aA
Kai kurios mamos į dainavimo ir muzikos klausymo būrelius savo vaikus pradeda vesti jau nuo ankstyvos vaikystės. Kai kurie būrelių lankytojai yra tokie maži, kad dar nepastovi ant savo kojyčių, taigi į sceną „lipa“ nešami mamų.
„Muzikos mokyklikės“ auklėtiniai
© Organizatorių archyvas

Ar tokie užsiėmimai yra mados klyksmas, ar išties gali būti naudingi? DELFI apie muzikos ir dailės pamokas paprašė papasakoti šiuos užsiėmimus 0-3 metų vaikams siūlančių mokyklų ir būrelių vadovų, taip pat komentarą pateikė ir švietimo ir ugdymo ekspertai.

Kai kurie mokytojai tikina, kad kūdikystė – jau per vėlus metas mokytis: reikia pradėti nuo tada, kai vaikelis dar vystosi mamos pilve.

Užsiėmimai išugdo genijus

„Muzikos mokyklikę“ jos vadovė Livija Trakumienė įsteigė 2004 m. Taigi pirmieji jos „studentai“ jau eina į antrą ar trečią klasę. „Vaikus priimu jau nuo 3 jų gyvenimo mėnesio, tačiau muzikos užsiėmimus rekomenduoju lankyti jau ir besilaukiančioms moterims: jos laukiamos nuo 16 nėštumo savaitės, kai vaisiui pradeda formuotis klausa, o štai penktą mėnesį jis jau turi pilnai išsivysčiusią klausą, kuri nesikeičia iki pat žmogaus gimimo. Kiek tenka stebėti, ankstyvasis muzikinis ugdymas iki gimimo ir po gimimo lemia labai ryškius vaikų skirtumus lyginant su tais vaikais, kurie augo ir vystėsi savaime“, – teigė L. Trakumienė ir pridėjo, kad visa tai, ką ji kalba, yra įrodyta moksliniais tyrimais.

„Muzikos mokyklikės“ auklėtiniai su vadove Livija Trakumiene
„Muzikos mokyklikės“ auklėtiniai su vadove Livija Trakumiene
© Organizatorių archyvas

Užsiėmimus L. Trakumienė pavadino muzikine terapija: „Visi žinome, kad garsas skleidžia vibraciją, kurios esame veikiami kiekvienas. Mažyčiai kūdikių kūneliai pasiduoda garso poveikiui ir yra jo masažuojami. Klausydamiesi garsų, mes visapusiškai laviname nervines ląsteles, plečiame intelektą“, – apie mokymus pasakojo L. Trakumienė. Į tėvų ir vaikų muzikos pamokas įeina keletas rūšių veiklų, susijusių su muzika: klausymas, dainavimas, primityvių garsų išgavimas, judėjimas pagal muziką, prisideda ir kiti žaidimai su muzika, kai esą vaikai mokosi net negalvodami, kad jie mokosi.

„Vaikams stengiuosi pateikti įvairios muzikos – klasikinės, etno, džiazo, klausomės net Vietnamo liaudies dainų. Per žaidimus su muzika mokomės apie šviesas, spalvą, figūras, taip pat skiemenis. Pabrėšiu, kad vaikai nėra tiek fiziškai suaugę, kad galėtų taisyklingai atkartoti skiemenis, kad prisimintų tariamas raides“, – teigė L. Trakumienė, tačiau ji yra įsitikinusi, kad vaikai atsimena pozityvią patirtį, įgytą mokyklėlėje: „Būna, kad jau išėję iš mokyklos ir kiek paaugę vaikai, važiuodami pro šoną, prisimena savo patirtį ir sako „lia-lia“. Nepaisant to, kad mokyklėlė lankyta, kai vaikui buvo vos keli mėnesiai, jis ją atsimena“.

„Muzikos mokyklikės“ auklėtiniai
„Muzikos mokyklikės“ auklėtiniai
© Organizatorių archyvas

Paprašyta įvardyti, kokią naudą vaikai gauna iš tokių užsėmimų, ji pasakojo, kad „tokie vaikai yra laimingi ir sėkmingi, o ten kur sėkmė – ten ir geri mokslo rezultatai, pasiekimai. Vaikai pamokėlėse išmoksta koncentruoti dėmesį, pripranta disciplinos, atsakomybės, rutinos, nes kas savaitę tuo pačiu metu eina į pamokėles. Pastebėjome, kad jie greičiau pradeda skaityti, turi geresnę atmintį. Stebėdama mokykliklės studentus, galiu pasakyti, kad jie puikiai pasirodo šokių, skaitovų konkursuose, kai kurie – turi išskirtinių gabumų sportui. Manyčiau, kad jų intelektas labiau išsivystęs, nes jie jau žino daug daugiau nei kiti vaikai darželiuose ir mokyklose.“

Mokyklos vadovė pasakojo, kad moksliškai įrodyta, jog vaikai mokosi iki keturių metų: tai, ko jie pasiekia žaisdami, tiek visą gyvenimą ir turi.

