Nemalonus, bet įdomus: plika akimi nematomas nuotekų kelias

Šiuolaikiniame pasaulyje lauko tualetams tampant šleikštulį keliančia atgyvena, Lietuvoje jų vis dar galima surasti – net ir šalies sostinėje. Netinkamai tvarkomos buitinės nuotekos geriasi į gruntą, o už daromą žalą aplinkai skiriamos didelės baudos. Kodėl iš tiesų vis dažniau kalbama apie poreikį prisijungti prie centralizuotų tinklų – kas iš to ir kaip tai veikia?

Kur nuteka buityje panaudotas vanduo

Paprastai tariant, nuotekos – tai panaudotas vanduo. Pavyzdžiui, jums nusimaudžius duše ar išsiskalbus rūbus, panaudotas vanduo tampa buitinėmis nuotekomis. Vis dėlto, panaudotą vandenį vargu ar norėtumėte naudoti dar kartą – tokį vandenį būtina išvalyti.

Vilniaus mieste, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose nuotekas surenka ir valo „Vilniaus vandenys“. Kokį kelią tenka pereiti nuotekoms, kad jos taptų, kaip teigia specialistai, „beveik geriamu vandeniu“?

Apie trečdalis Vilniaus miesto nuotekų suteka į Upės gatvėje, šalia „Forum Palace“ stovinčią nuotekų siurblinę.

Kadangi nuotekos į kalną tekėti negali, į Lazdynų pusėje esančią nuotekų valyklą jos viršun pumpuojamos siurbliais pro du didelio diametro vamzdžius.

Ši siurblinė pagal galingumą ir našumą laikoma didžiausia Lietuvoje. Įprastai nuotekų siurblinės kelia nuotekas į 10, 20, 30 metrų aukštį, o ši nuotekas kilsteli 35 metrus. Čia patenka nuotekos iš Baltupių, Žirmūnų, Antakalnio, Šnipiškių mikrorajonų bei Senamiesčio. Skaičiuojama, kad joje atsiduria apie 30 tūkst. m³ nuotekų per parą.

Nuotekų stočių skyriaus vyresnysis inžinierius Donatas Puzeris paaiškina, kad siurblinėje pradedamas pirminis mechaninis nuotekų apvalymas.

„Čia esančios dvejos automatizuotos grotos sulaiko stambesnius nešmenis ir neleidžia jiems tekėti toliau. Nešmenys patenka į hidraulinį presą, iš kurio įkrenta į konteinerius, o šie perduodami atliekų tvarkytojams. Pirminį valymą perėjęs vanduo patenka į didelį rezervuarą, esantį po šios salės grindimis“, – aiškina D. Puzeris.

Per metus didžiausioje šalies nuotekų siurblinėje esančios grotos sulaiko apie 30 tonų stambių nešmenų. Iš siurblinės rezervuaro nuotekos yra siurbiamos ir pumpuojamos iki pat Vilniaus miesto nuotekų valyklos. Tam naudojami 4 didelio galingumo nuotekų siurbliai, sumontuoti siurblinės siurblių salėje.

Valykloje stebi tendenciją: teršalų koncentracija didėja

Prieš patekdamas į Nerį, nuotekų vanduo turi pereiti įvairius valymo įrenginius, esančius nuotekų valykloje. Per praėjusius metus į ją buvo atitekėję 39 mln. m3 nuotekų. Per parą atitekančių nuotekų kiekis gali svyruoti tarp 100-200 tūkst. m³. Pastarųjų dienų vidurkis – 107 tūkst. m³ per parą.

Nuotekų valymo departamento nuotekų inžinierius Jonas Klebonas pastebi, kad per pastaruosius metus nuotekų užterštumo koncentracija yra žymiai padidėjusi. Anksčiau nuotekų valyklos apkrova siekdavo apie 45 tonos teršalų per parą, o dabar viršija ir 70 tonų per parą.

„Valomas nuotekas pirmiausiai pasitinka stambios ir smulkios grotos, dažnai sulaikančios tokias buitines atliekas kaip arbūzų, mandarinų ir morkų žieves bei odeles, graužtukus, kartais anapus grotų lieka ir automobilių padangos. Šioje vietoje per parą vidutiniškai sulaikomos 3 tonas stambių nešmenų“, – teigia J. Klebonas.

Toliau nuotekos patenka į smėliagaudes, kuriose per parą sulaikoma maždaug po 10 t smėlio, kuris į nuotekas išplaunamas su lietumi. Jose nusėda pačios smulkiausios dalelės ir gautas grynas smėlis vežamas kompostuoti, nors kituose miestuose jis išvežamas į sąvartynus.

Iš smėliagaudžių nuotekos patenka į pirminius radialinius nusosdintuvus ir aerotankus. Pirminiuose nusodintuvuose išvaloma apie 50 proc. visų nuotekose esančių teršalų, kadangi jose nusėda dalelės, smulkesnės ir už smėlį. Čia gaunamas žalias, pirminis dumblas, kurio per parą susidaro maždaug 400-600 m³.

