Nepasiturintiems gyventojams atnaujinimas nieko nekainuoja

 (171)
Namo renovacija
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nepasiturintiems gyventojams – daugiabučių atnaujinimas nekainuoja nė cento. Regis, būtent jie turėtų tapti pagrindiniais namų atnaujinimo „varikliais“, tačiau yra priešingai. Paradoksas, bet būtent dėl tokių žmonių nenoro ar užsispyrimo modernizavimas stringa. Dažniausiai – dėl labai banalios priežasties, t.y. elementaraus informacijos trūkumo.

Prisiklauso mitų ir gandų

Valentinas Petkūnas, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius, patvirtina: nepasiturintys gyventojai dažnai nenori dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. „Jie sako, kad neturi tam pinigų, kai tuo tarpu šiems gyventojams apmokamos jiems tenkančios daugiabučio namo atnaujinimo išlaidos“, - konstatuoja agentūros vadovas.

Jis primena, jog valstybė už nepasiturinčius gyventojus padengia jiems tenkančias namo atnaujinimo išlaidas. Nuo pradžios iki pabaigos. „Noriu dar kartą aiškiai bei atsakingai priminti, jog tiems, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, pagal daugiabučių modernizavimo programos naująjį finansavimo modelį JESSICA kompensuojamos visos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, kredito draudimo įmoka, taip pat pats kreditas ir palūkanos. Trumpai tariant, nepasiturintiems gyventojams atnaujinimas nieko nekainuoja“, - pabrėžia V. Petkūnas.

Nepaisant to, visuomenėje dar pakankamai dažnai galima išgirsti mitų, kad esą „už to kažkas slypi“. Jei nepasiturintiems gyventojams nereikia nieko mokėti, vadinasi, už juos mokėti turės kiti gyventojai. Pasak BUPA direktoriaus, šie mitai niekuo nepagrįsti.

„Namo gyventojai, kurie negauna kompensacijos už šildymą, tikrai neturi padengti kredito ir palūkanų dalies už nepasiturinčius namo gyventojus. Savivaldybė apmoka bendrijai už asmenis, turinčius teisę į kompensaciją už šildymą, jiems tenkančią kredito dalį ir palūkanas. Tad kitiems žmonėms nereikia padengti nei kredito dalies, nei palūkanų už šiuos kaimynus - tik savo dalį išlaidų, kurių svari dalis finansuojama valstybės pagal iniciatyvą JESSICA“, - tvirtina V. Petkūnas.

Iš pavaldinių direktorius ne kartą ir ne du girdėjo istorijų, kaip nepasiturintys asmenys, išgirdę apie 100 proc. siekiančias kompensacijas, ilgai nenorėjo ar negalėjo tuo patikėti. Kai galiausiai pavyko juos įtikinti, žmonės atsiduso: taip ir reikėjo iš anksto sakyti.

Iš pavaldinių direktorius ne kartą ir ne du girdėjo istorijų, kaip nepasiturintys asmenys, išgirdę apie 100 proc. siekiančias kompensacijas, ilgai nenorėjo ar negalėjo tuo patikėti. Kai galiausiai pavyko juos įtikinti, žmonės atsiduso: taip ir reikėjo iš anksto sakyti.

„O tai dabar visi aplink gąsdina, sako, tu ką, ketini paskolą imti? Gal išprotėjai, neišsimokėsi. Tokias palūkanas užmes, kad dejuosi ir verksi. Išleisi viską, ką turi, net laidotuvėms neužteks“, - tokius vieno Panevėžyje gyvenančio pensininko žodžius direktoriui kartą yra perpasakoję BUPA darbuotojai. V. Petkūno teigimu, išvada viena: būtina dar aktyviau informuoti ir šviesti visuomenę, tarp jų – ir nepasiturinčius. „Tam, kad žmonės žinotų, kaip yra iš tikrųjų, o ne tikėtų mitais ar gandais, kurie kartais skleidžiami tiesiog piktybiškai“, - teigia V. Petkūnas.

Gaunančių kompensacijas daugėja

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėjos Vilmos Šilalienės teigimu, socialinę paramą sudaro dvi dalys: socialinė išmoka bei kompensacija už šildymą ir karštą vandenį. „Kriterijų, kuriuos turi atitikti socialinę pašalpą siekiantis gauti asmuo, yra nemažai. Tačiau vienas iš svarbiausių – vienam asmeniui tenkantis šeimos pajamų dydis“, - pabrėžia skyriaus vedėja.

Jos žodžiais, iki šiol į socialinę paramą pretenduojantys asmenys turėjo ne mažiau kaip pusmetį registruotas darbo biržoje. Tačiau naujojo Socialinės paramos įstatymo nuostatos nebereikalaus šios registracijos. „Taip siekiama socialinę atskirtį bei padėti žmonėms išgyventi ekonomiškai sunkų periodą, o būtent žiemos sezoną“, - sako V. Šilalienė.

Jos pateiktais duomenimis, iki 2011-ųjų rugsėjo mėnesio Vilniuje buvo registruoti 31 788 socialinės paramos gavėjai. „Žiemos metu socialinės paramos gavėjų, ypač tokių, kurie gauna kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, tradiciškai padaugėja“, - teigia skyriaus vedėja.

