Erdvus gyvenimas miesto centre, aukštos lubos, originalūs, buto plotą taupantys funkciniai sprendimai, terasa į lauką, atskirtos darbo ir poilsio erdvės – tokias sąlygas paprastai suteikiantys dviejų aukštų butai Lietuvoje iki šiol nėra itin populiarūs.
Loftai
© DELFI montažas
Priešingai nei Berlyne ar Niujorke, kur kone kiekvienas plokščias stogas išnaudojamas papildomų erdvių įrengimui, Lietuvoje dviejų aukštų butai paprastai siūlomi tik naujos statybos namų paskutiniuose aukštuose. Būsto rinkoje jie dažnai užsilaiko ilgiausiai.

Vilioja erdvus gyvenimas miesto centre

Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pažymi, kad kalbant apie kelių aukštų butus, būtina atskirti gyvenimą daugiabučiuose ir paprastai toliau nuo miesto centro statomuose kotedžuose. Gyvenimas pastaruosiuose visų pirma traukia dėl galimybės turėti bent nedidelį savo sklypelį. Tuo tarpu dviaukščiai butai naujos statybos namuose yra patrauklūs galimybe pasirinkti erdvų gyvenimą miesto centre.

„Nekilnojamojo turto vystytojai ne visada, tačiau pakankamai dažnai viršutiniuose aukštuose pasiūlo butus per du aukštus. Greičiausiai tokius butus pavyksta parduoti, jei namas yra arčiau centro ir labiau prestižinės klasės. Toks būstas taiko į didesnes pajamas gaunantį pirkėją, o žmonių su mažesne perkamąja galia tokie pasiūlymai nelabai domina“, – sako A. Antanavičius.

Tokiame bute paprastai yra projektuojamos ir erdvios 30 kvadratinių metrų ar dar didesnės terasos. Tai yra vienas iš pagrindinių įsigijimo motyvų – turėti privačią erdvę, galimybę daugiabutyje name išeiti į gryną orą, grožėtis panoraminiais vaizdais, galbūt net įsirengti valgomąjį ar mažą sporto salę.

Arnoldas AntanavičiusArnoldas Antanavičius
Arnoldas AntanavičiusArnoldas Antanavičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak A. Antanavičiaus, dviaukščių butų plotas paprastai viršija 100 kvadratinių metrų, taigi tai iš dalies yra alternatyva namui ar kotedžui, renkantis gyvenimą centre. Tokiu būdu gyventojams nėra labai aktuali transporto spūsčių problema, jų nedomina rūpinimasis aplinka ir kiti tradiciniai priemiesčių namų savininkų darbai.

Paklausa neauga

„Tokių būstų pasiūla yra stabiliai nedidelė ir jokio didesnio proveržio nėra. Galbūt egzistuoja tam tikras kainos ir produkto santykis, kuris ne visada tenkina. Paprastam pirkėjui užtenka ir vienaaukščio buto, nes turint antrą aukštą, iš karto atsiranda nemažai papildomų išlaidų, pavyzdžiui laiptų įrengimas. Šiems darbams išleisti reikia santykinai daugiau, o naudingo ploto dažnai gaunama mažiau, todėl investicija brangsta.

Dažniausiai gyventojai skaičiuoja ir nesiveržia tokių butų pirkti. Statytojai taip pat nesistengia daug tokių butų siūlyti ir tikrai ne visus juos ir pavyksta išparduoti. Patraukliausius būstus rezervuoja pirmuosius ir dviejų aukštų butai tikrai nėra tarp jų. Tai irgi yra signalas apie rinkos poreikį“, – padėtį apžvelgia pašnekovas.

Jis prideda, kad bent jau Vilniuje dažnai pasitaiko atvejų, kai gyventojai ieško senamiestyje ar netoli centro esančių apleistų ar ne itin prižiūrėtų namų, kuriuose būtų galima įrengti ir eksploatuoti palėpes. Įsigiję tokį būstą žmonės susitvarko stogą, įsirengia užlipimą, apsišiltina ir taip susikuria didelę papildomą erdvę. Tačiau nesutvarkytų namų ir palėpių atrasti darosi vis sunkiau.

Būtina žiūrėti kūrybiškai

Menininkų komandos Loft.lt architektė Dovilė Martinaitytė, savo darbo studiją įsirengusi lofte, pastebi, kad dviaukščius būstus dažniau renkasi šiuolaikiški, kūrybingi, nebijantys eksperimentuoti ir priimti netradicinius sprendimus žmonės, kuriems įdomu gyventi nestandartinėse erdvėse. Gyvenimas tokio pobūdžio erdvėje yra labiau miestietiškas ir judresnis.

