aA
Lietuvos darbdaviams atėjo sunkūs laikai, ypač ieškant sezoninių darbuotojų. Nors ir čia siūlomi neblogi atlyginimai, ekspertai pripažįsta, kad konkuruoti su keliais kartais didesne alga siūloma užsienyje yra sudėtinga, o tai ir mažėjantis nedarbas Lietuvoje išryškina kitą problemą – darbdaviams jau pradeda trūkti darbuotojų.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Kaip DELFI sako Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentas Tomas Bagdanskis, visoje rinkoje stebima tendencija, kad sezoninių darbuotojų paieška užtrunka ilgiau nei anksčiau.

„Be to, žmogus yra jautrus darbo užmokesčiui. Jei jam kažkur pasiūloma daugiau, iškart galvoja apie kitą darbo vietą. Tokios tendencijos yra bendros. Manau, tai lemia padidėjusi konkurencija. Atsiranda daugiau darbo vietų, atsiranda emigracijos aspektas, galimybė trumpam išvažiuoti padirbėti į užsienį.

Tai labai atsispindi ir Lietuvos rinkoje. Darbuotojas tiesiog turi daugiau alternatyvų, jis gali rinktis Lietuvą, o gali rinktis užsienį. Jeigu jis greitai išvažiuoja į užsienį ir uždirba dvigubai arba trigubai daugiau, tada konkurencingesnis tampa užsienis“, – įvardina T. Bagdanskis.

Tomas Bagdanskis
Tomas Bagdanskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Daugybė sezoninio darbo pasiūlymų užsienyje su pusantro ir daugiau tūkstančių siekiančiais atlyginimais, o dažnu atveju dar ir su nemokama kelione bei apgyvendinimu išties apsunkina darbdavių dalią.

Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta analizė parodė, kad nors nedarbas mūsų šalyje nuolat mažėja, tai slepia kur kas liūdnesnę tiesą. LPK apklausus aukščiausio lygio įmonių vadovus išaiškėjo, kad 70 proc. jų jaučia kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.

Taip pat iškalbingi ir Statistikos departamento duomenys. 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo 20 700 laisvų darbo vietų, tai 27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tada darbuotojų reikėjo 4400 mažiau.

Darbo biržos duomenimis, gegužės mėnesį Lietuvoje užregistruoja 2,8 tūkst. darbo pasiūlymų terminuotam darbui, o daugiausiai jų yra paslaugų sektoriuje: maitinimo, apgyvendinimo, prekybos įmonių. Tiesa, darbo birža atskleidžia, kad dažniausiai šiems darbuotojams siūlomas minimalus ar tik kiek didesnis už minimalų atlyginimas.

Nedarbo mažėjimas Lietuvoje slepia kur kas liūdnesnę tiesą
© DELFI / Karolina Pansevič

Taip pat pažymima, kad kai kurių profesijų atstovams yra daugiau darbo vietų nei galinčių ir norinčių dirbti, o dėl šios situacijos kalta ne tik emigracija.

„Prie darbuotojų trūkumo taip pat prisideda nelanksti švietimo ir profesinio mokymo sistema, žemas ieškančių darbo žmonių mobilumas, kai darbo vietos ir reikiamą kvalifikaciją turinčio žmogaus dislokacija nesutampa, darbo vietos lieka neužpildytos, o žmonės neturi darbo ir sudėtingos darbo sąlygos“, – komentuoja LDB.

Pajūrio verslui kasmet vis blogiau

Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė sako, kad situacija ne tik su sezoniniais, bet ir visais darbuotojais jau penkerius metus iš eilės darosi vis prastesnė. Daugiausiai sezoninius darbus dirba studentai, tačiau pastebima, kad jie vasarą nenori likti Lietuvoje, nors, anot pašnekovės, gali uždirbti tiek pat ar net daugiau nei užsienyje.

Nedarbo mažėjimas Lietuvoje slepia kur kas liūdnesnę tiesą
© Vida Press

„Studentai yra labiau linkę išvažiuoti į Norvegiją, į Airiją, užsidirbti, pabendrauti su užsieniečiais, tuo pačiu pralavinti savo kalbą. O ten ir čia uždirbti atlyginimai ypatingai nesiskiria, bet tendencija kažkodėl yra išvažiuoti“, – sako I. Baltrušaitienė.

Pasitikslinus, ar išties pas mus galima uždirbti tiek pat kiek užsienyje, pašnekovė sako, kad viskas priklauso nuo sėkmės, kai kas užsienyje uždirba kiek daugiau, kiti gautų daugiau pinigų pasilikę vasarą dirbti čia. Tačiau ji akcentavo, kad užsienyje reikia dirbti daugiau, ilgiau ir sunkiau nei Lietuvoje.

