Estijos pavyzdys įrodo, kad įrankis veikia
Lietuvoje pastebimas vienas iš didžiausių šešėlinės ekonomikos rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovo Dariaus Butos teigimu, tai pagrindinė priežastis, lėmusi išmaniosios mokesčių administravimo sistemos sukūrimą. Artimiausias sistemos poreikį parodantis pavyzdys – Estijoje įdiegus sąskaitų faktūrų sistemos analogą, kuriame PVM mokėtojams reikia pranešti mokesčių administratoriui apie sudarytus sandorius virš 1000 eurų, žymiai sumažėjo šešėlinės ekonomikos mąstai.
„Prie tokių sistemų pereina nemaža dalis ES narių ir pasaulio valstybių. Iš vienos pusės tai yra įrankis kovai su šešėline ekonomika, o iš kitos – sistemos kuriamos taip, kad būtų naudingos verslui. VMI pagal gaunamus sąskaitų faktūrų duomenis galės formuoti preliminarias PVM deklaracijas, o tai – didelis palengvinimas verslui“, – tikina D. Buta.
Taip pat VMI galės informuoti įmones apie jų pateiktuose duomenyse esančius neatitikimus. „Pavyzdžiui, viena įmonė išrašo kitai įmonei, kad ji pardavė šimtą plytų ir pardavėjas pateikė VMI informaciją, kad jis pardavė šimtą plytų. Šiuo atveju, jei pirkėjas tos informacijos nepateikia, tai VMI sistema iškart perspės pirkėją, kad jis kažko nepadarė“, – aiškina komunikacijos vadovas.
Sistemoje vyks automatiškas klaidų tikrinimas ir mokesčių mokėtojų informavimas apie jas. D. Buta iškelia ir daugiau sistemos pranašumų – kadangi bus atsisakoma popierinių variantų, bus taupomas laikas.
DELFI primena, kad ši elektroninė paslauga sukurta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Sistemos bandymai baigti, netrukus įmonės privalės jungtis
Sistemos bandymas vyko visą praėjusią savaitę. VMI duomenimis, sistemą išbandė per 40 tūkst. įmonių. Nuo spalio 1 d. įmonės privalės teikti duomenis apie važtaraščius ir didesnės vertės mokesčių sąskaitų faktūras, o tai galės padaryti iki lapkričio 20-os dienos. „Suprantame, kad buvo labai mažai laiko pasiruošti tiek pačiai VMI, tiek verslui, tai šis laikotarpis bus bandomasis. Pasitikime verslu ir jo sąžiningumu, prašome bandyti jungtis prie sistemų, suteikti roles ir teises buhalteriams ir kitiems žmonėms tvarkyti duomenis. Už netyčines klaidas VMI tikrai nebaus“, – teigia D. Buta.
Tam, kad klaidų pasitaikytų kuo mažiau, VMI yra pasiruošusi konsultuoti ir vesti papildomus seminarus žmonėms, kurie norės išmokti naudotis sistema. „Žinome, kad šis laikotarpis tikrai nebus lengvas nei mums, nei įmonėms, bet tiesiog reikia imtis, bandyti, o po kurio laiko bandomasis laikotarpis pasibaigs. Tuomet sistema taps tobulesnė, bus pataisytos identifikuotos klaidos ir jau po kelių mėnesių įmonės privalės tai daryti reguliariai, kaip ir numatyta visuose teisės aktuose“, – tikina komunikacijos vadovas.
Nors bandomuoju laiku nebus skiriamos baudos, bet tai nereiškia, kad įmonės sėdės rankas sudėję. „Bendraujame su verslu ir puikiai žinome, kad kai kurios įmonės jau yra visiškai pasiruošusios naujai sistemai, o kitos sako, jog joms dar trūksta 2-3 savaičių. Jei kas nors nepavyksta, kartu su VMI sprendžiami iškilę klausimai“, – aiškina D. Buta.
Komunikacijos vadovas pabrėžia, kad elektroninė paslauga buvo kuriama kartu su verslo atstovais. „VMI nesėdėjo užsidariusi savo kabinetuose ir nesukūrė viena kažkokio tai monstro, kurio niekas nesuprastų. Buvo sukurtos ekspertų komandos iš įvairių verslo asociacijų, auditorių, pramonių. Visi klausimai buvo sprendžiami kartu, todėl įmonės puikiai žino, kas jų laukia“, – teigia D. Buta.
Penktadienį sistema neatlaikė visų norinčių prisijungti
Pasak komunikacijos vadovo, praėjusį penktadienį sistema neatlaikė visų norinčių išbandyti prisijungti – vienu metu buvo užfiksuotos net kelios dešimtys tūkstančių prisijungusių įmonių.
„Šie skaičiai rodo, jog įmonės iš tikrųjų ruošiasi naujovėms ir nori išbandyti naują sistemą. Tai įrodo mūsų verslo sąmoningumą – jie nelaukia paskutinės minutės, o veikia čia ir dabar“, – džiaugiasi komunikacijos vadovas.
Žinoma, įmonėms kilo klausimas, kodėl jos negalėjo prisijungti prie sistemos.