Vienas iš didžiausių iššūkių tokio buto savininkams yra įsirengti jį taip, kad pastebimai nesumažėtų buto erdvė. Architektė pataria prieš įsigyjant butą, įvertinti ne tik kvadratinių metrų skaičių, bet ir aukštį, langų išsidėstymą, nuolydį. Turint šią informaciją, būtina ir architekto arba dizainerio konsultacija, kadangi optimaliai išnaudoti turimą erdvę yra nelengvas uždavinys.

„Norint gauti erdvės pojūtį, dalis erdvės turi eiti per du aukštus, apjungiant viršų ir apačią iki pat lubų, koks yra maksimalus aukštis. Reikėtų žinoti, kiek patalpų norima turėti, ir tai turėtų būti sprendžiama pagal konkretų atvejį – kaip geriau jas išdėstyti. Viską čia jau reikia daryti kūrybiškai, ne vien skaičiuoti kvadratinius metrus, kad netaptų tik vieno aukšto butas su laiptais“, – sako D. Martinaitytė.

Tam tikras pirmines gaires ir kryptis vystytis suformuos ir pradinis namo projektas. Be to, galutinis rezultatas labai priklausys ir nuo to, kiek žmogus nori investuoti. Viena iš didžiausių paskatų pirkti tokį būstą, pasak architektės, yra terasa, kurią galima apželdinti ir susikurti jaukų gamtos prieglobstį daugiabutyje.

Plėtrą apsunkina draudimai

„Įrenginėjant tokį butą, žmogus turėtų apsispręsti dėl savo gyvenimo būdo – kiek atskirų erdvių ir kambarių jis nori turėti, ir ar visi jie telpa į bendrą erdvę, ir išpildo lūkesčius. Jei norima turėti daug atvirų erdvių ir dar kad tilptų keli miegamieji, reiktų galvoti bent apie 100-150 kvadratinių metrų, jei butas mažesnis nei 80 kvadratinių metrų, tuomet uždara patalpa, paprastai miegamasis, greičiausiai bus tik viena. Todėl būtina įvertinti tokius dalykus kaip gyvenimo būdas bendroje erdvėje, nesuskirstytoje i atskirus kambarius“ – pasakoja pašnekovė.


Architektės nuomone, tokių būstų paklausa turėtų augti, nes nors tai nėra tipinis ekonominis variantas, tačiau daliai žmonių tai yra patrauklu ir jie ieško netradicinių sprendimų.

Be to, Lietuvos miestuose yra daug namų, kurių stogus būtų galima nesudėtingai išnaudoti, įrengiant stiklo kubus ar kitokį papildomą plotą, tačiau šiandien susiduriama su biurokratinėmis kliūtimis: būtina gauti daug leidimų, kaimynų sutikimus, viską kruopščiai derinti, net jei patys darbai yra paprasti, o bendra erdvė yra skirta visiems namo gyventojams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Helsinkyje prasideda Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas (88)

Pirmadienį Helsinkyje susitinka JAV ir Rusijos vadovai. Tai pirmasis dvišalis Donaldo Trumpo...

Venckienės byloje JAV – buvusio vyro laiškas: baimės ir nuogąstavimai dėl sūnaus (253)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) teismas jau išnagrinėjo Neringos Venckienės bylą ir pateikė...

Ar Lietuvai pavojingas Trumpo susitikimas su Putinu? (232)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį Helsinkyje susitinka su Rusijos vadovu...

Meistrai išgyvena aukso amžių: prisikviesti neįmanoma, prašo nerealių sumų (742)

Sugedęs šaldytuvas, skalbimo mašina, nuolat tekantis vanduo iš klozeto bakelio – tikras galvos...

Finalo atgarsiai: antrą kartą išsiskleidęs Putino skėtis ir daininga kroatų paskutinė vakarienė (2)

Vladimiro Putino skėtis tapo baigiamuoju pasaulio futbolo čempionato Rusijoje akcentu. Per...

Ar Kauno algos kada nors bus didesnės už Vilniaus? TOP30 daugiausiai uždirbančių profesijų (144)

Šių metų pradžioje vidutinis atlyginimas Kaune buvo maždaug šimtu eurų mažesnis nei Vilniuje....

Atlanta link altoriaus žengė su paslėpta ant batelių mylimojo žinute: vestuvių rytą pamačiusi dovaną susigraudino (12)

Šį savaitgalį amžiną meilę vienas kitam prisiekė buvusi atlikėja, o dabar renginių...

Kotletų reabilitacija: geras skonis slypi paprastose detalėse (15)

Po Dainų šventės maisto skandalo ir visų tų matytų marmalų man norisi kiek reabilituoti...

Detalės, apie kurias dažnai nepagalvoja keliaujantys tėvai, bet kurios gali lemti atostogų kokybę (3)

Kad atostogos neapkarstų, keliaujant su vaikais neužtenka pasirūpinti vien lėktuvo bilietais,...

Ankštiniai produktai: pavojinga augalinių baltymų pusė (23)

Įvairūs ankštiniai produktai ( pupelės , žirniai, lęšiai, soja, avinžirniai ir žemės...