aA
Projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyviai semiasi patirties iš Suomijos švietimo sistemos jau 8 dienas. Jie dalinasi savo įspūdžiais apsilankius vienoje iš gimnazijų ir atsako į klausimą: kuo, jų akimis, skiriasi mokytojo darbas Lietuvoje nuo to, ką jie mato Suomijoje? Pakalbinti mokytojai sutiko, kad esminis skirtumas tėra vienas: Suomijoje mokytojais neabejojama, nes jie laikomi sprendimus galinčiais priimti profesionalais, o štai Lietuvoje sekamas ir varžomas dažnas mokytojo žingsnis.

Mokytoja užtikrina: nuo Suomijos neatsiliekame

Mokytoja Gitana Piktužytė teigia, kad Suomijoje pasijuto kaip namuose. „Šiandien dalyvavau istorijos pamokoje su kolega Tomu, tai mes be galo patenkinti. Buvome įtraukti į veiklą ir dirbome kaip atskira grupė, turėjome aktyviai dalyvauti pamokoje, atsakinėti į klausimus. Žinoma, buvome dėmesio centre. Atsakėme į pusantro klausimo iš pateiktų aštuonių“, – juokiasi mokytoja.

Dalyvavimas gimnazijos pamokoje G. Piktužytei davė svarbią pamoką: čia ji prisipažįsta radusi tai, ką labai norėtų pritaikyti ir Lietuvoje. Mokant istorijos, medžiagą ji stengsis kiek įmanoma labiau susieti ir pateikti per kiekvienam mokiniui geriausiai pažįstamo – gimto krašto prizmę.

„Bandysiu įtraukti kuo daugiau savo gimtąjį kraštą, gimtąjį miestą. Mokytojas kalbėjo įdomius, rimtus dalykus, bet viskas buvo perteikta per savo krašto pažinimą – per Helsinkį ir jo apylinkes, įvairiausias struktūras, politines ir ekonomines. Viskas buvo susieta su savo aplinka“, – pastebi ji.

G. Piktužytė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Suomijoje istorijos pamoka trunka 75 minutes, o ne 45. Mokytojos manymu, mokantis istorijos toks laikas būtų kur kas patogesnis. Per tokį laiką būtų galima vaikus kur nors išvesti, ką nors parodyti ir suteikti informacijos apie savo kraštą.

„Beje, buvome modulyje, kurį rinkosi tik tie mokiniai, kurie laikys egzaminą. Šiandien jų buvo apie 20, nors įprastai renkasi žymiai daugiau – būna ir 40. Mokytoja sako: kaip čia viską atlaikau. Be galo džiaugiuosi, kad atrandu daug panašių dalykų. Pasidžiaugsiu jais su savo mokyklomis, nes tikrai neatsiliekame nuo to, kas vyksta čia. O jei kažkuo ir atsilieku – tą padarysiu“, – teigia ji.

Išgirdę apie mokytojo darbo tikrinimą, suomiai nesuprato, kas tai yra

Mokytoja Rita Urbonaitė taip pat mano, kad Suomijoje ir Lietuvoje dirbančių mokytojų darbas turi ne tik skirtumų, bet ir panašumų. Anot jos, didžiausias skirtumas – mokytojo pasitikėjimas savimi ir galimybė saviraiškai.

„Niekas čia neateina vertinti jų darbo. Yra tiesiog atviros erdvės kolegoms dalintis pastebėjimais vienas su kitu, tačiau formalizuoto vertinimo, išorės vertinimo, administratorės vertinimo mokyklose nėra. Tai – pagrindinis skirtumas. Mokytojas Suomijoje yra gerbiamas profesionalas, kuriuo čia absoliučiai pasitikima“, – aiškina R. Urbonaitė.

„Mokytojai Lietuvai“: aštunta diena
„Mokytojai Lietuvai“: aštunta diena
© Ignas Rusilas

Besilankydama Suomijos mokyklose, projekto dalyvė labiausiai susižavėjo tuo, kad čia mokytojas turi nevaržomą laisvę.

„Todėl net toje pačioje mokykloje to paties dalyko mokytojai gali pasirinkti visiškai skirtingas strategijas ir jiems nereikės niekaip pasiteisinti, kodėl jie tokias strategijas pasirinko. Iškart bus žiūrima iš administracinės pusės, kaip būtų galima sudaryti galimybes tą strategiją įgyvendinti. Nes mokytojas – profesionalas, ir jeigu jis taip nusprendė, reikia jam padėti“, – sako mokytoja.

„Mokytojai Lietuvai“ – tai „Maxima grupės“ inicijuotas projektas, kurio metu 15 komisijos atrinktų labiausiai motyvuotų šalies mokytojų iškeliavo nemokamai stažuotis Suomijoje. Iš arti susipažinę su pažangia Suomijos švietimo sistema, gerąją praktiką jie parsiveš į mūsų šalies mokyklas. Mokytojus lydi DELFI žurnalistų komanda, kuri leis sekti projekto akimirkas naujienų portale.

Mokytojai Lietuvai
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Kaip atrodė valstybinis istorijos egzaminas: pabandykite išspręsti pateikiami visų egzamino užduočių atsakymai (2)

Antradienį, liepos 7 d., šalies abiturientai laikė valstybinį istorijos egzaminą . Jis nėra...

Belgijos pareigūnų akiratyje dar viena lietuvių įmonė: sulaikyti vilkikai (43)

Belgijoje, Flandrijos regione, sulaikyta 18 transporto priemonių, priklausančių lietuvių įmonei....

Larkinas pakomentavo „Barcelonos“ veiksmus: jiems reikėtų įvesti NBA lygio algų kepurę

Vienas geriausių Eurolygos krepšininkų, Stambulo „Anadolu Efes“ atstovaujantis gynėjas...

Skandalas dėl permirkusių vaikų Valstybės dienos minėjime: šitą lietų visi gerai įsimins (473)

Prie sostinės Karaliaus Mindaugo tilto tautiečiai vakar buvę susirinkę į tradiciniu tapusį...

Žydų bendruomenės atstovai prieštarauja dar vieno partizanų vado pagerbimui: tai dar nebaigtas klausimas, karas tęsiasi (71)

Liepos 1 dieną Geros valios fondo pirmininkai Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker atviru...

Lietuva įsigis vaisto koronavirusui gydyti (37)

Lietuva planuoja įsigyti antivirusinio vaisto remdesiviro , skirto koronaviruso infekcijai...

Edita Rouge

Nacionalinis lietuvių charakteris: karingieji ir nuolankieji

Lietuviai, kaip ir visos tautos, turi susiformavusį visai nacijai būdingą charakterį. Nors visi...

Vyriausybė spręs dėl kelionių į Rumuniją ir Bulgariją ribojimo

Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti siūlymą uždrausti į Lietuvą atvykti iš Rumunijos...

Miškuose pasipylė „žemės taukais“ vadinami grybai: atvejai, kada juos išrovus teks susimokėti solidžią baudą

Kol dažnas grybautojas į pintinę dedasi tik tuos grybus, kuriuos grįžęs galės išsikepti ir...

Dėl savaitgalį Palangoje vykusio ir daugybę garsenybių sukvietusio festivalio „Pudra1444“ pradėtas ikiteisminis tyrimas (146)

Palangos miesto policijos komisariatas per pirmąjį liepos savaitgalį gavo apie 10 dėl triukšmo...

|Maža didelių žinių kaina