Nauja mokslo metų pradžia: mokiniai nesidžiaugia reformomis, o mokytojai laukia geresnių laikų

Šimtai tūkstančių jaunuolių užplūdo mokyklas, kolegijas ir universitetus – prasideda nauji mokslo metai. Tačiau mokytojai nedžiūgauja ir su nerimu laukia spalio mėnesio – tik tada išvys algalapius.

Mokytojai laukia geresnių laikų

DELFI kalbinta informacinių technologijų mokytoja Olga teigė, kad nors nuotaikos šventės dieną geros, nerimauja dėl pasikeitusio darbo apmokėjimo. „Krūvis mažėja, mokinių skaičius mažėja. Bet laukiame geresnių laikų“, – sako mokytoja.

Anot mokytojos, jos alga šiais metais sumažės. „Alga priklausys nuo krūvio. Jei mokytojas turi pakankamai pamokų, tai alga neturėtų skirtis“, – sakė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje dėstanti Olga.

Pasak toje pačioje mokykloje istoriją dėstančią Rūtą, nežinomųjų liko laba daug, o visi atsakymai bus spalio mėnesį. „Niekas neapsisprendžia dėl finansavimo. Krūvius pasiskirstėme, tvarkaraščius turime. Lauksime kol turėsime galutinį variantą“, – sako ji.

Anot jos, sunkiai tikėtina, kad algos didės. „Kiek žinome, iš savivaldybių pasakyta, kad jei turi vienodą kiekį kontaktinių valandų kaip pernai, tai alga neturėtų mažėti“, – teigia Rūta.

Jai antrina matematikos ir ekonomikos mokytoja Lina. „Galvojame, kad šie metai yra tokie pereinamieji. Klaustukų turi ne tik mokytojai, bet ir tie, kurie sugalvojo šitą sistemą. Kaip ji veiks, pamatysime artimiausiu metu. Ši reforma tikriausiai nebuvo skirta, kad padidintų algas, o skirta tam, kad išdalinti krūvius. Lauksime spalio“, – kalba mokytoja.

Papildomos mokymosi dienos moksleiviams lyg peilis

Su jauduliu pamokų laukia ir abiturientai, tačiau dėl visai kitų priežasčių nei mokytojai. „Džiaugiamės, nes paskutiniai metai“, – teigia viena iš abiturienčių. Mergina planuoja studijuoti mediciną.

Pasiteiravus, koks dalykas turėtų, jų nuomone, būti pakeistas mokykloje, Salomėjos Nėries gimnazistai neslėpė, kad jiems labiausiai nepatinka griežtas lankomumas.

Ramūno Karbauskio siūlymas į aukštąsias mokyklas priimti ne pagal jų brandos egzaminų, o pagal metinių pažymių rezultatus, dalį moksleivių žavėjo. Abiturientai tikino, kad taip jaustų mažiau streso egzaminų metu.

Tačiau tokiam siūlymui pritarė ne visi. „Kai kurie mokytojai turi savo numylėtinius. Tie pažymiai ne visada nusako, ką tu žinai. Sukontroliuoti subjektyvumą būtų sunku“, – sako abiturientė Akvilė.

Abiturientas Dominykas teigia dar nežinąs, ką norės studijuoti baigęs mokyklą, tačiau per daug dėl to nesijaudina. „Nuotaikos kaip visą laiką. Kaip tęsėsi mokslo metai, tai ir tęsis dabar. Nieko įspūdingo“, – sako jis.

Jam antrino ir abiturientas Matas. Vaikinas tikina, kad nuoširdžiai nepasiilgo mokyklos. Abiturientas prasitarė, kad pareitais mokslo metais jis nėjo į mokyklą paskutines dvi savaites, kurios buvo papildomai pridėtos. „Nėjau. Aš visai gerais pažymiais baigiau mokslo metus, todėl nusprendžiau neiti į tą nesąmonę. Mes ten nieko nedarome, veltui švaistomas laikas. Aš pasiteisinau pamokas, susitariau su tėvais. Mokytojai žinojo, kad neisiu“, – pasakoja jis.

Matas planuoja arba Prancūzijoje, arba Anglijoje studijuoti kulinariją. „Lietuvoje aukštoji mokykla man tokių galimybių nesuteikia visai. Čia yra labai mažos galimybės, todėl nededu daug vilčių į matematiką ar kitus dalykus“, – sako emigruoti planuojantis abiturientas.

