2015 m. Lietuvos kelių situacija buvo labai prasta – tik pusė magistralinių kelių funkcionavo tinkamai, o kita pusė buvo blogos būklės, netinkami buvo ir 70 proc. krašto kelių, dar prastesnė situacija su rajoniniais keliais, kuriuose remontai atliekami rečiau nei kas 60 metų.
© DELFI / Tomas Vinickas

„Mes turime labai didžiulę infrastruktūrą: daugiau nei 1,7 tūkst. km magistralinių kelių, beveik 5 tūkst. krašto kelių, per 14 tūkst. rajoninių kelių, t. y. 21 tūkst. valstybinių kelių, ir tai yra daugiau, negu turi Lenkija su 19 tūkst. kelių, nors ji yra didesnė valstybė“, – ketvirtadienį „Structum“ surengtoje konferencijoje „Kelių infrastruktūros ekonominiai, komforto ir saugumo sprendimai“ dėstė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis.

Egidijus Skrodenis
Egidijus Skrodenis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Supratome, kad kaip valstybė toliau negalėsime vystytis, jeigu nepradėsime gerinti savo kelių infrastruktūros. 2015 m., palyginti su 2014 m., finansavimas buvo padidintas 30 proc., šiais metais – dar 20 proc., planuojamas ir didesnis augimas, kad 2030 m. turėtume tikrai pažangią infrastruktūrą. Ketiname įvykdyti daug naujų projektų, pavyzdžiui, ruožą Vilnius–Kaunas rekonstruoti į magistralę, nuo Kauno iki Latvijos padaryti greitkelio tipo kelią, užbaigti miestų aplinkkelių projektus, išasfaltuoti bent 3 tūkst. dabar esamų žvyrkelių ir kt.“, – apie Kelių direkcijos ateities planus kalbėjo E. Skrodenis.

Taip pat planuojama pagerinti dviračių takų infrastruktūrą, padidinti elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių, įdiegti modernią elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, eismo valdymo sistemą ir kitus pažangius sprendimus, kurie leistų saugiai ir patogiai naudotis infrastruktūra.

Neįtikėtinas lietuvių vairuotojų įžūlumas – imasi barbariškų būdų greičio matuokliams „neutralizuoti“
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tikslas – 0 žuvusiųjų

Kaip sakė E. Skrodenis, svarbiausia – kad Lietuvos keliuose nebežūtų nė vienas žmogus. Infrastruktūrą ketinama modernizuoti, kad būtų galima stebėti ir suvaldyti eismo srautus, o visuomenė keliuose taptų atsakinga ir sąmoninga.

Kitas konferencijos dalyvis – UAB „Fima“ Sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys teigė, kad per 10 metų Europoje avarijų skaičių pavyko sumažinti beveik 50 proc., o Lietuvoje eismo įvykių sumažėjo net 70 proc. Tačiau nuo 2015 m. situacija nebegerėja ir reikia naujų priemonių.

Rokas Šlekys
Rokas Šlekys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kol kas Lietuva pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių, tenkantį milijonui gyventojų, užima ketvirtą vietą visoje ES, sakė R. Šlekys. „Tai yra labai blogas rodiklis ir mums reiktų orientuotis į Švediją – ji yra padariusi didžiausią pažangą mažindama avaringumą“, – kalbėjo jis.

Anot E. Skrodenio, nors pažiūrėjus į šiais metais vykdomų darbų žemėlapį galima matyti, kad Lietuva yra kaip viena didelė statybų aikštelė, dar daugiau rimtų darbų numatyta ateityje. „Iki 2020 m. rekonstruosime daugelį nesaugių sankryžų, tiesime pėsčiųjų ir dviračių takus, įdiegsime apšvietimą pavojingose vietose, įrengsime skirtingų lygių pėsčiųjų perėjas, tinklų tvoras nuo pėsčiųjų, taip pat bus vykdoma plati edukacinė programa“, – kalbėjo jis.

E. Skrodenis pateikė duomenis, kad saugiausia inžinerinė priemonė yra žiedinės sankryžos – žuvusiųjų sumažėja net 96 proc., saugumo salelės – žūsta 85 proc. mažiau eismo dalyvių, greičio matuokliai žuvusiųjų sumažina 83 proc., pėsčiųjų ir dviračių takai – 94 proc., o apšvietimas – 73 proc.

Pristabdo greičio matuokliai

Anot R. Šlekio, viena efektyviausių greičio kontrolės technologijų yra greičio matuokliai. Šiuo metu Lietuvos kelių direkcija operuoja ir yra įsigijusi 139 stacionarius matuoklius ir 11 mobilių matuoklių.

Neįtikėtinas lietuvių vairuotojų įžūlumas – imasi barbariškų būdų greičio matuokliams „neutralizuoti“
© DELFI / Tomas Vinickas

„Matuokliai buvo įrengti avaringiausiose vietose pagal atliktas eismo saugumo analizes. Jeigu pastebimos tendencijos, kad kažkuriuose ruožuose avaringumas mažėja, greičio matuokliai perkeliami ir įrengiami kitose vietose, nors yra ir tokių, kurie iki šiol stovi tose vietose, kur buvo įrengti iš pat pradžių“, – atskleidė jis.

