aA
Jei gerai įsižiūrėtume, tai pamatytume, kad skruzdėlės nešioja ne tik šapus. Besimaitindamos jos gali apsaugoti ištisus hektarus miško nuo kenkėjų, kurie apninka silpnus ar sužeistus medžius. Jos - svarbi miško ekosistemos dalis. Mažas vabzdys turi didelę reikšmę ne tik miškui, bet ir visam gyvybės ratui, tad reikia žinoti, kaip su juo sugyventi.
Juodoji miško skruzdėlė
Juodoji miško skruzdėlė
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Netoli sodybų įsikūrusių skruzdėlynų negalima naikinti, jie sukraunami į maišus ir nunešami atokiau į mišką. Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad skruzdės miško gyvūnams yra tikras skanėstas, ne tik medžių gydytojai.

„Jos yra labai maistingos ir daugybei miško gyvūnų yra skanėstas. Ne tik šernai, bet ir geniai maitinasi po žeme esančiais skruzdžių perais, lervomis ir kiaušiniais. Aišku, tai nėra pagrindinis jų maistas, jiems skruzdės kaip mums kokios saulėgrąžos, desertas”, – kalbėjo gamtininkas.

Gamtininkas taip pat pridūrė, kad šernai, išknisę lervas, dar mėgsta pasivartyti skruzdėlyno griuvėsiuose ir prilygino tai gulėjimui sanatorijoje. Skruzdžių rūgštis naikina parazitus šernų kailyje.

Miškininkai saugo skruzdėlynus nuo knyslių ir juos aptveria tvoromis. Visgi, kai kurioms skruzdėlėms tos tvoros nepatinka taip pat, kaip ir tvoros poilsiautojams, neteisėtai užtvertose pakrantėse. Gamtininkas įsitikinęs, kad tvėrimų visai nereikia. Šernai ir skruzdės gyveno dar gerokai prieš žmonėms sugalvojus tverti skruzdėlynus.

„Skruzdėlynai yra prisitaikę prie tų išknisimų. Esu pats matęs – išknisa skruzdėlyną, o jau po metų tas skruzdėlynas pasidaro dar didesnis, nes ant plokščio pagrindo galima lengviau jį statyti”, – pasakojo gamtininkas.

Anot gamtininko, tvėrimai gali ir pakenkti, ne tik padėti.

„Nemanau, kad reikia tverti. Pastebėjau net atvirkščią dalyką, kad tas tvėrimas skruzdėms nepatinka dar labiau nei šernai. Jos - šaltakraujai gyvūnai ir skruzdėlynus stato saulėtose, atvirose vietose, kad pavasarį greičiau įšiltų, o tos tvoros meta šešėlį ant jų. Dar dažnai būna, kad skruzdėlynas persimeta per tą tvorą – šapelis po šapelį”, – pridūrė jis.

Miškininkai, visgi, linkę tverti tvoras aplink skruzdėlynus, tačiau sutinka, kad jos gali pakenkti skruzdėms. Šalčininkų miškų urėdijos Girios girininkijos girininkas Darius Šapokas teigė ir pats matęs ne vieną už tvoros perkraustytą skruzdėlyną.

„Iš savo patirties žinau, kad negalima tverti skruzdėlyno prie pat krašto. Prie pat skruzdėlyno įkalti kuolai kenkia mikroklimatui, pakeičia vandens judėjimą. Nevykę aptvėrimai gali labiau pakenkti nei padėti. Reikia išlaikyti atstumą. Dabar, pagal gamtotvarkos planą padaryti aptvėrimai, manau, labai vykę“ – pasakojo girininkas.

Jis teigė, kad nėra vieningos nuomonės aptverti ar neaptverti skruzdėlynus. Jis sutinka, kad skruzdės yra labai svarbūs gyvūnai, tačiau įsitikinęs, kad nereikia jos dievinti. Iš tikro skruzdėlė yra labai pragmatiška.

