Atvykėlius oro uoste pasitikęs Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus sakė, jog šeima džiaugiasi galimybe įsikurti Lietuvoje, nes Ukrainos Rytuose jiems grėsė tiesioginis pavojus, karo veiksmai visiškai sutrikdė įprastą gyvenimą. „Šeima tikina pabėgusi nuo siaubo, sako, jog su pokyčiais susitaikyti bus sunku, tačiau imsimės visų priemonių skandžiai integracijai užtikrinti“, – sako Vyriausybės vicekancleris.
Galimybės lietuvių kilmės šeimai įsikurti Lietuvoje atsirado Vyriausybei pritarus Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus siūlymui suteikti paramą Lietuvos piliečiams, lietuvių kilmės asmenims ir jų šeimų nariams, išreiškusiems pageidavimą iš karo niokojamų Ukrainos regionų persikelti į Lietuvą ir čia integruotis.
Premjero teigimu, toks sumanymas kilo stebint sudėtingą saugumo ir humanitarinę padėtį Ukrainos Rytuose bei aneksuotame Krymo pusiasalyje. „Turime būti pasirengę padėti savo tautiečiams ir lietuvių kilmės ukrainiečiams bei jų šeimos nariams persikelti iš pavojingų Ukrainos regionų ir integruotis į mūsų šalies gyvenimą“, – teigia Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.
T Lietuvą atvykusi pirmoji lietuvių kilmės ukrainiečių šeima iki karo Ukrainoje gyveno Donecko srityje, tačiau prorusiškiems separatistams užėmus teritoriją, turėjo pasitraukti dėl kilusio pavojaus gyvybei. Naujakuriai sako, kad tikisi likti gyventi Lietuvoje.
Netrukus į Lietuvą iš Ukrainos atvyks dar dvi lietuvių kilmės šeimos. Lėktuvas su antrąja šeima, planuojama, Lietuvoje leisis rugsėjo 7 dieną. Bendrai iš Ukrainos Rytų į Lietuvą šiuo metu pageidauja persikelti apie 50 asmenų, tačiau dėl įtemptos padėties sąrašas nuolatos kinta, plečiasi ir Krymo gyventojų ratas pageidaujantis prieglobsčio Lietuvoje.
Iš viso Ukrainoje yra apie 10 tūkstančių lietuvių kilmės asmenų, oficialiai registruotų Lietuvos piliečių yra apie 1,5 tūkstančio.
Už į Lietuvą atvykusių asmenų apgyvendinimą ir integraciją atsakingos Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijos. Išlaidos, būtinos asmenų perkėlimui ir jų integracijai, įskaitant rinkliavų už atvykimo dokumentų ir teisinį statusą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų tvarkymą ir išdavimą, bus apmokamos iš atitinkamų ministerijų asignavimų lėšų, prireikus teisės aktų nustatyta tvarka – iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš jų – stiprinti ir plėtoti Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsienio gyventojų tapatybę globalizacijos sąlygomis.
Įgyvendinant šį uždavinį, siekiama stiprinti visų gyventojų, nepaisant jų tautybės, ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšius su Lietuvos valstybe. Todėl siekiama skatinti užsienio lietuvių tautinės tapatybės ne tik išlaikymą, bet ir galimą įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą, esant būtinybei, padėti jiems čia integruotis, užtikrinant jų pilnavertį gyvenimą.