„Bobų pliažas yra jėga“, – sakė jame sukneles apžiūrėjusi ir keletą jų išsirinkusi Greta. Ji patenkinta visais turgelyje anksčiau įsigytais daiktais ir jų kokybe, vertina pasimatavimo patogumą. Apsiperka ne tik pati, bet ir randa reikalingų smulkmenų vyrui.
Nors ne visos klientės giria vietą: „Tikriausiai moterys čia randa geresnio apatinio trikotažo, nes, panašu, jis atvežamas iš Turkijos ar Latvijos. Kainos šiame turguje yra žemesnės – kartais net tris ar keturis kartus nei firminėse Vilniaus parduotuvėse, tačiau pati esu apsirikusi: geriau apžiūrėjusi prekes namuose, pamačiau, kad baltas trikotažas jau nebuvo toks baltas“, – sakė praeivė Lina ir pridūrė, kad šiemet ji ieško tik saulės ir neketina apsipirkti.
Moterų pliaže pardavinėjami maudymosi kostiumėliai, moteriškas ir vyriškas apatinis trikotažas, galima rasti suknelių, kartais atkeliauja sidabro prekybininkės. Kaip ir anksčiau, šitoje vietoje kupina nematytų daiktų, kurių ne visada galima nusipirkti Lietuvoje. Čia galima aptikti Lietuvoje nepardavinėjamo „Victoria Secret“ trikotažo, ar pigesnės nei parduotuvėse kosmetikos.
„Ne iš gero gyvenimo mes čia dirbame. Kai kurias badas atvijo“, – tvirtino jos ir vis minėjo prarastus darbus ar mažas pensijas. Jos piktinosi, ne tik prastu sezonu, bet ir apgailėtinomis prekybos sąlygomis bei savo darbo organizavimo tvarka. Kai kurių nebedžiugina net ir jūra, saulė bei galimybė rudai įdegti: „Gera būtų dirbti ir užsidirbti. Tik tada matyčiau šio darbo smagumą. Sakote, poilsiaujame čia? Tikrai ne. Poilsiaučiau, jei laiką paplūdimyje leisčiau su draugais ir draugėmis, atsipalaidavusi, be didelių krepšių ir kalno daiktų juose“, – tikino Sigita.
Vasaros iki liepos vidurio – tik dvi dienos
„Pati matote, kokia vasara: šalta, žmonių nėra. Apsidairykite, aplink tik keletas dešimčių poilsiautojų. Jie atvažiuoja porai dienų ir visai nekreipia dėmesio į prekes, gaudo kiekvieną saulės spindulėlį. Dabar mūsų verslas reikalauja itin didelio pasiaukojimo“, – pasakojo apatinio trikotažo pardavėja. Ji pridūrė, kad esant tokiai prastai vasarai, ir žiema bus labai kukli.
Pardavėja pasakojo, kad vienintelė viltis – rugpjūtis. Jei jis bus karštas, gal investicijos į verslą atsipirks. „Nesu tikra, kad rugpjūtis mus išgelbės: viskas Palangoje dar labiau pabrangę nei praėjusiais metais, taigi poilsiautojai taupo“, – pasakojo Veronika ir pridūrė, kad visur ta pati padėtis: tuščia turguje, kavinėse, ledų pardavėjai taip pat liūdi.
Matuotis rūbus taip pat per šalta: kai oras geras, klienčių daugiau, o dabar į paplūdimį susirinko tik ištvermingosios: „Čia jos ateina, vaikšto, matuojasi, sužino apie naujus modelius, domisi kainomis, kartais randa pigiau nei parduotuvėse, o ir pasirinkimo daugiau. Moterys pasimatuoja po penkis, šešis, kartais – net dešimt liemenėlių, kol randa labiausiai patinkančią“, – pasakojo Veronika.
Vargas – ne darbas
„Pažiūrėkite į tas vyresnes moteris, kurios čia dirba dešimtimis metų. Jos kiekvieną šiltą dieną čia atkeliauja ir per degantį smėlį tempia tuos didelius ratus su milžiniškais krepšiais“, – sakė prisistatyti nenorėjusi turgaus prekiautoja, pardavinėjanti apatinį trikotažą. Medinis takelis, vedantis per mišką, tiesiasi tik iki kopų pradžios. Patogiausias vietas susirinkusios pardavėjos įsikuria prie jo: nukrauna maišus ir išsidėlioja šalia. Kitos kuriasi toliau, ir joms reikia nusitempti visus maišus iki prekiavimo vietos.
