Švietimo ministerija skelbia, kad nuo rugsėjo etatinio apmokėjimo tvarka įvesta siekiant palankesnių darbo apmokėjimo sąlygų mokytojams. Atlyginimai skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, bet už visas darbo valandas. Esą, tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo.
Klaipėdos Simono Dako progimnazijos direktorė sako, kad šiemet turėjo trumpesnes vasaros atostogas. Pakeitus apmokėjimo tvarką, teko aiškintis daug klausimų. Į kai kuriuos iš jų iki šiol atsakymų neturi.
„Pavyzdžiui, dėl namų mokymo. Mokykla yra toks judantis organizmas ir, pavyzdžiui, vaikas namų mokymą gali turėti ir viduryje mokslo metų. Kaip mokytojui mes už tas valandas apmokėsime, ar tai bus, pavyzdžiui, valandos įkainis, ar tai bus etato dalis, šitie klausimai dar mums rūpi“, – kalbėjo Klaipėdos S. Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė.
„Niekada mokytojas neužbaigs savo darbo dienos sulig pirma valanda, antra ar trečia. Aš nesugebu, neįmanoma padaryti to darbo, kuris yra man skirtas. Aš nešuosi namo taisyti sąsiuvinius, einu namo ruoštis pamokoms. Tai toje vietoje nelabai suprantame ir dar netgi pradinių klasių mokytojai dažniausiai neturi etato. Tai kokios tos ribos buvo nustatytos, čia yra labai neaišku. Kodėl tas etatas atitinka kažkokį laiką?“ – sakė Klaipėdos S. Dacho progimnazijos mokytoja Sigutė Piekienė.
Mokinio krepšelį pakeitęs klasės krepšelis, pasak Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorės, gerokai apkarpė finansavimą, skirtą specialiesiems pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams, bibliotekininkams ir logopedams.
„Šiandien pakankami didelį iššūkį kelia pagalbai skirtas finansavimas, kuris labai aiškiai nurodomas pagal mokinių skaičių. Didesnių miestų mokyklose, kur yra 500 ar daugiau mokinių, gal ir nėra jokių problemų. Bet problemos yra regionų mokyklose, rajonų, tokiose, kaip mūsų, kur yra 200 vaikų, nes labai stipriai mažėja lėšos šitai sričiai“, – pasakojo Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė.
Švietimo ministrės patarėjas teigia, kad įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą paaiškėjo, jog dalis mokytojų dirba be darbo sutarčių. Esą, nepagrįstas nuogąstavimas, kad daliai mokytojų sumažės atlyginimas. O taip gali nutikti dėl to, kad mokyklos vadovai neteisingai apskaičiuoja darbo krūvius.
„Teisiškai atlyginimai mažėti negali. Etatinis apmokėjimas nėra priežastis mažinti mokytojų darbo krūvį. Jei mokytojas dirbo, turėdamas tūkstantį metinių valandų, tai vien dėl to, kad yra įvestas etatinis, jam neturi tų valandų sumažėti, tai nėra priežastis. Bet mes girdime ir taip pat gauname klausimų, kad kartais kyla matematinių klaidų, darant skaičiavimus“, – teigė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.
Šiuos ir panašius pedagogams kylančius klausimus aiškinti švietimo ministerija pasamdė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojus ir vyresnių kursų studentus. Šios konsultacijos ministerijai kainuos 10 tūkst. eurų. Esant poreikiui suma gali būti didinama. Tokių konsultacijų nauda abejoja Švietimo profesinės sąjungos vadovas. Pasak jo, teisininkai, vargu, ar žino pedagogų darbo specifiką.
„Konsultacijos dažnai ne tik, kad nesutampa, o viena kitai prieštarauja, įneša papildomą suirutę. Kelia tam tikrų abejonių, ar Švietimo ir mokslo ministerija neturi kompetencijos išaiškinti visus etatinio darbo apmokėjimo įvedimo niuansus, ar nori kažkaip atsikratyti atsakomybės“, – svarstė Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Švietimo ministrės patarėjas teigia, kad padidinus finansavimą kai kurie mokytojai spalį turi gauti didesnius atlyginimus. Tačiau dirbantys pilnu etatu ir jei nebus padidintas darbo krūvis liks su tokiu pat atlyginimu. Ministerija žada spalį stebėti, kokius atlyginimus gaus mokytojai.
