Apie planus praeitą savaitę DELFI prabilo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Jis sako, kad „valstiečiai“ svarsto siūlyti įstatymo pataisas, pagal kurias vienas verslo subjektas negalėtų rinkoje užimti daugiau nei 10 procentų visos rinkos.
Tai esą padidintų konkurenciją tarp verslo dalyvių, kas sąlygotų prekių ir paslaugų kainų mažėjimą.
Pasak R. Karbauskio, pakeitimai padidintų konkurenciją tarp verslo dalyvių, kas lemtų prekių ir paslaugų kainų mažėjimą. Jis teigė, kad jų planuojamas siūlymas pirmiausiai galėtų paliesti Lietuvos vaistinių ir didžiųjų prekybos centrų tinklus. Esą ketinama į rinką įsileisti užsienio investuotojus.
„Tokias pataisas įregistruosime artimiausiu laiku. Konkurencijos didinimas yra sveika poveikio priemonė, leidžianti išlošti vartotojui“, - portalui sakė R. Karbauskis.
Į šiuos planus sureagavo premjeras Saulius Skvernelis. Jis sakė, kad tokia žinia yra gandas, kuris esą nebuvo svarstytas nei frakcijoje, nei Vyriausybėje.
Tačiau savo žodžių, pasakytų DELFI, R. Karbauskis neatsiėmė, atvirkščiai – patvirtino, kad toks įstatymo projektas tikrai bus teikiamas iš karto, kai bus parengtas. Tai, pasak R. Karbauskio, galėtų būti jau Seimo pavasario sesijoje.
Jis taip pat teigė, 10 proc. riba nėra galutinis siūlymas. „Mes svarstysime ir tarsimės ir su ekonomistais, darysime paskaičiavimus, 10 procentų yra mano matymas, tai nereiškia, kad toks ir bus galutiniame (variante – red.), čia diskusijų (klausimas – red.)“, – sakė R. Karbauskis.
Ką apie tai mano patys smulkieji?
Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys, švaros prekėmis prekiaujančios įmonės „EKBI“ vadovas Algirdas Poška sako pritariantis tokiems siūlymams, tačiau neįsivaizduoja, kaip juos galima būtų įgyvendinti.
„Traukinys jau nuvažiavo. Tokie prekybos tinklai, kaip „Maxima“, „Rimi“, „Norfa“ – visi viršija 10 proc. rinkos. Aš labai sveikinčiau Karbauskio pasiūlymą, tik kaip jis praktiškai veiks – nė neįsivaizduoju“, – sako A. Poška.
Jis sako, kad rinkos dalį galima nesunkiai suskaičiuoti, tačiau kelia klausimą, ką priėmus siūlymus reiktų daryti didžiosioms įmonėms, kurios jau užima daugiau nei 10 proc. rinkos. Visgi, jeigu „valstiečių“ planai bus įgyvendinti, pašnekovas sako manantis, kad didžiosios įmonės naująją tvarką vis tiek kažkaip apeis.
Tačiau A. Poška įsitikinęs, kad įgyvendinus siūlymus įvairių produktų kainos tikrai sumažėtų. „Kodėl atsirado didesnės kainos? Kas gali paneigti, kad tarp didžiųjų centrų nėra kartelinių susitarimų. Atkreipkite dėmesį į dėsningumą – visuose didžiuosiuose centruose kainos yra panašios. Netgi akcijos prasideda panašiu laiku ir yra panašios.
Visos valstybės, kurios turi smulkųjį verslą ir jis sudaro 50-70 proc., yra klestinčios. Nuvažiuokite į Vengriją, Čekiją ir pabandykite sekmadienį susirasti prekybos centrą, kuris dirba. Dar 1989 m. lankiausi Austrijoje ir pastebėjau vieną dalyką – visi prekybos centrai iškelti už miesto ribų. Ką daro prekybos centrai, kad atsivežtų klientų? Į juos veža nemokami autobusai“, – aiškina A. Poška
Bijo, kad kainos gali didėti
Tačiau ekonomistai nesutinka. Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas planus vadina „nesąmone“. Jis sako, kad tokios pataisos ne tik nesumažins kainų, bet ir gali jas pakelti.
