aA
Prieš 30 metų buvau eilinis Lietuvos gyventojas, kurį du tris kartus per žiemą užpuldavo kosulys, sloga, snarglys. Jau 25 metus nesergu, tvirtina Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos vadovas Dainius Kepenis.
Bėgiojimas basomis, bėga basa, basas, be batų, bėgiojimas pievoje
© Shutterstock nuotr.

Kaip grįžtant iš darbo sudeginti visą pyktį? Kaip mažiau valgyti ir kaip tai padeda atsikratyti snarglių? Apie tai – DELFI interviu su D. Kepeniu.

– Kada paskutinį kartą Jus kamavo peršalimas?

– Nesirgau jau 25 metus. Būna, retsykiais pasimuliuoji, nesigrūdini, kokią dieną neapsilieji šaltu vandeniu ir jauti, kad kažkas griebia už gerklės, atsiranda virpulys. Tada neri į kokią eketę, palakstai, truputėlį sumažini racioną, geri karštų arbatų ir pakanka dienos. Kelis kartus man taip yra buvę, tačiau tai greitai įveikiama, jei žinai, ką daryti.

Dar prieš 30 metų buvau eilinis Lietuvos gyventojas, kuris per žiemą 2-3 kartus persirgdavo peršalimu – kosulys, sloga, snarglys. Bet jau pusę savo gyvenimo gyvenu sveikai ir mąstau, kad visi tą gali daryti. Tereikia ugdyti įgūdžius.

– Nemažai daliai žmonių ruduo prasidėjo kosuliu, virusais, vaistų saujomis ir vizitais pas gydytoją. Ką patartumėte, kad šis scenarijus kasmet nesikartotų?

– Tai sukelia sveikatos stiprinimo taisyklių ignoravimas. Mes neabejodami laistome gėles, plauname grindis, skalbiame kojines, valomės dantis, tačiau kažkodėl labai abejojame, kad rytais reikėtų apsilieti šaltu vandeniu, abejojame, kad žmogui reikia mažiau vartoti gyvulinio maisto, o daugiau augalinio. Mėsa, kiaušiniai, pieno produktai – jų santykis su daržovėmis, vaisiais, pilnagrūdžiais grūdais, košėmis turėtų būti pastarųjų naudai: 1:5 ar 1:10. Tai leidžia organizmui būti atspariam. Tada organizmas negamina gleivių, kurios peršalus teka iš nosies.

Jei reguliariai grūdinamės, teisingai maitinamės ir judame, praktiškai jokių peršalimo, kvėpavimo ligų, vidurių užkietėjimo nebus. Ir galvos skausmas taps neįmanomu dalyku. Prie to galima priprasti.

– Kaip pradėti tą daryti?

– Visiems reikia dešimt kartų kartoti: ar šiandien grūdinaisi, sportavai, nepersivalgei? O reikia mokyti nuo mažens, tėvai pirmiausia to patys turi išmokti ir perduoti vaikams. Jeigu taip būtų, problemų neturėtume.

Daugybė mano artimų žmonių, kurie laikosi šių taisyklių, nežino, kas yra snargliavimasis, angina, gripas. Nes kiekvieną dieną atiduoda duoklę sveikatai . Tam reikia labai nedaug – įpročio.

– Kaip siūlote grūdintis?

– Pirmiausia nusiprausiame šiltu vandeniu, o prausimąsi visada reikia baigti šaltu vandeniu. Nereikia išeiti iš šilto dušo, nes kokia galinga bebūtų tvirtovė (organizmas), mes paliekame atvirus tvirtovės langus ir vartus. Šaltas vanduo uždaro ir 12 valandų saugo mūsų tvirtovę nuo peršalimo ligų. Po 12 valandų tą reikia pakartoti, tada visą laiką esi atsparus.

Apie tinkamą mitybą jau kalbėjau. Nereikia pamiršti vandens, žolelių arbatos taip pat puiki profilaktika. Vaisiai, daržovės, turintys vitamino C, taip pat didina organizmo atsparumą. Jeigu mes pasikliausime tik skiepais, rankų plovimu ir nebendravimu viešoje vietoje, kaip siūlo Sveikatos apsaugos ministerija, būsime garantuoti gripo ligoniai. O jei dar pasiskiepijame, gripas žymiai sunkesnis negu tiems, kurie nesiskiepija.

– Dauguma judėjimą prisimena pavasarį ir vasarą, o ką daryti šaltuoju metų laiku?

– Žmogus gali nueiti paplaukioti į baseiną, pasportuoti sporto salėje treniruokliais. Bet geriausias užsiėmimas – judėjimas lauke, spartus ėjimas į darbą.

Gerai sparčiu žingsniu grįžti iš darbo namo: žmogus išdegina visą darbinį pyktį, sumažina apetitą, kartu kvėpuoja švariu oru. Tai irgi grūdinimosi, atsparumo faktorius. Judėjimas lauke – viena puikiausių grūdinimosi formų.

Ryte atsikėlus reikia skirti 20 minučių ir padaryti 5-7 pratimus. Po darbo sparčiai gerą pusvalandį eini namo, parėjęs nusiprausi prakaitą. Tada puiki nuotaika ir valgyti mažiau nori – sparčiai pajudėjus, apetitas sumažėja.