„Vaikų iki keturių metų smegenys priima labai daug informacijos – daug daugiau nei galingiausias kompiuteris. Tėvai, kurie tai ignoruoja, elgiasi klaidingai: mažyliai šiuo laikotarpiu gali išmokti net anglų ar japonų kalbas“, – teigė L. Trakumienė. Pasak jos, pamokos naudingos ne tik dėl vaikų gebėjimų paskatinimo, bet ir dėl to, kad jie daugiau laiko praleidžia su tėvais, įgydami stipresnį dvasinį ryšį.

Perlenkti lazdos nereikia

„Mažieji stebuklai“ auklėtiniai
„Mažieji stebuklai“ auklėtiniai
© Organizatorių archyvas

Mokykloje „Mažieji stebuklai“ dailės mokosi 2-3 metų vaikai, kurie į pamokas atkeliauja ir pamokose būna su savo tėvais. „Vaikai jaučiasi komfortiškiau, kai dirba kartu su tėvais. Pradžioje pamokos tėvai vaikams padeda gana aktyviai, o vėliau kiek atsitraukia ir galiausiai jau tik sėdi drauge, kad vaikas jaustųsi saugiau. Be to, vaikui visada norisi parodyti savo pasiekimus čia pat ir iš karto. Aišku, nereikia pamiršti ir socializacijos, nes vaikai mato kitus vaikus su savo tėvais, juos stebi ir supranta, kad visi bendrauja panašiai, remdamiesi tokiomis pačiomis taisyklėmis“, – pasakojo „Mažieji stebuklai“ dailės užsiėmimus vedanti psichologė Viktorija Grigorjeva.

Ji pasakojo, kad dailės užsiėmimai prisideda prie smulkiosios motorikos, ir prie kūrybingumo lavinimo: „Per dailę dirba pirštukai, lavinama smulkioji motorika, kuri, įrodyta moksliniais tyrimais, susieta su gebėjimu kalbėti: kalbėjimo ir smulkiosios motorikos zonos yra šalia. Vaikams, lankiusiems kursus, lengviau dėstyti ir išsakyti savo mintis, rašyti.“

Taip pat vaikai pradeda suprasti spalvas, nors spalvos suvokimas formuojasi iki 5-erių metų: „Mokomės per asociacijas, aiškindamiesi, kokios spalvos yra morka, pomidoras, kiti daiktai. Taip vaikai įsimena geriau, gauna spalvų suvokimo pagrindus“, – sakė V. Grigorjeva. Panašiai suprantamos ir figūros, tokios kaip apskritimas, keturkampis, trikampis, šių formų dydžiai, tūriai bei piešiamų objektų skaičius.

„Mažieji stebuklai“ auklėtiniai
„Mažieji stebuklai“ auklėtiniai
© Organizatorių archyvas

„Visa tai padeda įsisavinti dailė, skatindama ir kūrybiškumą. Taip pat vaikas išmoksta drąsiau reikšti savo nuomonę. Kai vaikas kūrybiškai nusiteikęs, tai jam lengviau megzti socialinius ryšius“, – sakė V. Grigorjeva.

Psichologė tvirtino, kad socialiniai įgūdžiai labai praverčia einant į priešmokyklines ar mokyklines grupes, kai reikia prisiversti gyventi pagal primestą rutiną, mokantis dalykų, kurie ne visada patinka, paklūstant daryti tai, ko jie nelabai nori. Kuo anksčiau prie to priprantama, tuo lengviau vyksta mokymosi procesas, pasiekiami geresni rezultatai: „Svarbu tai, kad ankstyvojo mokymo užsiėmimus lankę vaikai jau sugeba klausyti ir suprasti mokytojus, greičiau priimti jų paliepimus ar prašymus“, – teigė psichologė.

