Dabar švietimo teikėjai galės naudotis nuo spalio 1 d. įvedamu neformaliojo ugdymo krepšeliu, kuriam šiems metams iš 2015 metų Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto skirta 3,24 mln. eurų.
Svarbiausia – sudominti ir įtraukti
„Tikimės, kad atsiras naujesnių, įdomesnių neformaliojo ugdymo formų, todėl suteikiame galimybę programas rengti įvairių sričių atstovams. Neformaliojo ugdymo veiklų gali pasiūlyti ir medikai, ir tautodailininkai ar audėjai. Kodėl kalvis negalėtų savo amato pamokyti jaunų vyrukų, kurie nenori šokti ar dainuoti? Svarbiausia, kad sudomintų mokinius ir šie įsitrauktų į neformalųjį ugdymą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Į neformaliajam ugdymui skirtas lėšas negali pretenduoti bendrojo ugdymo mokyklos, bet programas gali kurti pedagogų grupės ar pavieniai mokytojai, taip pat ir tie, kurie galbūt neteko darbo uždarius mokyklą. Plaukimo pamokos galėtų būti rengiamos savivaldybės baseinuose, teatro studijos – kultūros namuose. Užsiėmimus galima organizuoti ir muziejuose, bibliotekose ar daugiafunkciniuose centruose. Pastaruosius, anot ministrės, reikia išnaudoti neformaliajam ugdymui, nes jie, kaip ir mokyklos, vos pasibaigus mokslo metams paprastai užveria duris, nors turėtų būti atvirkščiai.
Gali būti raktas į laisvą ir kūrybišką asmenybę
„Neformalusis ugdymas dažnai traktuojamas kaip raktas į laisvą, kūrybišką ir sėkmingą asmenybę. Visų pirma jis išsiskiria lygiaverčiais santykiais tarp mokančiojo ir vaiko. Nemažiau svarbi ir neformali aplinka, kurioje pažinimo ir mokymosi procesas vyksta be jokios įtampos ir padeda atsiskleisti vaiko individualybei. Todėl svarbus ne tik ugdymo rezultatas, bet ir pats vyksmas“, – sako Ministro Pirmininko patarėjas, kuruojantis ir jaunimo klausimus, Justas Pankauskas. Pasak jo, toks ugdymas taip pat padeda spręsti jaunų žmonių socialinės integracijos ir kitus klausimus, tarp jų net ir nusikalstamumo prevencijos.
Neformaliojo ugdymo krepšeliui skirti pinigai bus išdalyti savivaldybėms pagal mokinių skaičių. Tikimasi šių lėšų pagalba papildomai užimti 20 proc. mokinių daugiau nei dabar, tai yra papildomai įvairiomis neformaliojo švietimo paslaugomis galės pasinaudoti dar 67 tūkst. vaikų. Rekomenduojama lėšų suma vienam neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui yra 15 eurų per mėnesį. Šiomis lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta programa.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – plėtoti vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymosi galimybes, ypač kaimo vietovėse.