aA
Sumažėjus varlių gali sumažėti ir jomis mintančių kitų gyvūnų rūšių. Pavyzdys - Danija, kurioje intensyviai sukultūrinus laukus, nusausinus pelkes ir šlapias pievas, labai sumažėjo, o vietomis ir visai išnyko varlės. Būtent dėl to ten nustojo perėti baltieji gandrai.
Vos nutirpus ledui, miško balutėse ima neršti smailiasnukės varlės
Vos nutirpus ledui, miško balutėse ima neršti smailiasnukės varlės
© © Romualdo Barausko nuotr.

Šalyje gyvena trylika varliagyvių rūšių, o penkios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Sudėtinga nuspėti, ar ateityje ir mums tai netaps iššūkiu.

Gamtininkas Jonas Augutauskas teigia, kad gamtoje viskas susiję: gyvi organizmai yra priklausomi vieni nuo kitų, o varliagyviai turi daug didesnę reikšmę nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

„Tinkamose gyvenimui vietose dėl didelio vislumo varliagyvių būna labai gausu, o buožgalviai, jaunikliai ir suaugę gyvūnėliai yra kitų gyvūnų maistas“, – apie varliagyvių reikšmę pasakojo J. Augutauskas.

Varlės ne vien tik skanėstas gyvūnams. Jos ir pačios atlieka svarbų darbą, kurio jokie kiti gyvūnai nenorės padaryti.

„Maitindamosi gyvūniniu maistu varlės ir rupūžės sunaikina daug įvairių sodo, laukų, daržų augalams kenkiančių bestuburių gyvūnų ir taip reguliuoja jų gausą. Rupūžės bulvių laukuose gaudo kolorado vabalus ir jų lervas, minta ir šliužais, kurių daugelis gyvūnų neliečia“, – pasakojo gamtininkas.

Taip pat varliagyviai sunaikina daug žmogui ir įvairiems gyvūnams kenksmingų kraujasiurbių bei įvairias ligas platinančių uodų, mašalų, sparvų, aklių, musių. 

Varliagyviams turėtų būti dėkingos ir žuvys. Įdomiausia už ką – deguonį. Svarbu ir tai, jog varlių ir rupūžių buožgalviai dieną naktį minta įvairiais dumbliais.

„Vandenys, kuriuose gausu buožgalvių, nežydi, nes šį reiškinį sukelia gausiai besidauginantys dumbliai“, - tęsė ilgametę patirtį turintis pašnekovas. 

Visi varliagyviai ypatingai jautrūs kintančiai aplinkai. Dėl intensyvios pramonės ir žemės ūkio veiklos žmogus neigiamai veikia gyvąją gamtą, sutrikdo jos pusiausvyrą.

„Daugiausia žalos varliagyviams padarė ir daro melioracija, kai nusausinamos šlapios pievos, balos, užlyginamos didelės ir mažos kūdros, ištiesinami ir grioviais paverčiami maži upeliai, sausinami natūraliai šlapi miškai. Dėl šiuo metu vykdomos aktyvios karjerų rekultivacijos, kai užlyginami atviri įvairaus didumo karjerai su vandens telkiniais ir juose įveisiamas miškas, sunaikinamos daugelio varliagyvių veisimosi vietos“, – problemą įvardijo J. Augustauskas.

Pasak gamtininko, varliagyviai negali veistis vandenyje, užterštame žemės ūkyje naudojamais pesticidais, herbicidais ir trąšomis.

„Žmogus, vykdydamas savo veiklą, turėtų būti visada atsakingas už pasekmes“, – pridūrė jis.

Taigi, kuo daugiau žinių turima, tuo lengviau atpažinti rūšis, įdomiau stebėti gyvąją gamtą.
„Štai žaliosios varlės, kurių Lietuvoje yra trys rūšys, visą laiką gyvena vandenyje, o rudosios varlės, kurių mūsų šalyje turime dvi rūšis - smailiasnukę ir pievinę - po neršto gyvena sausumoje. Jas atpažinti išėjusias į sausumą pakankamai sudėtinga. Tačiau vandenyje per nerštą smailiasnukės pasidaro įspūdingos: patinai - ryškiai žydros spalvos, o patelės – rausvos su rudai raudonu atspalviu“, - rūšių atpažinimo subtilybėmis dalijosi pašnekovas.