Prie darbuotojų trūkumo taip pat prisideda nelanksti švietimo ir profesinio mokymo sistema, žemas ieškančių darbo žmonių mobilumas
Lietuvos Darbo birža

Anot I. Baltrušaitienės, trūksta absoliučiai visų darbuotojų: padavėjų, virėjų, kambarinių. Be to, dabar kvalifikacijos neturinčiam jaunimui esą neberūpi galimybė įgauti darbinės patirties, jiems svarbus tik atlyginimas.

„Galima būtų pasakyti, kad dabartinio jaunimo požiūris toks: aš atėjau, mokėk man algą. Pastaruosius dvejus ar trejus metus niekas neprisistato sakydamas, aš moku ar turiu patirties. Pirmas klausimas būna, kiek duosi?

Apie kvalifikaciją labai sunku kalbėti. Būna, kad kol studijuoja, žmonės grįžta kasmet vasarą į tuos pačius darbus, bet tai trunka 3 ar 4 metus. To nepakanka. Dabar, pavyzdžiui, beveik nėra tikrų kambarinių, mokančių bent namuose tvarkytis. Tarkime, ateina jaunos 18–os metų mergaitės nemokančios net paimti šluostės, jų visiškai neparuošia namuose mamos. Keista žiūrėti į tokį vaiką, jį reikia pradėti mokyti nuo to, kaip paimti šluotą ir kaip iššluoti kambarį“, – aiškina I. Baltrušaitienė.

Nedarbo mažėjimas Lietuvoje slepia kur kas liūdnesnę tiesą
© Shutterstock

Anot jos, problemos sprendimai nėra paprasti. Vienas iš jos siūlomų variantų, mokyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių dar mokykloje, pavyzdžiui, nuo 10–os klasės: „Jei žmones ruoštų dirbti ir užsidirbti mokykloje, kai jis dar yra paauglys ar studijuoja, tie vaikai ir dirbtų kitaip, ir užsidirbtų kitaip, ir verslininkams būtų geriau. Čia matau didžiulę problemą ir tai yra valstybinė problema.“

Galima būtų pasakyti, kad dabartinio jaunimo požiūris toks: aš atėjau, mokėk man algą. Pastaruosius dvejus ar trejus metus niekas neprisistato sakydamas, aš moku ar turiu patirties. Pirmas klausimas būna, kiek duosi?
I. Baltrušaitienė

Žemės ūkyje miestiečių nepageidauja

Ilzenbergo dvare įsikūrusio natūralios žemdirbystės ūkio atstovai prieš kelias savaites paskelbė, kad jiems niekaip nepavyksta rasti darbuotojų, nors siūlomas atlyginimas – 1 tūkst. Eur, be to, dar buvo žadami ir priedai už pasiektus rezultatus. Dvaro išplatintame pranešime buvo teigiama, kad nereikia rinktis emigracijos, nes ir Lietuvoje galima puikiai gyventi.

Ilzenbergo dvaro ūkis
Ilzenbergo dvaro ūkis
© Bendrovės archyvas

„Prasidėjus šilčiausiam metų laikotarpiui mokslus baigę studentai, jaunimas ir vyresni žmonės patraukia ieškoti laikino darbo užsienyje esančiuose laukuose bei fermose: skindami braškes, apelsinus ar ravėdami laukus jie užsidirba lėšų tam, kad vėliau jas panaudotų užtikrintai ateičiai kurti. Tačiau siekti užsibrėžtų tikslų pradėti galima jau dabar – nekeliant kojų iš gimtinės.“

„Ilzenbergo dvare suteikiame gyvenimo sąlygas net ir tiems, kurie, galbūt, neturi patirties ar už ko užsikabinti. Siūlome pradinį 1000 eurų užmokestį ir galimybę užsidirbti entuziastingam žmogui, pridėdami dividendus už atliktą darbą“, – pranešime buvo cituojamas Ilzenbergo dvaro ūkio direktorius Jonas Dalis.

Tiesa, susisiekus su dvaro vietininku Gintaru Bingeliu, jis patikslino, kad pranešimas buvo skirtas ne sezoninių darbuotojų, o kvalifikuotų specialistų paieškai. Pašnekovas paminėjo, kad sulaukė daug norinčių dirbti, bet kol kas dar neatsirinko tinkamų kandidatų.

Nedarbo mažėjimas Lietuvoje slepia kur kas liūdnesnę tiesą
© DELFI / Domantas Pipas

„Jeigu žiūrėtume dabar, po mūsų žinutės gavome labai daug pareiškimų dėl noro įsidarbinti, nespėjome peržiūrėti visų tų pareiškimų, bet praktikoje turime labai daug žmonių sakančių, kad moka ir sugeba viską, bet kai pradedi klausinėti konkrečiai, pasirodo, nelabai jie moka.

Jie nori ateiti į darbą, gauti pinigus, bet per daug nedirbti. O mūsų ūkis reikalauja darbo. Kada dirbi pagal gamtos ciklą ypatingai svarbu laiku viską padaryti. Jei dirbi įprastame ūkyje, vėluodamas dar gali išgelbėti derlių su trąšomis. Natūralios žemdirbystės ūkyje tu arba spėji, arba nespėji, kito būdo nėra. Nepasodinsi laiku, nesutvarkysi laiku, derlius ženkliai mažėja arba jo gali ir nebūti“, – pasakoja G. Bingelis.

Ilzenbergo dvare suteikiame gyvenimo sąlygas net ir tiems, kurie, galbūt, neturi patirties ar už ko užsikabinti. Siūlome pradinį 1000 eurų užmokestį
J. Dalis

Paklausus apie sezoninius darbuotojus, jis sako, kad per sezoną tokių reikia 15 – 20, o dažniausiai ima žmones iš kaimo, nes anksčiau bandė dirbti su jaunimu, tačiau teko smarkiai nudegti.

„Šiais laikais, visų pirma, jaunimą reikia mokyti. O mums reikia, kad atvažiuotų žmonės mokantys dirbti tą darbą, nes kitaip jie nuravės visus augalus, tame tarpe ir naudingus. Esame turėję tokių atvejų, bandėme su moksleiviais, tai kai jie nuravi, nuravi viską ir pridaro nuostolių.

Todėl reikia imti žmones pažįstančius gamtą. Kitas aspektas, reikia dirbti visą laiką, o ne noriu dirbu, noriu nedirbu. Tokio dalyko būti negali. Mes negalime turėti mokytojų, nes tai yra brangu. O jei prisirenki daug mokinių, lyg tai norinčių, lyg nenorinčių dirbti, tai kažkas nuolat turi prižiūrėti jų darbą, o mums tai yra prabanga“, – aiškina G. Bingelis.

Nedarbo mažėjimas Lietuvoje slepia kur kas liūdnesnę tiesą
© Shutterstock

Pašnekovo teigimu, dėl šių niuansų jie ieško sezoninių darbininkų aplinkiniuose kaimuose, tačiau ir čia nėra taip paprasta, nes yra daug asocialių šeimų išvis nenorinčių dirbti.

Sunkiau rasti pajūryje

Sezono metu 150 darbuotojų prireikia įmonei „KG Group“, vis dėlto personalo tarnybos direktorė Klaudija Pauliukevičiūtė tikina, kad didelių sunkumų jiems nekyla. Tiesa, ji pamini, kad problemos kyla Klaipėdos regione, nes ten dauguma darbuotojų nori įsidarbinti netoliese esančiuose kurortiniuose miesteliuose.

Dažniausiai įmonė ieško elevatoriaus darbuotojų, svėrėjų, laborantų, pastiprinimo logistikos ir gamybos padaliniuose.

Paukštynas ("KG group" nuotr.)
Paukštynas ("KG group" nuotr.)

„Kaišiadorių paukštyne darbas vyksta kiek kitaip – čia viskas priklauso nuo viščiukų augimo ciklo, kai vidutiniškai šešis kartus per metus prireikia papildomos darbo jėgos, o vasaromis čia dažniausiai prisijungia pilnamečiai darbuotojų vaikai“, – apie sezoninių darbuotojų paieškos specifiką kalba K. Pauliukevičiūtė.

Jos teigimu, dėl sezoninio darbo kreipiasi įvairiausi žmonės, tiek studentai, tiek vyresnio amžiaus asmenys, ieškantys papildomo pajamų šaltinio, tiek grįžę emigrantai, norintys įsilieti į darbo rinką.

„Galbūt netenka dažnai susidurti su motyvacijos stokojančiais žmonėmis, nes į siūlomas pozicijas kandidatuoja tie žmonės, kurie yra girdėję apie mūsų įmonę, žino jos specifiką, turi atsiliepimus ir žino, ko tikėtis, arba tai išsiaiškina pokalbio metu. Vienas iš „Kauno Grūdų“ siūlomo darbo privalumų, kuriuos išskiria patys dirbusieji paruošų metu, jog galima dalį vasaros dar ir pailsėti, o tai ypač motyvuoja studentus“, – sako K. Pauliukevičiūtė.

vidutiniškai šešis kartus per metus prireikia papildomos darbo jėgos, o vasaromis čia dažniausiai prisijungia pilnamečiai darbuotojų vaikai
K. Pauliukevičiūtė

Kiek tiksliai moka sezoniniams darbuotojams įmonės atstovė neįvardino, tačiau teigė, kad mokamas užmokestis „ženkliai prisideda prie dirbančiųjų santaupų“, o atlyginimas priklauso nuo padaryto darbo, todėl norintys dirbti gali gauti gerokai didesnę sumą nei minimalus darbo užmokestis Lietuvoje.