Iš viso Lietuvoje turime radikaliai pradėti kalbėti apie naujos sveikatos kultūros kūrimą. Jeigu visi kartu tą darytume, per keletą metų Lietuva taptų pasauliui įdomi valstybė, kurioje žmonės gyvena sveiki ir laimingi. Juk dabar esame nelaimingiausia pasaulio valstybė, labiausiai žudomės, vaikai mūsų nelaimingiausi. Mes bėgame iš šios šalies kaip nuo maro, esme labiausiai migruojanti valstybė pasaulyje. O galime pakeisti šią situaciją.

Dainius Kepenis
Dainius Kepenis
© DELFI / Audrius Solominas

– Kaip?

– Kviesiu visus bendraminčius prisidėti ir dalyvauti 12 metų programoje ir nuo rugsėjo 1-osios pradėti nuo pirmokų. Reikia radikaliai keisti jų gyvenimo būdą per tėvus, per senelius. Po 12 metų turėsime galimybę išleisti pirmąją Lietuvos abiturientų sveikuolių kartą. Dabar iš 100 abiturientų tik 3 yra sveiki. Jei 12 metų padirbėtume, yra tikimybė, kad po trejų metų bus tik 3 nelabai sveiki, visi kiti išeis sveikuoliai. Reikia pirmiausia dirbti su tėvais, seneliais, mokytojais.

Štai Šakiuose kalbėjausi su gimnazistais. Paprašiau pakelti rankas, kam niekuomet neskauda galvos – iš 100 vaikų pakilo 3-4 rankos. Kam viduriai neužkietėję – vėl tiek pat rankų. Kas per metus niekada nebuvo peršalęs? Tokių visai nėra. Tai štai kokie ligoti abiturientai išeis į gyvenimą. O kas toliau – dar blogiau. Jei nesusikibsime rankomis ir nesakysime „stop“, kasmet vis labiau degraduosime ir sirgsime.

Jei visuomenė pamatys, kad moksleiviai įsijungia, ir kitiems bus nepatogu. Reikia ryžtingai pakeisti mitybą augalinio maisto link, reguliariai judėti, grūdintis, gyventi gražų, dorą dvasinį gyvenimą, kad vieni kitus labiau mylėtume, mažiau pyktume ir pavydėtume.

Kito kelio nėra. Buvo atvykęs vienas garsiausių pasaulio mitybos specialistų – amerikietis T. Colinas Campbellas – jis šneka lygiai tą patį, kad mes šnekame jau 25 metus, bet visiems jo mintys atrodo kaip didžiulė naujiena.

Tačiau tam priešinasi vaistų, pieno, mėsos produktų gamintojai. Reikia mažinti šių produktų vartojimą. Tada ne tik peršalimo ligų sumažės – ryškiai sumažės vėžio, širdies kraujagyslių, kvėpavimo, cukrinio diabeto atvejų.

specialus projektas „Būkime sveiki“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
2.0000

Top naujienos

Vakarų tankai Ukrainoje dar nepasirodė, o Rusijoje jau prasidėjo tikra isterija: ko išsigando Kremlius (11)

Geriausi, neturintys analogų pasaulyje. Taip savo šarvuotąją technika, ypač tankus mėgsta girti...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Didysis investavimo platformų palyginimas: kur prekybos akcijomis komisiniai mažiausi

Lietuvoje prieinamos prekybos bendrovių akcijomis platformos taiko painias kainodaras, minimalius...

Ukrainos pareigūnas: kai kurie Rusijoje jau žino, kas pakeis Putiną

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sako, kad Kremliaus...

Bartoševičiaus skandalo pasekmės ir dilema: ką daryti Landsbergiui (36)

Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis , reaguodamas į buvusiam frakcijos...

Lietuvai – viliojantis pasiūlymas: dvigubai pigesnės dujos, bet įsipareigojimas gali būti rizikingas (9)

Amerikiečiai Europai ir konkrečiai Lietuvai siūlo dujų dar pigiau – už perpus mažesnę...

The Economist

„Jie vis dar ilgisi rusų“: kai kuriuose išlaisvintuose Ukrainos regionuose ne visi palankūs ukrainiečiams kariams

Netoli Kupiansko, maždaug už valandos kelio automobiliu nuo Rusijos pasienio, ukrainietis...

Žuvusius „Vagner“ nusikaltėlius į kapines veža sunkvežimiais

Praėjusių metų pabaigoje netoli nedidelės kaimo bendruomenės, įsikūrusios pietinėje Rusijos...

Po auksinių metų griūnanti pieno rinka – laukiama skaudžios žinios (1)

2022 metai pieno gamintojams buvo puikūs – Lietuva pagal supirkimo kainas prasiveržė į ketvirtą...

„Reuters“: pernai Baltijos šalys gerokai padidino rusiškų suskystintųjų naftos dujų importą, Lietuva – 8,5 karto (4)

2022 m. Baltijos šalys daugiau kaip padvigubino rusiškų suskystintųjų naftos dujų (SND)...

Olga Pološevec, delfi.lv

Įdomiausi skandinavų detektyvai tamsiems žiemos vakarams: okultinės paslaptys, klasika ir broliai Strugackiai

Vėsūs skandinaviški detektyvai – ideali dekoracija žiemos vakarams. Oras juose – ne tik kuria...