Pievinė varlė už smailiasnukę yra gerokai didesnė, bukesniu snukučiu, balkšvu, rusvu, gelsvu, tačiau visada ryškiai dėmėtu pilvu. Per nerštą patinų pagurklis - ryškiai melsvas, nugara - tamsi, patelės - rausvai rusvos.

Išsaugoti varliagyvius daug paprasčiau negu paukščius ar žinduolius. Specialisto teigimu, šiems mažiems gyvūnams gyventi ir veistis nereikia didelių teritorijų. Jie nevengia žmogaus kaimynystės, nejautrūs trikdymui. Jiems tik reikia išsaugoti esančias ar įrengti naujas veisimosi vietas – įvairaus dydžio vandens telkinius.

„Taip pat tose vietose, kur vyksta varliagyvių migracija, po keliais būtina įrengti nedidelio skersmens pralaidas ir įvairias užtvaras, kurios migruojančius gyvūnus nukreiptų įvairiomis kryptimis prie pralaidų“, – pasakojo pašnekovas.

Anot J. Augustausko, ypač svarbi gyvosios gamtos apsaugos dalis yra švietimas, pradedant nuo jauniausių dienų.

Projektas „Aplinkosauga“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Slaptoje partijos analizėje – netikėti rinkimų baigties scenarijai ir keistos koalicijos (262)

Artėjant Seimo rinkimams partijos aktyviai tyrinėja ne tik jų pačių, bet ir galimų partnerių ir...

Atgauti pinigus už neįvykusias keliones nepadeda net oficialūs sprendimai (72)

Seimas apsisprendė, kad dėl pandemijos į suplanuotas keliones negalėję išvykti asmenys...

Norint dirbti šį darbą nereikia ilgai mokytis: darbuotojų labai trūksta ir jiems žadami didžiuliai atlyginimai (50)

Specialistų su profesiniu išsilavinimu poreikis rinkoje visuomet buvo aukštas, tai lemia ir vis...

Karantino neįvedusioje Švedijoje dabar – griežtesni reikalavimai nei daugelyje šalių (8)

COVID-19 užsikrėtimų skaičius Švedijoje mažėja. Anot sveikatos institucijų, pasiekti...

Po naujų atvejų šuolio – perspėjimas: su koronavirusu reikės gyventi dar ne vieną mėnesį (26)

Lietuvai gerai sekasi tvarkytis su koronaviruso pandemija, tačiau su virusu gyventi dar reikės ne...

Prabilo apie didžiausias Nausėdos klaidas ir iššūkius: jausdamas nuoskaudą gali atkeršyti valdantiesiems (52)

Artėjant prezidento Gitano Nausėdos vadovavimo šaliai metinėms, vidaus ir užsienio politikos...

Sūnui nupirkusi garsaus vardo batus už 129 eurus pasigailėjo: noriu įspėti kitus (149)

Sūnus nusižiūrėjo internete dailius batelius. Norėjome nupirkti geresnės firmos, kad ilgiau...

Oficialiai skiriasi Ieva Zasimauskaitė ir Marius Kiltinavičius (25)

Dainininkė Ieva Zasimauskaitė oficialiai skiriasi su Kėdainių „Nevėžio“ vyr. treneriu...

Pasirodė prognozės, kiek kainuos naujieji „iPhone 12“: daug taupyti nereikės (39)

Jau kurį laiką sklando gandai, kad „ iPhone 12“ bus vienas pigiausių šių metų flagmanų....

10 būdų, kaip reguliuoti kraujospūdį be vaistų (12)

Kai diagnozuoja aukštą kraujospūd į, dažniausiai griebiamės vaistų. Iš tiesų kraujospūdis...

|Maža didelių žinių kaina