Sezoniniams darbuotojams augs mokesčiai

Šiame kontekste taip pat įvardinama baimė, kad darbdaviai ateityje gali atsargiau įdarbinti sezoninius darbuotojus, nes nuo liepos 1 dienos, kai įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, terminuoto darbo sutartys bus apmokestinamos dvigubai daugiau.

Iki šiol tiek neterminuotoms, tiek terminuotoms sutartims buvo taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, tačiau dabar pastarosioms šis išaugo iki 3,2 proc.

Nedarbo mažėjimas Lietuvoje slepia kur kas liūdnesnę tiesą
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Darbo teisės eksperto T. Bagdanskio teigimu, toks sprendimas greičiausiai priimtas dėlto, kad pagal terminuotas sutartis žmones įdarbinantis darbdavys galėjo išlošti bei lengviau juos atleisti, taigi nuspręsta, kad už tai turi papildomai susimokėti.

Vis dėlto pašnekovas nemano, kad tai turės reikšmingos įtakos sezoninio darbo rinkai.

„Manau, kad neturėtų sumažėti terminuotų sutarčių, nes darbdavys vis tiek pasvers, kas svarbiau, ar truputį didesnė įmoka, ar lankstumas sudarant sutartį su darbuotoju tam tikram terminui. Kol kas tas mokestis nėra toks, kad atsvertų darbdavio patogumą sudarinėti terminuotą sutartį“, – sako T. Bagdanskis.

Advokatas sako nenorintis vertinti, kiek didesni mokesčiai yra teisingi, bet paminėjo, kad galima įžvelgti diskriminacijos požymių.

Nedarbo mažėjimas Lietuvoje slepia kur kas liūdnesnę tiesą
© DELFI / Domantas Pipas

„Bendrai Darbo kodeksas sako, kad terminuoti darbuotojai neturėtų būti diskriminuojami, taigi, jeigu sakytume, kad jų kaštai darbdaviui tampa brangesni, netiesiogine prasme mes galėtume įžiūrėti tam tikrą skirtingų standartų taikymą.

Kaip alternatyva terminuotoms sutartims galėtų būti nebent ėjimas į neterminuotą sutartį, bet nustačius labai mažą darbo laiką ne sezono metu. Mintis tokia, sezono metu dirbu pilną darbo dieną, o ne sezono metu dirbu valandą per savaitę. Tai kabėtų kaip neterminuota sutartis tarpsezoniu. Taip galima būtų forminti tą santykį, bet ar tam kas nors ryšis, abejoju“, – aiškina T. Bagdanskis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (6)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

„Paskutinis skambutis“ praėjo ramiai, tačiau tuo viskas dar nesibaigia (555)

Sekmadienį Vilniuje vykusioje masinėje protesto akcijoje „Paskutinis skambutis“ susirinko apie 6...

Kad pritrauktumėte šio milijardieriaus dėmesį, jums reikia iškristi iš mokyklos (40)

Kadaise sėdėjęs kalėjime už automobilių vagystę, Tally Fofana dabar sulaukia paramos iš...

Ir Jasikevičius, ir Adomaitis turi prastų naujienų (68)

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą mūšis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“...

Kaunietis pasipiktino ligoninės darbu: numirėliui juk nėra kur skubėti (24)

„ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbu...

Šapoka: bandoma pažadinti Marxo šmėklą priešinsis bet kokiam pinigų mokytojams didinimui (515)

Finansų ministras Vilius Šapoka LRT TELEVIZIJOS laidos „ Savaitė “ studijoje teigė, kad...

Karieta su žirgais ir žiedlapiai iš sraigtasparnio: ištaigingos mafijos vadeivos laidotuvės pagaliau atvėrė akis namai – prabangūs iki absurdo (77)

Romos policija ėmėsi griauti aštuonis prabangius namus, pastatytus, kaip įtariama, mafijos klano,...

Vilniaus priemiestyje, magistralėje, žuvo mikroautobuso partrenktas jaunuolis (30)

Sekmadienio vakarą, apie 20.20 val., Vilniaus r., sostinės priemiestyje Raisteniškėse,...

Apžvalgininkas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas (786)

Vargu, ar premjeras Saulius Skvernelis tikėjosi, kad nepatenkintų dėl etatinio apmokėjimo...

Į Paryžių nuvykęs lietuvis rado iki šiol skaniausius desertus, dėl kurių alpsta visas pasaulis: vieneto kaina – 2,5 euro (60)

Turbūt nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų desertai , tačiau dar smagiau juos valgyti, kai...