Įdomu tai, kad studentai „Roboklube“ įgyvendina įvairias idėjas: ir bando įvairius techninius sprendimus, ir įgyvendina žaidimams skirtus sumanymus, pavyzdžiui, yra sukurtas robotų kovos ringas su žiedine trasa, pakėlimo mechanizmu ir šviesos efektais.

Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakultete įsteigtam „Roboklubui“ vadovauja fakulteto Procesų valdymo laboratorijos vedėjas Igoris Šajevas, bet su studentais dirba ir šio fakulteto lektorius Danielius Adomaitis.

Vienas kūrinių - automobilių stovėjimo aikštelės stendas su jutiklinė vietų užimtumo kontrolės ir apskaitos sistema. Ji realiu laiku fiksuoja kintančius parametrus ir pateikia informaciją. Šio darbo tikslas – analizuoti proceso valdymo principus, atlikti su programuojamomis valdymo sistemomis susijusius tyrimus.

Automobilių stovėjimo aikštelės stendas, Kauno kolegijos nuotr.

Kitas kūrinys - išmaniosios trišalės sankryžos stendas.

„Sankryža yra sumažinta realios Kauno Petrašiūnų rajono sankryžos versija ir yra naudojama analizuoti ten susidarančioms eismo situacijoms. Šis stendas gali būti pritaikomas ir mokant ikimokyklinio amžiaus vaikus eismo taisyklių“, - komentavo D. Adomaitis.

Studentai yra sukūrę ir specialios paskirties nuotoliniu būdu valdomą roboto transportavimo platformą. Jos sistema valdoma bevielėmis technologijomis, kai sukurti algoritmai kinta priklausomai nuo esamos sistemos būsenos, aplinkos poveikio ir jo kitimo sąlygų.

„Ši sistema yra naujovė, ją galima valdyti nuotoliniu būdu, robotas galėtų transportuoti žmogui kenksmingas ar lakias medžiagas“, - teigė D. Adomaitis.

Naudojant šią sistemą galima atlikti ir tiriamuosius darbus: nagrinėti debesų kompiuterija grindžiamų sistemų taikomuosius valdymo principus, kompiuterinių tinklų skirtų sistemų valdymui nuotoliniu būdu konfigūravimą, sistemų valdymo paskirties tinklų saugumą ir kitas.
Nuotoliniu būdu valdoma roboto transportavimo platforma, Kauno kolegijos nuotr.

Studentai yra sukūrę ir pramogai skirtų sprendimų, pavyzdžiui, tai - 3 metrų skersmens dviejų aukštų robotų kovos ringas su žiedine trasa, pakėlimo mechanizmu ir šviesos efektais.

„Dar turime sumanymą, kaip jį patobulinti: norėtume, kad kai kova prasideda viduriniame ringo rate, jis pakiltų ir būtų apšviesti robotai kovotojai. Kai kova pasibaigtų, ringas vėl nusileistų“, - pasakojo D. Adomaitis.

Šiuo metu pirmąjame aukšte įrengta pagal baltą liniją judančių robotų valdymo tikslumo bandymų erdvė. Antrąjame aukšte įrengta erdvė sumo varžyboms, kur vienu metu du robotai gali varžytis tarpusavyje išstumiant savo priešininką iš už balto žiedo.

Dviejų aukštų robotų kovos ringas su žiedine trasa, pakėlimo mechanizmu ir šviesos efektais, Kauno kolegijos nuotr.

Galiausiai, kolegijos studentai yra sukūrę ne vieną skirtingos paskirties judantį robotą, pavyzdžiui, sumo kovotoją, robotą ant šepečių, judantį vibracijos principu, specialius važiavimo manevrus atliekantį ratuotą robotą ir kitus.

Keli projektai ruošiami pritaikymui

Kolegijos studentams lankyti „Roboklubą“ nėra privaloma, tačiau jį lankę dėl savo įgyvendintų sumanymų sulaukia ir darbo pasiūlymų.

„Kai kuriuos studentus pramonininkai pakviečia dirbti dar studijuojančius, - sakė D. Adomaitis. -
Dar apie 70 proc. baigusiųjų studijas savarankiškai generuoja idėjas ir nori daryti įvairius projektus. Be to, apie sukurtus sprendimus rašomi straipsniai ir taip studentams kraunamas bagažas stojimui į universitetą, jei jie to norėtų. „Roboklubas“ yra visos šios veiklos pagrindas.“

Pasak jo, neretas atvejis, kai studentai imasi savo verslo. Viena planuojamų įgyvendinti idėjų: 3D kinoteatras ant Tauragės ežero kranto, kai filmas būtų atkuriamas fontano pursluose.

„Manau, kad šis projektas turi potencialo, nes mūsų studentai yra profesionaliai paruošę reikalingą elektroniką ir kitus mechanizmus, leidžiančius perdirbti filmus į 3D“, - teigė D. Adomaitis.

Dar vienas projektas, kuris šiuo metu baigiamas kurti – nuotoliniu būdu valdomas šiltnamis, kuriame galima stebėti temperatūrą, oro ir vandens drėgmę, kitus parametrus.

„Atitinkamai galima koreguoti ir esamą situaciją. Šiltnamio prototipą esame padarę iš akvariumo, tad jame sumontuota įranga labai panašiai veiktų ir realiame šiltnamyje. Studentė, kuri kūrė šį šiltnamį, dabar jame sėkmingai augina prieskoninius augalus – bazilikus“, - pasakojo pašnekovas.

Visgi jis apgailestauja, kad studentai labai retu atveju ateina studijuoti jau turėdami robotikos žinių.

„Tai yra labai retas atvejis, nebent vienas iš tėvų domisi elektronika. Galbūt tie jaunuoliai, kurie praktiškai moka dirbti su robotais renkasi studijas universitetuose, nes nori pagilinti teorines žinias. Į kolegiją studijuoti ateina praktikai, kurie nori įgyti kompetencijų inžineriniams darbams ir užsiimti kūryba“, - apibendrino jis.
Judantys skirtingos paskirties robotai, Kauno kolegijos nuotr.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją