Deformacijos paaiškėja gana greitai
Ar verta baimintis dėl to, kad renovacijos darbų metu arba po jų užbaigimo daugiabutis pradės deformuotis? Pavyzdžiui, smigti giliau į žemę?
Priežasčių atsirasti tokioms baimės nėra, patikina ekspertas. Esminės projektavimo klaidos, dėl kurių pastatas galėtų pradėtų deformuotis, paaiškėja per pirmus pastato gyvavimo dešimtmečius, o renovacijos procesas tikrai nepradeda „domino efekto“, kuris lemtų netikėtą pastato griūtį.
„Jeigu pastatuose pastebimi deformacijos požymiai, pavyzdžiui, atsiranda sienų plyšiai, jis varžomas, tvirtinami pamatai. Senieji daugiabučiai pastatyti prieš 30–50 metų, o bėgant laikui pamatų deformacijos tik gęsta. Taigi paprastai pastatai deformuojasi per kelerius pirmus metus, o per 5 – 15 metų, priklausomai nuo grunto, deformacijos nusistovi, – paaiškina J. Ražaitis. – Baimintis dėl to, kad po renovacijos pastatas šiek tiek pasunkėja irgi neverta. Jeigu skaičiuotume procentais, apkrova – labai nedidelė. Tarkime, kad vienas daugiabučio namo kvadratinis metras sveria 1 toną. Po renovacijos jis pasunkėja tik keliomis dešimtimis kilogramų.“
Ar namo „neklibina“ statybos?
O ar egzistuoja kitoks šalutinis šiltinimo darbų poveikis: ar senam pastatui gali pakenkti fasado gręžimas, aplink važinėjanti technika – t. y. patys modernizacijos darbai?
„Nei statybininkų laipiojimas pastatu, nei aplink važinėjanti technika, nei sienų gręžimas didesnės įtakos mechaniniam pastato pastovumui ir atsparumui tikrai nedaro“, – sako pašnekovas. Ekspertas pastebi, jog nepriklausomai nuo to, kokios šiltinimo priemonės pasirenkamos, jas tvirtinant prie daugiabučio sienose išgręžiamos labai nedidelio diametro angos.
Ir vis dėlto akių nuo šiltinamų sienų nuleisti nerekomenduojama – prieš šiltinant fasadą, būtina įsitikinti, kad anksčiau atsiradę defektai yra pašalinti. „Pavyzdžiui, mūriniuose pastatuose neretai išorinis mūro sluoksnis nuo klimato poveikio būna apiręs, ypatingai viršutiniuose aukštuose dėl vėjo. Norint, kad renovacija būtų kokybiška, būtina, kad šie paviršiai būtų gerai išlyginti“, – sako J. Ražaitis.
Bėdos dėl balkonų
Ekspertas sako, jog daugiausiai dėmesio reikalauja balkonai. Neretai jie labiausiai yra paveikti įvairių gamtinių sąlygų, tad per renovaciją ne taip retai tenka juos ne tik stiklinti, bet ir tvirtinti visą balkonų parėmimo konstrukciją.
„Dėmesys balkonams skiriamas ir modernizacijos reikalavimuose. Jų būklė nustatoma darant viso statinio techninės būklės tyrimą. Atlikus šį tyrimą gali paaiškėti, kad balkonams reikia labai rimto remonto – dažnai susiduriama su aprūdijusia armatūra, pažeistais apsauginiais sluoksniais. Tai, žinoma, gali šiek tiek padidinti renovacijos kainą, nes kokybiškos statybinės medžiagos kainuoja ne pigiai. Tačiau balkonus prieš renovuojant visą namą sutvarkyti būtina“, – pabrėžia J. Ražaitis.
Įskilusios sienos – ne kliūtis renovacijai
Kita baimė dėl renovacijos aplanko tų daugiabučių gyventojus, kurie ne kartą stebėjo, kaip jų būsto fasadas taisomas ir jau dabar yra išmargintas baltais dryžiais, reiškiančiais, kad sienose yra įskilimų. Galbūt tokių senų daugiabučių tikrai „geriau neliesti“?
J. Ražaitis patikina, kad viskas – kaip tik priešingai – renovacija gali pailginti šių namų gyvenimą. „Nereikia bijoti jau užtaisytų, senų įskilimų. Nepaisant gana liūdno vaizdo, dažnai paaiškėja, kad tokiems namams nereikia jokių ypatingų stiprinimo priemonių, pavyzdžiui, varžymo, nes deformacijos pasibaigusios, jos nebevyksta. Tačiau bėgant laikui be renovacijos tokie namai pradės griūti greičiau. Renovacija pagerina bendrą namo būklę: senieji plyšiai atsiduria po šiltinančiomis priemonėmis, jie būna pastovioje temperatūroje ir jiems nebegresia nei drėgmė, nei šaltis – du pagrindiniai sienų priešai“, – akcentuoja ekspertas.