Jos nuomone, kasdien tokių užsiėmimų lankyti tikrai nereikia, tačiau kartas ar keli per savaitę – praverstų. Atremdama kritikos balsus, psichologė tvirtino, kad šiuose būreliuose kaip ir darželiuose vaikai yra mokomi per žaidimą, judėjimą. „Reikia įvertinti vaiko vystymosi ypatumus ir nereikalauti iš jo to, kam jis dar nėra pasirengęs. Užsiėmimai beveik privaloma tvarka turi vykti suteikiant vaikui galimybę laisvai judėti, žaisti. Negalima reikalauti, kad 2-3 metų vaikai sėdėtų prie stalo ir gebėtų nupiešti tiesią liniją nuo taško A iki taško B“, – pasakojo V. Grigorjeva.

Psichologė tvirtino dažnai pastebinti, kaip atvesdami į būrelį savo vaikus, tėvai tikisi labai greitų rezultatų. Ji patarė nepuoselėti didelių lūkesčių: ankstyvo ikimokyklinio ugdyme labiausiai vertintinas procesas. V. Grigorjeva įsitikinusi, kad rezultatas nėra svarbus ir net nereikia jo norėti: „Dailės pamokose tikrai nereikia tikėtis, kad vaikas staiga ims piešti taip, kaip dailės mokyklos auklėtinis: jie turi dalyvauti procese, mėgautis, mokytis, bendrauti.“

Mokinti galima jau nėštumo metu

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus l.e.p. vedėja Laimutė Jankauskienė sakė, kad Švietimo ir mokslo ministerija nustato darželių ikimokyklinio ugdymo programą, o įvairių papildomų neformaliojo ugdymo būrelių taisyklės ir darbo principai nereglamentuojami.

„Ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas yra laikomas ankstyvuoju vaikų ugdymu, turinčiu programą, kurioje yra numatyti ir apibrėžti ugdymo tikslai, vykdoma įstaigų priežiūra. Kiekvienas vaikų darželis, įsivertinęs, kokie vaikai lanko darželį - kokio jie amžiaus, kokiomis kalba kalbomis, ar turi specialiųjų ugdymosi poreikių - pasirengia programą, pagal kurią vykdo ugdymą. Programa apima visas vaiko raidos sritis: komunikacinę, meninę, pažintinę, socialinę – emocinę, fizinę. Nusimatydami siektinus vaikų ugdymo rezultatus pedagogai vadovaujasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“, kuriame aprašome vaiko „žingsneliai“, t. y. jo augimas nuo pat gimimo iki 6 m. O štai būreliai nėra reglamentuojami, nerenkama jų statistika, o ir reikalavimus daugeliu atvejų jiems apibrėžia dalyviai – vaikas ir jo šeima: ko jie nori, ko pageidauja, kokių paslaugų ieško“, – teigė L. Jankauskienė. Kai kurie tėvai ieško šokio būrelių, kiti – anglų kalbos pamokų ar sporto.

Ji pabrėžė, kad kartais dar tenka išgirsti, kad kūdikius reikia tik pamaitinti ir leisti jiems pamiegoti. Tačiau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais vaikas vystosi labai intensyviai – formuojasi vaiko rega, klausa, komunikaciniai, pažintiniai ir kiti gebėjimai, dėl to labai svarbu, kaip kokybiškai vaikas praleidžia šį laikotarpį. „Ankstyvasis ikimokyklinis ugdymas turėtų tapti realiu valstybės prioritetu, nes tai gali būti naudinga ir ekonomiškai: jo kiekis ir kokybė tiesiogiai yra susiję su mažesniu socialinių pašalpų, reintegracijos programų kiekiu ateityje.“

Tačiau čia L. Jankauskienė rekomenduoja nusibrėžti aiškias ribas: viena, kai vaikas lanko ikimokyklinio švietimo įstaigas ir dar jį bandoma vesti į būrelius, o visai kas kita, kai vaikas auga prižiūrimas mamos ir neturi galimybės patirti artimesnio kontakto su kitais vaikais ir suaugusiais.

„Teko kalbėti su viena močiute, kur nesuprato, kodėl jos anūkė, kuri visą savaitę vaikas eina lanko darželį, savaitgalį mokosi anglų kalbos ir šokių mokyklėlėje. Pirmadienį labai nenoriai eina į darželį. Pasiūliau savo nepersistengti ir peržiūrėti ar ne per dideli vaikui krūviai, nes ir mes dirbame penkias dienas ir savaitgalį stengiamės kaip įmanoma geriau pasiilsėti prieš darbo savaitę: taip pat reikėtų elgtis ir su atžalomis“, – teigė L. Jankauskienė.