R. Šlekys paneigė mitą, kad už greičio matuoklio visi vairuotojai toliau spaudžia greičio pedalą ir ši priemonė efektyviai veikia tik 50 m spinduliu. „Atliktos analizės parodė, kad greičio matuokliai turi žymiai didesnį poveikį. Jeigu matuoklis matomas ir yra gerai pažymėtas, jo veikimas prasideda daugiau nei likus 500 m, o už greičio matuoklio greitis vėl padidėja tik už kelių kilometrų, kai kuriose vietose šis atstumas siekia net iki 10 km. Tai išties labai efektyvi greičio kontrolės priemonė“, – sakė R. Šlekys.

Vairuotojai „dėžėms“ kerštauja įvairiais būdais

R. Šlekys papasakojo, kad anglai atliko tyrimą ir įrodė, kad „tuščios dėžės“, t. y. greičio matuoklių muliažai, nėra efektyvūs – juos vairuotojai labai greitai perpranta ir pravažiuoja greičio visiškai nesumažindami.

Neįtikėtinas lietuvių vairuotojų įžūlumas – imasi barbariškų būdų greičio matuokliams „neutralizuoti“
© Corbis

O lietuviai – dar įžūlesni. R. Šlekys atskleidė, kad greitį mėgstantys vairuotojai su greičio matuokliais bando susidoroti įvairiais būdais. „Mes esame susidūrę su atvejais, kai į greičio matuoklius buvo šaudyta, beje, tikromis kulkomis, nemažai kartų jie buvo deginami, vagiami, buvo netgi sprogdinta. Dažniausiai fotokamerų stikliukai būna uždažomi, išdaužomi. Esame užfiksavę, kai naktį atvykusia mašina matuoklis buvo tiesiog nutemptas. Akivaizdu, kad tai buvo organizuotas nusikaltimas“, – pasakojo jis.

Neįtikėtinas lietuvių vairuotojų įžūlumas – imasi barbariškų būdų greičio matuokliams „neutralizuoti“
© DELFI / Ainis Gurevičius

Ateities vizijoje – vidutinio greičio matavimo sistema

R. Šlekys sakė, kad viena iš ateities priemonių, mažinančių avaringumą, galėtų būti vidutinis greitis. „Pastaruoju metu apie tai daug diskutuojama. Galime pažiūrėti į kitos šalies pavyzdį: Anglijoje atliktas tyrimas parodė, kaip vienoje atkarpoje įdiegus vidutinio greičio kontrolę, beveik 85 proc. vairuotojų nebeviršijo leistino vidutinio greičio. Kitas dalykas, ką galime pasimokyti iš anglų – tikslas nėra bausti, tikslas – kontroliuoti. Ten baudą gauna vienas tik iš 10 tūkst. – tegul šis skaičius lieka pamąstymui“, – kalbėjo jis.

Vidutinio greičio matavimo sistema sistema leidžia tiksliai išmatuoti atstumą tarp dviejų taškų – kelio ruože įrengtos dvi atskiros kameros nufotografuoja automobilio numerį ir jį sulygina.

Greičio matuoklis
© Shutterstock nuotr.

R. Šlekys pateikė pavyzdžių, kaip tokią sistemą būtų galima įdiegti kelyje Vilnius–Kaunas: matavimo kameros galėtų būtų įrengtos atkarpose ties Vieviu, Elektrėnais, Žiežmariais. Anot jo, kameros galėtų pasitarnauti ir plačiau: teikti informaciją Eismo informacijos centrui, pavyzdžiui, pranešti apie spūstis, kontroliuoti privalomąjį draudimą ir pan.

Tiesa, kol kas tokia priemonė Lietuvoje neįteisinta ir, kaip sakė, R. Šlekys, nėra šimtaprocentinė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amžiaus energetikos mįslė: kas yra energetikos pilkieji kardinolai (24)

Šių metų kovo gale premjeras Saulius Skvernelis staiga atleido savo patarėją energetikai Tomą...

Kruvinas užpuolimas sostinėje: ankstyvą rytą vyriškis buvo subadytas peiliu (14)

Policija informavo, kad Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės g., prie įėjimo į barą, buvo užpultas...

„The Guardian“: Rusijos itin saugomame objekte prie Lietuvos sienų – drastiški pokyčiai (47)

Palydovo darytos nuotraukos iš Kaliningrado, kur vyksta Pasaulio futbolo čempionatas – naujausias...

„Gazprom“ čiuptuvai sėkmingai raizgo Europą: likęs potencialus saugiklis – figos lapelis? (26)

Švedijai suteikus leidimą tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį jos teritoriniuose vandenyse,...

Pažvelgus, kaip abiturientams sekėsi lietuvių kalba, norisi griebtis už galvos: tačiau ekspertai kaltina tikrai ne mokinius (55)

Naujausiais „TaMo“ dienyno duomenimis, susirūpinimą abiturientų ateitimi kelia ne tik tikslieji...

Kaip nekaltas pokštas su Maradona virto neeiliniu Ivanausko karjeros šansu tiki vokiečių šansais (13)

Šiuo metu Argentinos futbolo ikona Diego Maradona mėgaujasi Rusijoje vykstančia pasaulio futbolo...

STT vadas teisinasi dėl subliuškusių bylų ir pokalbių klausymosi (50)

Naujasis Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT ) direktorius Žydrūnas Bartkus sako, kad politinės...

Tūkstančiams abiturientų – svarbus išbandymas (4)

Pirmadienio rytą daugiau kaip dešimt tūkstančių abiturientų laiko valstybinį istorijos...

Rolando Mackevičiaus tėviškos gudrybės: neverčiu ir nekišu per prievartą nieko (4)

„Ar esu geras tėvas, pažiūrėsim po 30 metų, kai matysime, ar man pavyko savo vaikams padėti...