„Kaip kažkas pajuokavo, įvyko DDoS ataka, kai vienu metu bando prisijungti milžiniškas kiekis vartotojų. Realiame veikime, kai sistemos startuos, tikrai nebus tokio didelio prisijungimo skaičiaus vienu metu. Be abejo, dėl to VMI sulaukė kritikos, įmonės pastebėjo tam tikras klaidas, kurias mes jau ištaisėme, o kitas vis dar koreguojame. Spalio 1 d. sistemos bus pasiruošusios veikti pilnu pajėgumu“, – teigia D. Buta.
Sistemą perprasti padės rengiami seminarai ir atmintinės
Tiems, kurie nori išmokti naudotis i.VAZ ir i.SAF sistemomis, apie tai VMI interneto svetainėje pateikiama detali informacija ir atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, rengiamus pagal mokesčių mokėtojų poreikius.
„Tai yra pirminis ir nemokamas informacijos gavimo kanalas – tereikia prisėsti ir pasižiūrėti. Taip pat yra sukurtos atmintinės įmonėms, nuo ko pradėti diegti iSAF, kaip prisitaikyti prie naujų sistemų ir kaip dirbti su jomis. Visuose Lietuvos regionuose lankosi mūsų švietimo ir konsultavimo darbuotojai, kurie rengia seminarus buhalteriams ir vadybininkams apie tai, kaip dirbti su sistema, kur ir ką rašyti, kaip teisingai pasirinkti vienas ar kitas formules“, – aiškina komunikacijos vadovas.
D. Butos teigimu, sistema skirta kompanijų buhalteriams ir vadybininkams. „Kai kurios įmonės per naktį išrašo apie 800 važtaraščių, kurių nereikės suvedinėti rankomis į sistemą – yra tam tikros programos, kurios automatiškai pateikia duomenis VMI ir žmogus net neprisiliečia prie šio darbo“, – teigia pašnekovas.
Komunikacijos vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad smulkiajam verslui, kuris pateikia kelias sąskaitas faktūras per mėnesį ir išrašo vieną kitą važtaraštį per dieną, nereikia jokių brangiai kainuojančių konvertavimo sistemų, kadangi jos visą reikalingą informaciją gali suvesti VMI portale. VMI pripažįsta, kad naujoms sistemoms reikės papildomo darbo, tačiau specifinių išlaidų programoms nereikės.
BSS IT anksčiau siūlo įrankį, kurį VMI pateiks tik kitais metais
Prie sistemos kūrimo prisidėjo ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija. „LBAA nariai ne tik dalyvavo VMI darbo grupėse ir teikė siūlymus dėl i.MAS tobulinimo, bet ir siūlo nemokamą įrankį, i.SAF duomenų konverterį iš Excel į XML, kuris reikšmingai palengvins i.SAF naudojimą. VMI panašų įrankį pasiūlys tik 2017m.“, – aiškina asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
„Manau, kad tai būtų gera naujiena be visų tų verkšlenimų koks blogas tas i.MAS. Reikia kažkiek to pozityvo, nes mūsų siūlomą įrankį vis tiek reikės įdiegti“, – pabrėžia asociacijos prezidentė.
Pasak prezidentės, verslui šio įrankio reikia gerokai anksčiau – nuo sistemos veikimo pradžios spalio 1 d. Įrankį sukūrė BSS IT – tai LBAA narys, kuris kartu yra ir LBAA IT darbo grupės narys. „LBAA turi daug darbo grupių ir komitetų, kurie dirba visuomeniniais pagrindais, lengvindami buhalterių darbą ir siekiantys šalies ekonomikos augimo, bei atstovaujantys buhalterių interesams valstybės institucijose“, – teigia D. Čibirienė.
Testuodama sistemą, asociacija pastebėjo keletą klaidų ir nesklandaus veikimo atvejų, apie kuriuos paskelbė VMI.
VMI reaguoja į kritiką ir taiso sistemos klaidas
Pradėdama naują etapą, VMI dėkoja visiems mokesčių mokėtojams, aktyviai dalyvavusiems pasirengimo darbuose, ypatingai – radusiems laiko testuoti i.MAS sistemos funkcijas. Per mažiau nei savaitę testinėje aplinkoje i.MAS išbandė apie 40 tūkst. mokesčių mokėtojų – beveik pusė būsimų sistemos vartotojų.
VMI gavo beveik 700 laiškų, su pastabomis ir racionaliais pasiūlymais, jų įvairovė leidžia visapusiškai įvertinti koreguotinas sistemos vietas, identifikuoti kritines klaidas ir operatyviai pradėti jų šalinimą. Nagrinėjant ir sprendžiant informaciją apie klaidas pagrindinis dėmesys į kritines klaidas dėl kurių sistema veiktų nestabiliai, tačiau gautą informaciją bus atsižvelgiama ir po spalio 1-osios, užtikrinant kuo sklandesnį sistemos darbą.
Tikėtis reikšmingo i.MAS poveikio mažinant šešėlinę ekonomiką bei gerinant PVM surinkimą leidžia ir VMI vykdytas bandomasis PVM sąskaitų faktūrų projektas, kurio metu nuo 2015 metų pavasario kai kurios šalies įmonės per deklaravimo sistemą teikė duomenis apie PVM registrus, parodė, kad projekte dalyvavusių įmonių deklaruotas PVM išaugo beveik 18 procentinių punktų (arba 65,6 mln. Eurų) daugiau, nei visų PVM mokėtojų.