Tą patį patvirtina ir kelių kitų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių atstovai. Jie pastebi, kad žmonių, pretenduojančių į kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, daugėja jau kelis metus iš eilės. Specialistai sako, kad šiemet jų – kaip niekad daug ir sieja tai su mažėjančiomis gyventojų pajamomis, ekonomine valstybės situacija bei, žinoma, augančiomis šildymo kainomis.

Buvo sunku, bet įtikino

Anicetas Paulikas, pirmojo Lietuvoje daugiabučio, atnaujinto pagal JESSICA programą, bendrijos pirmininkas – tikras žemaitis. Kaip tokiam ir dera, vyras nelinkęs daugžodžiauti. Kita vertus, tai ir nėra būtina, nes už jį kalba skaičiai.

Plungėje, Vaišvilos g. 9 esantis namas po atnaujinimo demonstruoja įspūdingus rezultatus. Specialistų vertinimu, kompleksiškai atnaujinus daugiabutį jo energijos sąnaudos sumažėjo daugiai nei perpus – 54,9 proc. Sąskaitos už šildymą namo gyventojams, palyginus su ankstesniais žiemos sezonais, sumažėjo tiek pat ir net daugiau - iki trijų kartų.

„Mūsų namas mūrinis, statytas 1979 metais. Iš 50-ies bendrijoje esančių butų savininkų 18 gauna socialinę paramą. Kai nutarėme renovuotis, iš pradžių tikrai turėjome sunkumų įtikinėdami būtent šiuos bendrijos narius. Dauguma iš nepasiturinčių gyventojų – pensininkai, o jie turi savo nuostatas. Ypač moterys. Jos – sunkiau sukalbamos, jų nuomonę kartais sudėtinga pakeisti net ir racionaliais argumentais“, - su šypsena kalba A. Paulikas.

Šioje vietoje ir pamini ir tiesą, kurią daug kas vengia sakyti viešai: nepasiturintys gyventojai nėra suinteresuoti taupyti energijos. Vien dėl to, kad gauna kompensaciją už šildymą iš savivaldybės, todėl drąsiai gali gyventi atidarę langus ir šildydami orą. Taip jie „numuša“ bendrą šilumos taupymo rodiklį ir niekais verčia kitų gyventojų pastangas taupyti energiją.

Kas įdomiausia, atnaujinimui prieštaravo ne nepasiturintys gyventojai, o normalias pajamas gaunantys žmonės. Visgi dabar, kiek žinau, jie jau gailisi, kad nepasekė mūsų namo gyventojų pavyzdžiu.
I. Vasarevičienė

„Bet kokiu atveju geriausias būdas įtikinti žmones atnaujinimo nauda – skaičiai. Mūsų namo energijos taupymo efektyvumas po atnaujinimo pagal JESSICA modelį siekia nuo 50 iki 60 proc. Anksčiau tekdavo kone po 400 litų už trijų kambarių buto šildymą pakloti, dabar, šių metų lapkritį, neprireikė nei 100 litų. Paskaičiavau, kad per vienerius metus jau sutaupėme apie 35 tūkst. litų. Žiūrėk kaip nori, tačiau atnaujinimas tikrai atsiperka. Tas pats galioja ir nepasiturintiems gyventojams“, - reziumuoja A. Paulikas.

Skaičiai kalba už save

Faktą, kad atnaujinimo naudą bei privalumus jau supranta ir nepasiturintys gyventojai, iliustruoja kitas pavyzdys iš tos pačios Plungės, netgi iš tos pačios Vaišvilos gatvės. Čia pagal JESSICA programą atnaujinamas 12 butų namas, pažymėtas 25 numeriu, kurios bendrijos pirmininkė – Irena Vasarevičienė.

„Pusė butų savininkų – nepasiturintys gyventojai. Kad ir kaip keista būtų, atnaujinti namą sutiko visi gyventojai, nė vienas neprieštaravo. Visi pažiūrėjo į tai geranoriškai ir supratingai“, - džiaugiasi moteris.

Jos žiniomis, užtat kaimyniniuose namuose gyvenantys žmonės griežtai nepritarė atnaujinimo idėjai. „Tačiau ten, kas įdomiausia, atnaujinimui prieštaravo ne nepasiturintys gyventojai, o normalias pajamas gaunantys žmonės. Visgi dabar, kiek žinau, jie jau gailisi, kad nepasekė mūsų namo gyventojų pavyzdžiu“, - sako bendrijos pirmininkė.

Pasak I. Vasarevičienės, dabar namas, kuriame gyvena ir ji pati, šildymui nebeeikvoja maksimalaus energijos kiekio. Anksčiau žmonėms tekdavo šildyti namą ir tuo pačiu laikyti praviras duris, langus, orlaides.

„Žodžiu, šiluma eidavo pro visus galus. Dabar šiek tiek vėsiau, bet mokame kur kas mažiau. Už dviejų kambarių 50 kvadratų buto šildymą anksčiau tekdavo mokėti 350 - 400 litų, o dabar – tik 100 – 120 litų. Nepaisant to, kad atnaujinimas dar nėra pilnai baigta“, - skaičius, kurie neleidžia suabejoti namo atnaujinimo efektu, dėsto I. Vasarevičienė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją