Neturime laiko, tačiau turime noro: kiek kultūros reikia lietuviams?

Įtemptas darbas, nuovargis ir laiko trūkumas neretai sutrukdo skirti pakankamai laiko kultūrai. Nepaisant to, kad dėmesio jai skiriame ganėtinai mažai, tai tikrai dar nereiškia, kad mums ji nėra reikalinga. Apie kultūros poreikį ir prieinamumą šiandien kalba Kultūros ministerijos atstovas Marius Gurskas.

- Kaip keičiasi visuomenės požiūris ir poreikis kultūros renginiams?

- Šiuo metu ruošiamasi atlikti antrąjį Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje tyrimą, kuris atskleistų duomenis apie Lietuvos gyventojų dalyvavimą kultūrinėje veikloje, kultūros paslaugų/ produktų vartojimą, gyventojų nuomonę apie kultūros prieinamumą bei kultūros paslaugų kokybę, nurodytų priežastis, dėl kurių žmonės nedalyvauja kultūrinėje veikloje. Šio tyrimo rezultatai, palyginus juos su 2014 m. atliktu tyrimu, galėtų geriausiai atsakyti į klausimą, kaip keičiasi visuomenės požiūris ir poreikis kultūriniams renginiams.

Kol nėra naujausių duomenų, galime daryti tik tam tikrus apibendrinimus iš to, ką kiekvienas iš mūsų galime pastebėti kasdieniniame gyvenime ir viešajame diskurse – kiek žmonių lankosi kultūros renginiuose, dalyvauja patys kurdami įvairius kultūros produktus.

Manau, kad pastarieji dveji metai buvo teigiami, kalbant apie visuomenės požiūrį ir poreikį kultūros renginiams. Kita vertus, turime pripažinti, kad Lietuvos gyventojai neteikia pirmenybės kultūrai, tačiau jos ir neatstumia, ir vis dažniau stengiasi „prisileisti“ ją arčiau. Žmonėms įdomus tas menas arba ta kultūra, iš kurios gali ką nors sužinoti, kuri skatina mąstyti, atrasti.

- Kokios kliūtys trukdo aktyviau dalyvauti kultūrinėje veikloje?

- 2014 m. Kultūros ministerijos užsakymu pirmą kartą buvo atliktas Gyventojų dalyvavimo kultūroje tyrimas, kurio metu nustatyta, kad aktyvūs kultūros mylėtojai ir puoselėtojai yra 24 proc. šalies gyventojų. Tyrimas atskleidė, kad 38 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neskaito knygų, o ketvirtadalis nurodo neturintys jokio noro dalyvauti kultūrinėje veikloje.

Buvo įvardinta, kad tik 18,1 proc. Lietuvos gyventojų patys užsiima bent viena kultūrine veikla, ar save priskiria kultūros renginių savanoriams. Pagrindinė nedalyvavimo kultūrinėje veikloje priežastis – laiko stoka. Net 25 proc. apklaustųjų nurodė turintys kitokių interesų nei kultūrinis gyvenimas, 37 proc. įvardijo ir tai, kad dalyvauti kultūrinėje veikloje jiems yra per brangu.

2014 m. tyrimas nustatė ir tai, kad visuomenės nuomonė akivaizdžiai gerėja kultūros prieinamumo ir kultūros paslaugų kokybės atžvilgiu. Tai daugiausiai yra išsilavinę jaunesnio amžiaus didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Tai ne tik „vartojantys“ įvairius kultūros produktus, tačiau ir patys aktyviai kuriantys, dalyvaujantys ir savanoriaujantys skirtingose kultūrinėse srityse asmenys.

- Kaip užtikrinama, kad kultūra šalyje būtų prieinama visiems?

- Kultūros sklaidos Lietuvoje infrastruktūrą būtų galima išskirti į kelis lygius – nacionalinis, regioninis, savivaldybių ir atskirų bendruomenių-kūrybinių vietokūrų.

Vertinant kultūros prieinamumą, matoma akivaizdi takoskyra tarp didžiųjų šalies miestų ir regiono. Vilniuje ar Kaune gyvenantys turi daugiau galimybių dalyvauti kultūriniame gyvenime. Regionuose kultūros poreikis taip pat yra, tik čia kitokios kultūros „vartotojų“ galimybės, aktualūs ir probleminiai kultūros infrastruktūros klausimai, kultūros sklaidos politika.

- Italijos kultūros ministerija sulaukusiems pilnametystės italams skiria 500 eurų asmeniniam kultūriniam švietimui. Kaip galima įsivaizduoti tokią iniciatyvą Lietuvoje?

- Siekiant prieinamos ir visus įtraukiančios kultūros, būtina visų skirtingų kultūros sklaidos lygių koordinacija ir aiškūs prioritetai tiek atnaujinant kultūros infrastruktūrą, tiek efektyviai panaudojant lėšas kultūriniams renginiams ar inicijuojant didesnio masto projektus, pavyzdžiui, tokius kaip Italijos kultūros ministerija. Tai tikrai gera ir prasminga iniciatyva, siekiant visiems prieinamos kultūros.

Ar mes galėtume skirti lėšų panašiam projektui? Manau, kad taip. Būtini tam tikri politiniai sprendimai. Svarbus būtų ir glaudus bendradarbiavimas ir su Švietimo ir mokslo ministerija, kuriant bendras ugdymo, kultūros švietimo programas. Svarbus ir paprastas dėmesys, aiškus apsisprendimas, kad kultūra ir kultūrinis švietimas yra tarp valstybės prioritetų.

- Kokie pokyčiai lemtų visiems prieinamą ir visus įtraukiančią kultūrą?

- Kultūros prieinamumą lemia ne vien tik politikų sprendimai ar skiriamos pinigų sumos. Svarbus ir kiekvieno iš mūsų apsisprendimas ir supratimas, kokį vaidmenį kultūra turėtų vaidinti mūsų gyvenime ir kiek mes esame pasiruošę būti atviri kultūrai, ne tik „vartoti“ ją, bet ir aktyviai kurti, dalintis.