Pasiteiravus kitų moksleivių, apie papildomas dvi mokslo savaites, šie irgi neslėpė neasitenkinimo, o jiems pritarė mokytojos. „Šiuo siūlymu buvo bandoma daryti, kaip daroma užsienyje. Bet jie neatsižvelgė į tai, kad užsienyje yra kitokia mokymo sistema.

Mes praėjome visas temas, kurias turėjome ir tos dvi savaitės nereiškia nieko. Jeigu mokinys nieko neišmoko per mokslo metus, tai tos dvi savaitės niekuo nepadės. Atimamos atostogos“, – sako Akvilė.

Anot DELFI kalbintos mokytojos Linos, papildomos dvi savaitės moksleiviams buvo lyg peilis.

Mokytojos pasakojo, kad tas dvi savaites buvo vykdomos kultūrinės dienos: organizuojamos įvairios išvykos, ekskursijos. „Atsiranda tąsymasis, neaišku, ar tai mokymosi procesas“, – sako istorijos mokytoja Rūta.

DELFI primena, kad 2018-2019 mokslo metais prisidės dar 5 papildomos mokymosi dienos, dėl jų panaudojimo spręs mokyklos.

Išbandys privatų švietimo sektorių

Moksleivių tėvai taip pat džiaugėsi nauja mokslo metų pradžia. Antano sūnus mokslo metus pradeda naujoje mokykloje. Vyras sako, kad mokyklos specialiai nesirinko – pateikė dokumentus, o visą kitą padarė likimas. „Ar silpnoje, ar prestižinėje, mokykloje reikia mokytis. Patys mokiniai ir padaro mokyklą prestižine, ar silpnesne. Viskas nuo jų priklauso“, – sako jis ir priduria, kad vis dėlto norėtųsi, jog mokytojų alga atitiktų jų darbo kokybę.

Tačiau ne vieno Antano sūnus pradės mokytis naujoje mokykloje.

DELFI pakalbinta Marija tikino, kad vaiką iki šiol leido į Vilniaus rajone esančią mokyklą. Likę nepatenkinti, nusprendė išbandyti mieste esančią mokyklą. „Vaikas eis į Salomėjos Nėries gimnaziją. Tikiuosi, kad ji bus geresnė nei rajono mokykla. Mieste geriau“, – teigia ji.

Jaudulio neslėpė ir į 6 klasę savo dukrą išleidžianti Ingrida. „Perėjome šiais metais į kitą mokyklą. Tai jaudinantis įvykis, eisime į „Šaltinėlio“ privačią mokyklą“, – pasakoja moteris.

Sprendimą išbandyti privatų sektorių, pasakoja Ingrida, lėmė nusivylimas valstybinėmis mokyklomis. „Ten visas kompleksas problemų. Visų pirmą: požiūris į vaiką. Norėtųsi kitokio. Toks homo sovieticus ten yra. Atrodo, kad viskas yra pasenę. Nelabai ten ko išreikalausi, tėvai yra bejėgiai. Jei yra koks nors konfliktas su mokytojais, tai palaikomi mokytojai, o ne tėvai ir vaikai“, –sako mama.

Moteris tikisi, kad privačiame sektoriuje bus kitaip. „Aš manau, kad kiekviename sektoriuje yra savo problemos. Mano viltis, kad privačioje mokykloje turėsiu didesnį svorį ir galėsiu daugiau pareikalauti“, – viliasi ji.

Anot jos, ypač svarbi yra mokyklos aplinka, nes būtent ten vaikas praleidžia didžiąją dalį savo laiko.

DELFI primena, kad paskutinę vasaros dieną Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė 2018-2019 m. mokslo metų naujienas:

1. Pradedamas bendrųjų ugdymo programų atnaujinimas;
2. Pradėta mokytojų rengimo pertvarka;
3. Finansavimas mokykloms didėja maždaug 30 mln. eurų;
4. Veiklą pradės 40 visos dienos mokyklų;
5. Bus įdiegtas kultūros pasas;
6. 10-yje savivaldybių steigiami STEAM centrai;
7. Egzaminų pokyčiai;
8. Intensyvinamas lietuvių kalbos ugdymas tautinių mažumų mokyklose.