V. Budrio teigimu, stresą sukelia įvykiai ir situacijos, kurios kelia mums stiprias emocijas, nerimą ir susirūpinimą arba įvairūs įvykiai, kurie turi bendrą požymį – žmogus juos suvokia kaip grėsmingus, sunkius savo jėgų išbandymus.

Kas yra stresas

Valmantas Budrys
„Nevisuomet stresas yra pavojingas. Jį galima skirstyti į tris grupes: eustresą – motyvuojančią jėgą, kuri padeda susikaupti ir įveikti sunkumus, stresą, kuris suprantamas kaip vidinės įtampos būsena, fizinė ir psichinė organizmo reakcija ir distresą. Pastarasis – pats pavojingiausias. Per didelis ir per ilgai užsitęsęs stresas laviruojantis ties išsekimo būsena priverčia žmogų prarasti kontrolę. Jis žalingas, vargina, menkina pasitikėjimą savimi. Paprastai toks jausmas jaučiamas, kai susikaupia daug stresą keliančių situacijų arba jos yra labai intensyvios“, - pasakojo V. Budrys.

Jis pabrėžė, kad pagrindiniai stresoriai, kurie ir sukelia stresą neretai yra santuokiniai faktoriai, tėvystė, tarpasmeniniai ryšiai, darbas, gyvenimo sąlygos, finansai, teisiniai faktoriai, asmens vystymasis, fizinės ligos ir sužeidimai bei šeimos faktoriai.

„Streso požymiai gali būti emociniai – nerimas, baimė, depresija, kognityviniai - nedėmesingumas, išsiblaškymas, patofiziologiniai – prakaitavimas, širdies permušimai ir elgesio – neproduktyvus darbas, polinkis į alkoholizmą, kofeiną, rūkymą, medikamentus, intensyvi gestikuliacija“, - pasakojo profesorius.

Nemėgstame kaimynų ir oro

Jo teigimu, stresą geriausiai įveikti gali padėti atsipalaidavimas. Šioje vietoje pavyzdį turėtume imti iš pietų šalių gyventojų.

„Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje su streso problema beveik nesusiduriama. Ten yra didžiuliai futbolo stadionai, į kuriuos kviečiami visi gyventojai. Tuo tarpu Vilniuje mes nesugebame pastatyti nei vieno stadiono“, - sporto svarbą pabrėžė profesorius.

Pasak jo, lietuvių savimonę pakeisti yra labai sunku, nes mūsų visuomenė turi nepalankų genofondą. Todėl sunku įsivaizduoti, kad mes kada nors elgsimės ir gyvensime panašiai kaip pietiečiai.

„Visų pirma, taip jau atsinešta, kad skiriamės ir skiriamės nuo pietinių šalių. Be to, mūsų valstybė nėra turtinga. Tai taip pat prisideda prie visuotinio negatyvizmo. Trečia, turime klimatine zoną, kuri nėra itin palanki gerai nuotaikai palaikyti. Be viso to, gauname reikalavimus, kurie nėra adekvatūs situacijai. Todėl su stresu Lietuvoje kovoti yra labai sunku ir išsigydyti nuo to pavyks ne iš karto“, - patikino V. Budrys.

Jis įžvelgė ir dar vieną lietuvių fenomeną – nesutariame su jokiomis kaimyninėmis šalimis.

„Mes visiškai nemėgstame kaimynų. Galime draugauti tik su tomis šalimis, kurios yra už tūkstančių kilometrų. Tokia yra mūsų šalies pozicija, kuri gąsdina“, - pabrėžė V. Budrys.

Stresą daugiau jaučia moterys

Aptardamas šiemet rengto tyrimo, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti streso problematiką Lietuvoje, jis pabrėžė, kad su stresu susiduria 9 iš 10 gyventojų.

„Dažniausiai žmonės skundžiasi suprastėjusia nuotaika, jos svyravimais, padidėjusiu nervingumu, irzlumu, nusilpusiu imunitetu, dažnais galvos skausmais ir miego sutrikimais“, - pasakojo profesorius.

Pasak tyrimo, stresą jaučia 6 proc. daugiau moterų nei vyrų. Joms tai dažniau pasireiškia galvos skausmais ir miego, vyrams – dėmesio koncentracijos sutrikimais. Vertinant statistiką pagal amžių, mažiausiai stresu skundžiasi vaikinai iki 19 metų amžiaus.

„Patiriamas stresas yra tautos, o ne laikmečio problema. Laikmetis tik išryškina tai, ką žmogus turi. Jei jis neturi polinkio stresui, šis negali sukelti jam didelių problemų“, - aptardamas tyrimo rezultatus pasakojo V. Budrys.