Artėja vasara, kuomet net ir didžiausi tinginiai susimąsto apie sportą. Tačiau neretai pajutę pirmuosius raumenų skausmus jie praranda visą sukauptą ryžtą ir nustoja save motyvuoti.
© Shutterstock nuotr.

Asmeninio trenerio Tado Pocio teigimu, taip yra todėl, kad sportuojame netikslingai – netinkamai pasirenkame sportavimo laiką ir treniruočių krūvį. Jam pritaria ir sporto psihoterapeutė Rinalda Germanienė, kurios teigimu, mėgstame nusivilti savimi dar nepradėję sportuoti. Būtent todėl sportas tampa ne malonia atpalaiduojančia veikla, o kančia.

Organizmą užvesti turime kaip mašiną

„Prieš ruošiantis pradėti sportuoti reikia pasižiūrėti į pasą ir prisiminti, kiek tau yra metų. Dažniausiai širdyje jaučiamės esantys jaunuoliais, atsimename mokyklos laikų rezultatus ir esame įsitikinti, kad būtent taip ir pavarysime. Svarbu pasirinkti tinkamą krūvį. Pirma savaitė turi būti įvadinė, kurios metu lengvai pajudėtume pernelyg savęs neužkraudami. Paskui palaipsniui krūvį galima didinti“, - patarė T. Pocius.

Jis pripažino, kad viena iš dažniausių priežasčių, kuria žmonės pateisina savo tingumą yra laiko, kuris būtų skiriamas sportui, trūkumas. Pasak jo, pradedant sportuoti, svarbu žinoti, kokio rezultato norima. Jei žmogus nori sulieknėti, jis pataria sportuoti ryte, jei sustiprėti – vakare.

„Stebuklingas receptas norintiems pradėti sportuoti yra paprastas: reikia turėti žinių, kaip ką daryti ir motyvuoti save. Prieš kiekvieną treniruotę yra privalomas apšilimas, tempimo pratimai. Kūnas turi įsivažiuoti palaipsniui, lygiai taip kaip mašina. Juk iš karto nesėdame už jos vairo ir nespaudžiame gazo iki dugno automobilių varžybose. Iš pradžių turime apšilti – pradedame apšilimą nuo ramaus ėjimo ir palaipsniui jį didinam, spartinam, kol pulsas užkyla iki kažkur 120 dūžių per minutę. Jaunesni šį skaičių gali užkelti labiau, vyresni – neviršyti“, - patarė treneris.

Darant įmanoma, galima padaryti ir neįmanoma

Pasak psichoterapeutės Rinaldos Germanienės, tinginystė yra vienas didžiausių psichologinių barjerų, kuris trukdo pradėti sportuoti. Tad norint jį įveikti, reikės gerokai pasistengti. Tačiau tai padaryti verta tam, kad būtų praplėstos asmeninės ribos ir padidintas bendras produktyvumas.

„Vienavertus, būti savimi gyvenime yra vertybė, kita vertus, jei esi tinginys, reiktų stengtis to atsikratyti. Jei tai charakterio bruožas – tai pavyks lengviau, jei asmenybės – bus sunku. Silpna asmenybė yra pagrindinė nusiteikimo, įkvėpimo nebuvimo, nuovargio atsiradimo priežastis. Ir greitu būdu vidinės jėgos čia neįgysi. Verta žinoti tai, jog nusiteikimas kaip ir įkvėpimas neturėtų būti suvokiamas kaip maloni veikla, vykstanti lengvai ir savaime, reikia nusiteikti sunkiai dirbti, - patikino psichoterapeutė.

Rinalda Germanienė (P. Gasiūno nuotr.)
Rinalda Germanienė (P. Gasiūno nuotr.)

Pasak jos, bet kokioje veikloje, jei nori ką pasiekti, pirmiausia turi norėti ir jausti aistrą tam, ką darai. Nuo to viskas ir prasideda.

„Reikia jausti aistrą gyvenimui. Noras yra stipri asmeninė jėga, kuri teikia energijos ir nukreipia elgesį. Dažniausiai mes nepasitikime savimi, savo norais ir todėl juos nuslopiname. Noras yra valios aktas, todėl labai svarbu yra išsikelti aiškius sunkius, bet pozityvius ir realius tikslus. Kitu atveju, tikslai taps tik kančia, kuri nuves į patologinį nuovargį, nes per didelė kontrolė visada baigiasi nelaime. Yra sakoma, kad kiekvieną dieną darant tai, kas įmanoma, galima padaryti neįmanomus dalykus, - pripažino psichoterapeutė.

Neturi laiko? Nemoki jo planuoti!

Nors daugelis sportuoti pasiryžusių žmonių savo tingumą mėgsta pateisinti laiko stoka – kaip rasti laisvas porą valandų, kai dirbame nuo ryto iki vakaro – psichologė tikina, kad problema slypi ne laiko trūkume, o nesugebėjime jo planuoti.

„Šiandieniniame mūsų gyvenime dialogas su laiku yra saviraiškos pagrindas, sąlyga gyventi visavertį gyvenimą. Dažniausia tie, kurie teisinasi laiko stoka, turi laiko laukti, kol kažkas įvyks. Pavyzdžiui, ateis nauji metai, kažkas pasakys, jog tu esi „neveiklus“, „nevėkšla“ ar „apsileidęs“. Žmogui svarbu aktyviai judėti tam, kad gyventų ir jaustų savo kūną, kuriame gyvena „AŠ“. Juk niekas nenori gyventi griūvančiame name, - pasakojo R.Germanienė.