„Buvo mada skirstyti gyvūnus į naudingus ir žalingus, tačiau Gamta nėra tokia. Ta pati rūšis vienu atveju gali būti naudinga, kitu – kenksminga. Skruzdėlės vertinamos kaip kenkėjų naikintojos. Taip, iš tikro, skruzdės sunaikina dalį kenkėjų, ypač visokius vikšrelius, pelėdgalvius. Jų sumažina, bet yra kitų kenkėjų rūšių, kurias gina, pavyzdžiui, pjūklelius. Yra vabzdžių sąjungos ir jie atsidėkoja vieni kitiems – saldžiu skysčių ar panašiai. Labai sudėtingi procesai vyksta“, – pasakojo gamtininkas.

Tiek D. Šapokas, tiek A. Gaidamavičius negalėjo pasakyti, kiek miške reikėtų turėti skruzdėlynų, o ypač kai jie skiriasi ir ne visi lengvai randami.

„Miškininkai turėjo tokį siekį, kad kiekviename miško kvartale būtų bent po vieną skruzdėlyną, o miško kvartalas yra apie 30 hektarų. Bet čia priklauso nuo paties miško biotopo. Vieni skurdesni mitybos baze ir statybine medžiaga, kiti turtingesni. Lapuočių miškuose jau kitokios skruzdėlės gyvena – jos gyvena sutrūnijusioje medienoje ar po žeme. Skruzdėlynų yra visur, tik jie yra kitokie“ – kalbėjo A. Gaidamavičius.

Projektas „Aplinkosauga“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Liuksemburge gyvenanti lietuvė apie motinystę svetur: čia vaikai į darželį vedami ir su temperatūra (92)

DELFI tęsia pasakojimus apie mamas, kurios nebijo keliauti su vaikais. Savo patirtimi ir patarimais...

Urbšys: „Agrokoncernas“ išnaudoja Lietuvos valstybę, siekdamas sau palankaus sprendimo ES Teisingumo Teisme (122)

Muitinės departamentas nustatė, kad Ramūno Karbauskio „ Agrokoncernas “ įveža rusiškas...

Tūkstančius žmonių Lietuvoje sukrėtęs gaisras slepia protu nesuvokiamas klaidas (72)

Alytaus padangų gaisre kovojusių ugniagesių sauga, sveikata ir darbo sąlygomis nebuvo tinkamai...

Vartojate pieną ir jo produktus? Mokslų daktarė įvardijo, kuo rizikuojate (189)

Pieno produktai žmonių vartojami jau daugiau nei 8 šimtmečius. Dėl savo sudėties karvių pienas...

Kanadietei pavyko įrodyti, kad dopingas perduodamas ir lytiškai santykiaujant (19)

Daugkartinė kanojų sprinto pasaulio čempionė Laurence Vincent-Lapointe išteisinta dopingo byloje...

Kokių darbuotojų ir už kiek ieško geriausi Lietuvos darbdaviai (136)

Darbo skelbimuose darbdavių rašoma eilutė – „laiku mokamas atlyginimas“ – kandidatams kelia...

Tragiškas vakaras Panevėžio rajone: „Audi“ pervažiavo vyrą (21)

Sausio 28-osios vakarą, apie 19.18 val., policija gavo pranešimą, kad Panevėžio r., Breiviškių...

Atrėžė bijantiems „trikojų“: 16-oje šalių įspėjamųjų ženklų nėra, nenusižengiantiems jų ir nereikia (316)

Netrukus po mobiliųjų greičio matavimo įrenginių darbo pradžios vairuotojai sujudo –...

Naujo meilužio įgūdžiai lovoje stipriai nuvylė: ar verta išsiskirti tik dėl sekso? (3)

Iki šiol visada mylėjausi su 10-ia metų vyresniais, o dabar susitikinėju su jaunesniu vyru,...

Trumpas skelbia „taikos planą“ Artimiesiems Rytams, Izraelis jau stiprina karinę parengtį pasiūlė įkurti Palestinos valstybę (92)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pristato ilgai atidėliotą „ taikos planą...