Kaip teigia nuotekų valymo departamento nuotekų inžinierius, dumblas apdorojamas naujuose, moderniuose dumblo apdorojimo įrenginiuose. Dalis centrifugomis nuvandeninto dumblo panaudojama komposto gamybai, o kita dalis toliau džiovinama, gaminamos granulės, kurios gali būti naudojamos miškų tręšimui. Tuo metu galutinio vandens, keliausiančio į upę, sudėtis yra griežtai apibrėžta Nuotekų tvarkymo reglamente.

„Ypač svarbu, kad vandenyje neliktų metalų, naftos produktų, detergentų, riebalų. Perėjęs visus valykloje esančius valymo įrenginius, išteka toks švarus vanduo, kurį kone būtų galima „gerti“. Kai pavasarį matome upe tekantį drumzliną vandenį, galima palyginti, kad iš valyklos į upę sugrąžinamas švaresnis vanduo, nei teka joje“, – aiškina J. Klebonas.

Neprisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos – rizikuoja

Nuotekų valymo departamento inžinierius pastebi, kad besiplečiant centralizuotiems tinklams vis daugiau atokesnėse vietose gyvenančių žmonių turi galimybę prie jų prisijungti, tačiau ja pasinaudoja ne visi.

„Kai kurie žmonės, turintys individualius namus, neprisijungia prie centralizuotų tinklų. Taip yra todėl, kad jie nuo seno turi savo vandens gręžinį, įsirengę vietinius valymo įrenginius. Jie patys rūpinasi, kad nuotekos būtų išvežamos į valyklą“, – aiškina J. Klebonas.

Nepaisant dėl to kylančių nepatogumų, ne visi nuotekomis atsikrato tvarkingai. Už nevalytų nuotekų išpylimą į vandenį ar ant žemės skiriamos administracinės baudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodeksą: už padarytą pažeidimą teks sumokėti iki 300 Eur, o jei pažeidimas įvykdytas pakartotinai, skiriama administracinė bauda iki 1150 Eur.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyventojai nelegaliai prisijungia prie centralizuoto nuotekų ar vandentiekio tinklo ir nemoka už šią paslaugą. Kaip tik šiuo metu, iki vasario 15 d., tokie gyventojai gali kreiptis į „Vilniaus vandenis“ ir pranešti apie savavališką prisijungimą prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų.

Gyventojams, dėl įvairių priežasčių tapusiems neteisėtais klientais, nebus taikomos sankcijos. Jie gaus visą reikalingą įmonės specialistų pagalbą, galės iškart teisėtai naudotis paslaugomis, o būtinus dokumentus galės susitvarkyti per metus. Akcija tęsiasi iki vasario 15 d., todėl norint išvengti sankcijų, pranešti apie neteisėtą prisijungimą reikia iki šios dienos.

Svarbu suprasti, kad į aplinką išleisdami nevalytas nuotekas tuo pačiu sumokame ir savo sveikatos sąskaita. Nuotekų sudėtyje randama medžiagų, pavojingų žmogaus sveikatai. Tai - nitratai ir nitritai, fosforo turintys skalbikliai, chloras ir kitos nuodingos cheminės medžiagos. Netvarkingai išpilamos nuotekos pasiekia gruntinius vandenis, o iš jų – netoliese gyvenančių žmonių šulinius.

Blogiausia – kai lauko tualete esanti talpa nuotekoms nėra sandari, o turinys pasiekia gruntinius vandenis. Lauko tualetus turintys žmonės yra priversti nuotekas reguliariai išsiurbti vamzdynais ir išvežti tam skirtomis transporto priemonėmis į įmones, atliekančias nuotekų valymą. Nuotekų išvežimo organizavimo dažnumas priklauso nuo to, kokio dydžio talpoje paliekamos nuotekos – įprastai tai daroma kas keletą mėnesių.

Nuotekų išvežimo kaina taip pat priklauso nuo talpos, kurioje surenkamos nuotekos, dydžio. Pavyzdžiui, už mažesnę nei 5 m³ dydžio talpos išvalymą galima tikėtis sumokėti apie 50 Eur.

Gatvėse, kuriose anksčiau nebuvo patogių sąlygų prisijungti prie nuotekų šalinimo tinklų, vykdoma tinklų plėtra. Pavyzdžiui, Vilniuje nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklų plėtra vykdoma Šnipiškių rajono pietinėje dalyje tarp Žalgirio, Lvovo, Linkmenų ir Trimitų g.

Tuo metu Šnipiškių rajono šiaurinėje dalyje – tarp Ozo, Žalgirio, Maišiagalos g., o Antakalnio seniūnijoje – Plukių, Pienių, Šalpusnių, Pelynų, Žvaigždikių, Šilagėlių, Viksvų, Purienų, Vėdrynų, Samanų, Nakvišų, Barsukynės, Geležinėje, Raguvos, Sukilėlių, Slėnio, Ribiškių Didžiojoje gatvėse.

Plėtra vykdoma ir Naujininkų seniūnijoje – Pumpurų, Alytaus, Merkinės, Tyzenhauzų, Perlojos, Varėnos, J. Bielinio, Butrimonių, Tarpkalnio, Riešutų, Jotvingių, Lenkų, Konduktorių, Panevėžio, Vaivorykštės, Alšėnų, Iešmininkų, Pabarės, Apso, Dusinėnų, Katros, Trobų g. Plėtros darbai vyksta ir Naujojoje Vilnioje.