Pasak jos, sportavimo režimą kiekvienas turėtų pasirinkti pagal tai, ko siekia. Kai norisi atitrūkti nuo bendro žinučių, žinių srauto poveikio, nuolatinio išsiblaškymo ar nuovargio pakanka surasti šiek tiek laiko darbo metu padaryti keletą fizinių pratimų. Tačiau jei norime daryti įtaką hormoninei sistemai ir didinti nuotaikos bei laimės hormonų kiekį, reikės gerokai pasistengti.

„Nežiūrintį tai, žmogus gyvena chaose ar rutinoje, pravartu vadovautis savireguliacijos principais. Tai yra disciplina, savikontrole, pasitikėjimu savimi ir savirealizacija. Kitaip tariant „gražiame kūne – graži siela“. Tie, kurie nepraranda kontakto su realybe, vienaip ar kitaip tuo rūpinasi ir su tuo susitvarko, - patikino specialistė.

Ryte sportuoti pataria norintiems sulieknėti

Tuo tarpu asmeninis treneris Tadas Pocius įvardijo, kaip teisingai sportuoti bet kuriuo paros metu.

„Ryte geriau sportuoti tiems, kurie nori sulieknėti, nes tuomet organizmas jau kuris laikas būna negavęs energijos ir jei darysime daugiau kardio pratimų, riebaliuką sudeginsime greičiau. Treniruotė turėtų trukti ne mažiau kaip pusvalandį ar 45 minutes iki pusantros valandos – įskaitant ir kardio ir jėgos pratimus“, - patikino treneris.

Tadas Pocius
Tadas Pocius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, pripratinus kūną prie sportavimo rytais, ilgainiui pabusti nebebus taip sunku. Mus žadins ne sotūs pusryčiai, kuriuos prieš treniruotę turėtų pakeisti stiklinė vandens, o pats organizmas.

„Išgėrus vandens suaktyvėja medžiagų apykaita, kūnas prabunda. Per naktį mūsų organizme atsiranda skysčių įsiskolinimas, per treniruotę jų dar daugiau netenkame, tad gali prasidėti dehidratacija. Todėl prieš pradedant treniruotę skysčius reikėtų kompensuoti. Tačiau užkąsti nepatariu, nebent, pavyzdžiui, suvalgyti pusę banano“, - pasakojo treneris.

Sportas vakare – ne tik pelėdoms

Tuo tarpu sportuoti vakare jis siūlytų tiems, kurie planuoja daryti jėgos treniruotes arba neskuba į lovą.

„Nuo treniruotės iki ėjimo miegoti dar turi praeiti kelios valandos. Tuomet žmogus dar gali pavalgyti – kažkiek baltymų nakčiai nėra blogai. Lėtai įsisavinamas baltymas, pavyzdžiui, esantis varškėje ar liesame jogurte, labai tinka. Tačiau jei prieš einant miegoti prisivalgysime saldumynų, rytoj atsibusime ne lieknesni, o pilnesni“, - pasakojo treneris.

Jeigu žmogus nežino, vyturys jis ar pelėda, bei tingi sportuoti bet kuriuo metu, treneris tikino patariantis pabandyti sportuoti skirtingu laiku – tik bandymų ir klaidų metodu pavyks pasirinkti tinkamą variantą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ne tik liūtys skandina Remigijų Šimašių, arba kodėl vilniečiai dabar pavydi Kaunui (186)

Pagal paskutinę „Vilmorus“ apklausą, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reitingas yra...

Kurjerių darbo šokiruota aktorė: galvojau, kad dingo visi dukros dokumentai (6)

Didžiulį stresą dėl pasimetusio siuntinio patyrusi Lietuvos rusų dramos teatro aktorė Laima...

Orai: po gaivesnio sekmadienio vėl sulauksime šilumos bangos (5)

Artimiausiu metu laukia permainingi orai – po gaivesnio sekmadienio savaitės pradžioje vėl...

Tamsiausia mados pasaulio istorija: korifėjų Gucci mirčiai pasmerkė pavydi sutuoktinė (1)

Kai Patrizia Reggiani ištekėjo už Maurizio Gucci, jiedu tapo viena įtakingiausių Italijos...

Merkel ir Putino pokalbis truko 3 valandas: apie ką jie kalbėjo? atnaujinta (300)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus, kaip...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (560)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Karolinos Meschino sėkmės istorija: kaip patyčias kentęs vaikas virto „Instagram“ žvaigžde (110)

Dirbti „Instagram“ tinkle. Sakysite, nesąmonė?! Karolina Meschino irgi nedrįsta taip apie...

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (374)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Kas yra perteklinis vandens svoris ir kaip jo atsikratyti? (11)

Nešioti su savimi perteklinį vandenį – nemalonus jausmas: jautiesi išpampęs ir apgailėtinas....

Romantiškos pažintys internete: kodėl moterys elgiasi kitaip negu vyrai (37)

Romantiška pažintis internete nėra blogesnė negu darbe arba bare ir neturi įtakos tolimesniems...