Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas Vilius Mačiulaitis primena, kad Darbo kodeksas draudžia keisti atlyginimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo, nebent tai numato įstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kolektyvinė sutartis.

„Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Darbo kodekso 203 str. sako, kad kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos, darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. Taigi, viena vertus, įvedus eurą formaliai darbo apmokėjimo sąlyga nesikeičia - darbo užmokestis konvertuojamas į kitą valiutą, bet kita vertus, siekiant išvengti nesusipratimų, apie konvertavimo politiką įmonėje darbuotojai turėtų būti įspėti, kad būtų išvengta nesutarimų dėl perskaičiavimo tikslumo“, - komentavo V. Mačiulaitis.

Kitaip tariant – darbdaviai neprivalo darbuotojų įspėti, jei atlyginimus konvertuos tiksliai pagal euro kursą, kitais atvejais tai padaryti reikalinga.

Euro įvedimo tvarką numatantis įstatymas leidžia algas po euro įvedimo apvalinti darbuotojų naudai.

„Pavyzdžiui, jei darbuotojo alga būtų 347,68 EUR (1200 Lt) - visomis prasmėmis patogesnis dydis turbūt būtų šią sumą apvalinti iki, pavyzdžiui, 348 (1 202 Lt) ar 350 EUR (1 208 Lt), tačiau tokiu atveju keistųsi sutartinė darbo užmokesčio sąlyga - atlyginimas padidėtų palyginti su sulygtu darbo sutartyje ir tai jau reikėtų įteisinti nustatyta tvarka, t.y. įrašyti naująją darbo apmokėjimo sąlygą į darbo sutartį“, - kalbėjo V. Mačiulaitis.

Pasak jo, jeigu būtų pasirinktas tiesioginio konvertavimo būdas, t.y. darbuotojų atlyginimai būtų tik konvertuojami, bet jų dydis nepasikeistų, pakaktų darbuotojų informavimo ir įmonės įsakymo, kaip yra konvertuojamo atlyginimų dydžiai. Su šiuo dokumentu darbuotojus rekomenduojama supažindinti pasirašytinai.

„Taigi, darbuotojų informavimas - priimtinais būdais: viešai, per vidines informacines sistemas, o išleidus įsakymą dėl konvertavimo politikos - supažindinti su juo pasirašytinai“, - mano V. Mačiulaitis.

Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD” advokatas Egidijus Langys sako, kad įstatymai neįpareigoja dėl euro įvedimo įspėti darbuotojus ar persirašyti darbo sutartis. Įspėjimai rekomenduojami tik dėl papildomo aiškumo.

„Siekiant išvengti galinčių kilti ginčų, reikėtų darbuotojus informuoti, kokį darbo užmokestį jie gaus, kai bus įvestas euras. Pranešimas gali būti pateikiamas raštu, arba, taupant lėšas ir elektroniniu paštu. Esmė ta, kad tai nėra laikoma darbo užmokesčio keitimu, tai yra tik bendro pobūdžio informacija“, - kalbėjo jis.

Egidijus Langys
Pasak jo, svarbu atminti, kad darbo užmokesčiui taikoma skirtinga apvalinimo taisyklė: darbo užmokestis yra apvalinamas euro centų tikslumu darbuotojo naudai.

„Apvalinant darbo užmokestį yra lemiamas tik trečiasis skaitmuo po kablelio. Tarkime, darbuotojo darbo užmokestis yra 1 800 Lt. Eurais yra 521,316, o suapvalinus - 521,32 euro“, - primena E. Langys.

Lietuva prie euro zonos prisijungia nuo kitų metų sausio. Neatšaukiamas litų keitimo į eurus kursas: 3,4528 lito už 1 eurą.