„Kad nors tas takelis būtų prailgintas, nes dabar ratukai klimpsta į smėlį, tempi visas savo prekes – tą sunkenybę – iš visų jėgų įsirėžęs. Tikriausiai valdžia labai džiaugiasi, kad mes mokame mokesčius, bet tuo pačiu ir sąžinės neturi: pasirūpinti patogesnėmis prekiavimo sąlygomis nesugeba“, – sakė viena prekybininkių.
„Sumokėjome valdžiai didžiulius mokesčius, privalome metams pirkti leidimus, tačiau mokame ne tik už juos, o ir už šiukšles, verslo liudijimus“, – sakė Veronika. Už šiukšles pardavėjos moka kiek daugiau nei 29 eurus, verslo liudijimo kaina, kaip tikino visos, nėra problema, nes jį galima „išsiimti“ tik tam tikram laikui.
„Leidimas prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose, kur numatyta, jog prekiauti galime tik Palangos moterų pliaže, metams kainuoja 50 eurų. Mes dirbame du mėnesius, o kitus 10 mėnesių pliaže net nesirodome. Įsivaizduojate mus, susirinkusias čia per Kalėdas? Tai kodėl mes turime mokėti už visus metus? Nesąžininga taip, nebent mums leistų prekiauti žiemą Palangoje, kokioje kitoje vietoje“, – sakė Sigita.
Vieta, kur galima pasipildyti geriamo vandens, yra kitame moterų pliažo gale. Tualetų aplink nerasite. Aikštelė, kurioje pardavėjos stato automobilius, yra mokama: „Tik pagalvokite, kad mes atkeliaujame, susimokame maždaug penkis litus už valandą. Reikėtų mokėti už visą darbo dieną, tačiau mes nesame tikros, kiek dirbsime: juk jei pakils vėjas ir pradės pliaupti, mes visos skirstysimės namo. O jei dar per dieną nieko nenuperka, tai apskritai lieka vienintelė išeitis – imti „Bobutės paskolą“. Juokauju, žinoma“, – skundėsi pardavėja.
Paplūdimio turguje atsirado keletas moterų, kurios aktyviai rūpinasi, kad pliažas taptų geresne vieta dirbti, ir mokesčiai būtų pradėti tvarkyti „remiantis sveiku protu“, tačiau aktyvistės kol kas nieko nepešė.
Ne iš gero gyvenimo – iš bado
„Kai buvo daugiau nei 30 laipsnių karščio, prekyba vyko sklandžiau, tačiau tada darbas irgi tampa kančia. Smėlis degina padus, neįmanoma net iki jūros be skausmo nueiti. Tada žmonės taip pat perka vangiai, nes daugelis palieka pliažą dėl didelio karščio, negali ištverti“, – sakė Veronika.
Paklausta, kodėl dirba šį darbą, Veronika sakė, kad paplūdimyje ji dirba jau vienuolika metų: „Esu pensininkė, o kokia ta pensija Lietuvoje? Jei geresnė vasara – šiek tiek užsidirbu, ir galiu žiemą sau daugiau leisti. Deja, ši žiema bus labai kukli“, – guodėsi moteris.
Sigita tvirtino anksčiau dirbusi J. Basanavičiaus gatvėje, tačiau ilgainiui mokestis už prekybos vietą pagrindinėje Palangos gatvėje pasidarė per didelis: „Ten daug prekybininkų, tačiau vietos gatvėje kainos tokios, kad gėda pasakoti. O šalutinėse gatvėse prekiauti draudžiama“, – sakė Sigita ir patikino, kad „smulkiems verslininkams vietos Palangoje nebėra, visi maži versliukai žlugdomi. Tikriausiai nori, kad paskutiniai palangiškiai šią vietą paliktų.“
Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Dangėlaitienė sakė, kad rinkliavų dydį ir galiojimo laikotarpį nustato Palangos miesto taryba. Jei fizinis asmuo nori įsigyti leidimą, jis turi parašyti prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijai, taip pat pateikti asmens dokumento kopiją, taip pat – individualios veiklos arba verslo liudijimo pažymos kopiją.
Vertinti, ar pagrįstas noras prekeiviams mokėti rinkliavą už visų metų laikotarpį, jei jie prekiauja tik du mėnesius, Rinkliavų skyriaus vyresnioji specialistė atsisakė.
