Jau nuo senovės meditacija užėmė svarbią vietą žmogaus gyvenime: šis proto susitelkimas, maldos forma ir kvėpavimo koregavimas – puiki priemonė pagerinti gyvenimą. Meditacija padeda ramiau reaguoti stresinėse situacijose, mažina nerimą, nemigą ar net pagydo depresiją.
Medituojantys žmonės gali sustabdyti kylantį susierzinimą, pyktį, baimę, nepasitenkinimą, negatyvias mintis pakeisti pozityviomis.
Būtina paminėti, kad ji nėra vienas konkretus veiksmas. Ji apima daug sričių: tai gali būti mantrų, maldų kalbėjimas, susikoncentravimas į kvėpavimą, joga ar gamtos garsų klausymasis.
Pasak ekspertų, reikia žinoti, kaip tinkamai medituoti. Pagal meditacijos metodiką yra penki jos etapai: pasiryžimas, atsisėdimas, proto nuraminimas ir koncentracija, proto treniruotė, meditacijos taikymas kasdieniniame gyvenime.
Pirmiausia reikia nuraminti protą: galvoti ne apie daug dalykų vienu metu, susitelkti į vieną objektą, aplinkybę. Tik tada pavyks stebėti, kas vyksta kūne ir prote, jį valdyti. Meditacijoje ypač svarbus savitaigos vaidmuo. Pavyzdžiui, suteldami dėmesį į kvėpavimą arba fizinius pojūčius klausantis gamtos garsų nutrauksite tą begalinį minčių srautą.
Sėdėjimo pozos reikšmė
Medituojant būtina atkreipti dėmesį į sėdėjimo pozą, ji turi būti patogi, stabili. Sėdėdami nestabiliai, judėdami nesugebėsite atsipalaiduoti. Būtina paminėti, kad nugara turi būti tiesi, taip pat nereikėtų gulėti, nes tokiu atveju galite paprasčiausia užmigti. Vieni linkę sėdėti ant kėdžių, lovos, kiti – ant grindų. Pastarasis būdas patogiausias, nes sukryžiavus kojas, pasidėjus pagalvėlę sėdėti yra patogiausia ir būtent taip tą daryti galite ilgiausiai.
Ekspertų teigimu, medituoti vertėtų kasdien, tam skiriant mažiausiai 15 minučių. Kasdieninė praktika padarys didžiausią poveikį: gebėsite nusiraminti, sutelkti mintis į vieną objektą ar įvykį.
