aA
Projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyviai semiasi patirties iš Suomijos švietimo sistemos jau 8 dienas. Jie dalinasi savo įspūdžiais apsilankius vienoje iš gimnazijų ir atsako į klausimą: kuo, jų akimis, skiriasi mokytojo darbas Lietuvoje nuo to, ką jie mato Suomijoje? Pakalbinti mokytojai sutiko, kad esminis skirtumas tėra vienas: Suomijoje mokytojais neabejojama, nes jie laikomi sprendimus galinčiais priimti profesionalais, o štai Lietuvoje sekamas ir varžomas dažnas mokytojo žingsnis.

Mokytoja užtikrina: nuo Suomijos neatsiliekame

Mokytoja Gitana Piktužytė teigia, kad Suomijoje pasijuto kaip namuose. „Šiandien dalyvavau istorijos pamokoje su kolega Tomu, tai mes be galo patenkinti. Buvome įtraukti į veiklą ir dirbome kaip atskira grupė, turėjome aktyviai dalyvauti pamokoje, atsakinėti į klausimus. Žinoma, buvome dėmesio centre. Atsakėme į pusantro klausimo iš pateiktų aštuonių“, – juokiasi mokytoja.

Dalyvavimas gimnazijos pamokoje G. Piktužytei davė svarbią pamoką: čia ji prisipažįsta radusi tai, ką labai norėtų pritaikyti ir Lietuvoje. Mokant istorijos, medžiagą ji stengsis kiek įmanoma labiau susieti ir pateikti per kiekvienam mokiniui geriausiai pažįstamo – gimto krašto prizmę.

„Bandysiu įtraukti kuo daugiau savo gimtąjį kraštą, gimtąjį miestą. Mokytojas kalbėjo įdomius, rimtus dalykus, bet viskas buvo perteikta per savo krašto pažinimą – per Helsinkį ir jo apylinkes, įvairiausias struktūras, politines ir ekonomines. Viskas buvo susieta su savo aplinka“, – pastebi ji.

G. Piktužytė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Suomijoje istorijos pamoka trunka 75 minutes, o ne 45. Mokytojos manymu, mokantis istorijos toks laikas būtų kur kas patogesnis. Per tokį laiką būtų galima vaikus kur nors išvesti, ką nors parodyti ir suteikti informacijos apie savo kraštą.

„Beje, buvome modulyje, kurį rinkosi tik tie mokiniai, kurie laikys egzaminą. Šiandien jų buvo apie 20, nors įprastai renkasi žymiai daugiau – būna ir 40. Mokytoja sako: kaip čia viską atlaikau. Be galo džiaugiuosi, kad atrandu daug panašių dalykų. Pasidžiaugsiu jais su savo mokyklomis, nes tikrai neatsiliekame nuo to, kas vyksta čia. O jei kažkuo ir atsilieku – tą padarysiu“, – teigia ji.

Išgirdę apie mokytojo darbo tikrinimą, suomiai nesuprato, kas tai yra

Mokytoja Rita Urbonaitė taip pat mano, kad Suomijoje ir Lietuvoje dirbančių mokytojų darbas turi ne tik skirtumų, bet ir panašumų. Anot jos, didžiausias skirtumas – mokytojo pasitikėjimas savimi ir galimybė saviraiškai.

„Niekas čia neateina vertinti jų darbo. Yra tiesiog atviros erdvės kolegoms dalintis pastebėjimais vienas su kitu, tačiau formalizuoto vertinimo, išorės vertinimo, administratorės vertinimo mokyklose nėra. Tai – pagrindinis skirtumas. Mokytojas Suomijoje yra gerbiamas profesionalas, kuriuo čia absoliučiai pasitikima“, – aiškina R. Urbonaitė.

„Mokytojai Lietuvai“: aštunta diena
„Mokytojai Lietuvai“: aštunta diena
© Ignas Rusilas

Besilankydama Suomijos mokyklose, projekto dalyvė labiausiai susižavėjo tuo, kad čia mokytojas turi nevaržomą laisvę.

„Todėl net toje pačioje mokykloje to paties dalyko mokytojai gali pasirinkti visiškai skirtingas strategijas ir jiems nereikės niekaip pasiteisinti, kodėl jie tokias strategijas pasirinko. Iškart bus žiūrima iš administracinės pusės, kaip būtų galima sudaryti galimybes tą strategiją įgyvendinti. Nes mokytojas – profesionalas, ir jeigu jis taip nusprendė, reikia jam padėti“, – sako mokytoja.

„Mokytojai Lietuvai“ – tai „Maxima grupės“ inicijuotas projektas, kurio metu 15 komisijos atrinktų labiausiai motyvuotų šalies mokytojų iškeliavo nemokamai stažuotis Suomijoje. Iš arti susipažinę su pažangia Suomijos švietimo sistema, gerąją praktiką jie parsiveš į mūsų šalies mokyklas. Mokytojus lydi DELFI žurnalistų komanda, kuri leis sekti projekto akimirkas naujienų portale.

Mokytojai Lietuvai
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Vasiliauskas: ekonomikos nuosmukis bus didžiausias naujųjų laikų istorijoje (13)

Ekonomikos nuosmukis šiemet neturėtų būti toks didelis, kaip prognozuota anksčiau, tačiau...

20 metų už grotų praleidęs žudikų gaujos vadeiva prašėsi gyventi pas mamą „specializacija“ – grobti ir žudyti verslininkus (10)

Kalėti iki gyvos galvos nuteistas vienas kraupiausių Kauno nusikaltėlių Ričardas Baratinskas...

Rusija grįžta prie kaimynių bauginimo: du signalai skirti ir Lietuvai (976)

Slopstant koronaviruso pandemijai Rusija , nepaisydama augančių užsikrėtimo ir mirčių...

Nesąžiningų vystytojų pinklės: susigundę gali likti su neegzistuojančiu būstu (83)

Nuosavo būsto įsigijimas gali tapti ne išpildyta svajone, o didžiuliu nuostoliu ir galvos skausmu....

Socdemų sąrašo įdomybės: kaip viskas vyko iš tikrųjų (69)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) ketvirtadienio vakarą susirinkęs prezidiumas patvirtinto...

Tiesioginė transliacija / Jūs rimtai? Savaitės naujienas apžvelgia prodiuseris Lučiūnas

Šią savaitę laidoje „Jūs rimtai?“ apžvelgsime naujienas ne tik iš pasaulio, bet ir iš...

Paulius Gritėnas. Mes dūstame (3)

Kaip atrodo pergalė kultūriniame kare? Ar tai nėra tik ilgos ir pranašumo nesuteikiančios...

Lietuvos laukuose prisirpusių braškių turguje dar galite neieškoti: prognozuoja, kada atsiras ir kiek už jas mokėsime

Braškes Lazdijų rajone auginantis Kęstutis Matulevičius sako, kad lauke prisirpusių uogų šiemet...

Praėjusią parą užfiksuoti 7 nauji koronaviruso atvejai (80)

Lietuvoje praėjusią parą naujų koronaviruso atvejų skaičius šoktelėjo iki 7.

Reabilitacijos centre Karolis gyvena kartu su savo vaikais: buvau pasiekęs dugną (11)

Marijampolietis Karolis Grinius sako dabar gyvenantis tarsi antrąjį, visai kitokį gyvenimą,...

|Maža didelių žinių kaina