„Kodėl žmonės eina į tinklines parduotuves? Jiems ten pigiau. Manau, kad didelis tinklas turi nemažą derybinę galią, ypač derintis su tiekėjais. Niekas jau dabar vartotojui netrukdo eiti į mažą parduotuvę, bet jie renkasi tinklines parduotuves, nes ten yra pigiau“, – sako Ž. Šilėnas.
Jis sako, kad toks įstatymas padėtų nebent konkurencinėje kovoje neišgyvenančioms smulkioms parduotuvėms. Tačiau ir tokį tikslą, anot jo, galima pasiekti kitais būdais, nuo kurių nenukentėtų vartotojas.
„Jeigu iš tiesų norima padėti smulkioms parduotuvėms, manau, kad reikia eiti visai kitu keliu – ne draudžiant konkurenciją iš tinklinių parduotuvių, bet leidžiant smulkioms parduotuvėms lengviau veikti. Tarkime, visokie įsisteigimo, patalpų reikalavimai“, – kalba Ž. Šilėnas.
Pašnekovas čia įžvelgia paradoksą ir prisimena tų pačių „valstiečių“ siūlymus prekiauti alkoholiu tik specializuotose parduotuvėse arba atskiruose skyriuose. Tokia prekybos svaigalais tvarka esą būtų pakenkusi smulkiesiems.
„Čia matau nesąžiningumą – viena vertus yra mušamasi į krūtinę ir sakoma, kaip norima padėti smulkiam verslui, kita vertus nuo specializuotų parduotuvių ar alkoholio skyrių nukentės smulkiosios parduotuvės“, – sako Ž. Šilėnas.
Verta paminėti, kad straipsnio išleidimo dieną valstiečiai jau buvo atidėję alkoholio monopolio planus.
Tikina, kad investicijas ne skatintų, o stabdytų
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad valstiečių ketinimai stiprinti smulkųjį verslą yra geri, tačiau taip pat kritikuoja pasigirdusius siūlymus.
„Natūralu, kad ten, kur yra didžiausia konkurencija, laimi vartotojai. Tačiau tam nereikėtų priemonių, kurios galėtų slopinti investicijas ir pakenkti efektyvumui. Natūralu, kad yra nemažai sektorių, kuriuose efektyviausiai veikia oligopolinės įmonės, t. y. tarpusavyje konkuruoja trys ar keturios įmonės“, – sako N. Mačiulis.
Kaip pavyzdį pašnekovas mini mažmeninės prekybos sektorių.
„Šiuo aspektu Lietuva nėra išskirtinė – visose Europos Sąjungos valstybėse du trečdalius mažmeninės rinkos turi trys ar keturi didžiausi prekybos tinklai. Taip yra todėl, nes didesnis prekybos tinklas turi efektyvesnę logistikos grandinę ir gali užtikrinti geresnes tiekimo sąlygas, turi didesnę derybinę galią. Būtent dėl to mažesniuose prekybos centruose kainų lygis yra žemesnis“, – tikina ekonomistas.
Taip pat jis mini, kad tokie siūlymai ne skatintų, o kaip tik stabdytų užsienio investicijas į Lietuvą – esą jokia didesnė įmonė nenorėtų ateiti į Lietuvą, jeigu neturėtų prošvaisčių perkopti 10 proc. rinkos dalies.
Jis taip pat pritaria Ž. Šilėnui, kad konkurenciją skatinti reikėtų kitais būdais. Pavyzdžiui, stiprinant Konkurencijos tarybą.
„Suteikiant jai tinkamus įgaliojimus, tinkamus finansinius išteklius, kurių dabar neturi – negali pasamdyti geriausių specialistų. Specialistų atlyginimas ten nesiekia tūkstančio eurų, priėmę sprendimus po to turi įrodyti teismuose, kad kažkurios įmonės turėjo kažkokių susitarimų“, – sako N. Mačiulis.
Dabartinė tvarka
DELFI primena, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis Konkurencijos įstatymas numato atvejus, kada verslo subjektams taikoma dominuojanti padėtis, t.y. vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją.
Konkurencijos įstatymo 2 straipsnis teigia, kad jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentus ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