Vaikams, kurie auga su tėvais ir nelanko darželio, ekspertė patartų apsilankyti tokiuose užsiėmimuose: „tai gerai ne tik dėl socializacijos, drąsos bendrauti su kitais vaikais, tikslinių gebėjimų įgijimo bet ir dėl prasmingo bei neįprasto buvimo su mama.“

Pasak švietimo ekspertės, teigiamų efektų gali turėti tik kokybiškas ugdymas. O apie jo kokybę, galima spręsti iš vaiko savijautos, kuri ir yra svarbiausia. „Svarbu įvertinti, kaip vaikas jaučiasi bendraudamas arba būdamas šalia būrelio vadovo, kaip šis bendrauja su vaikais, kaip sprendžia konfliktus, kai, tarkime, vaikai nepasidalija žaislais. Jei vaikas po trijų ar keturių kartų vis dar nori eiti į būrelį, tai tikriausiai viskas su ta įstaiga ir tuo mokytoju yra gerai“, – pasakojo L. Jankauskienė.

Prioritetu laiko ir užsienio valstybės

Padidėjęs dėmesys ankstyvajam vaikų ugdymui šiuo metu pastebimas ne tik Lietuvoje ir tai nėra tik mada, ir ne tik Lietuvos tėvai juo susirūpinę. „Šiuo metu daugelis šalių peržiūri ankstyvojo ugdymo politiką, nes vis daugiau longitudinių, taip pat smegenų tyrimų rodo ankstyvojo ugdymo naudą: kokybiškas ugdymas ankstyvoje vaikystėje duoda daug naudos lankant mokyklą, nes vaikams geriau sekasi, jie motyvuotesni, nori mokytis, jiems geriau sekasi tolimesniame gyvenime“, – pasakojo L. Jankauskienė.

Europos Komisijos (EK) iniciatyva, 2012 – 2014 m. Europos Sąjungos (ES) šalių Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai svarstė, kokius pakeitimus reikėtų įgyvendinti ankstyvojo ugdymo sistemoje. ŠMM atstovė sakė, kad randasi vis daugiau įrodymų, kad „ugdymas turi prasidėti nuo gimimo, net mamytės pilvelyje.“

Taigi daugelis yra įsitikinę, kad ankstyvojo ikimokyklinio ugdymo strategija turi keistis: tarkime, Rumunija ir kitos šalys svarsto, kad gal reikėtų 0-3 m. vaikų priežiūrą patikėti ne Sveikatos ministerijai, o Švietimo ir mokslo ministerijoms. Motyvas – tuo svarbiu amžiaus tarpsniu reikia užsiimti vaiko ugdymu – ne tik prižiūrėti jo sveikatą.

Ikimokyklinio ugdymo įvairovei didinti skirtas ES struktūrinių fondų remiamas projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra”. Projekto metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio įstaigų vadovams, pedagogams buvo organizuojami mokymai, sukurtos kvalifikacijos tobulinimo programos bei priemonės, sudarytos sąlygos tobulinti savo kvalifikaciją, darželių grupių darbas pritaikytas prie konkrečios vietovės šeimų poreikių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Popiežius kreipėsi į Lietuvos gyventojus: ši tauta turi tvirtą sielą nuolat pildoma (735)

Į Vilnių atvykęs popiežius Pranciškus šeštadienį paragino lietuvius būti atvirais bei...

11 metų Velse dirbantis gydytojas: mums įprasta pacientui prisistatyti ir paklausti, ar galima jį paliesti (27)

Intervencinis kardiologas Eduardas Šubkovas (48 m.) jau 11 metų dirba Šiaurės Velso Glan Clwyd...

Šalčininkų r. gyventojui jau pavyko pamatyti Popiežių: nustebino Šventojo Tėvo pasirinkimas nuolat pildoma (239)

Antroji Šventojo Tėvo stotelė – Katedros aikštė. Tačiau jau prie Aušros vartų renkasi...

Po ištisus dešimtmečius tvyrojusios įtampos Vatikanas skelbia apie svarbų susitarimą

Vatikanas šeštadienį paskelbė su Kinija sudaręs „preliminarų susitarimą“ dėl vyskupų...

Arūno Valinsko sūnus – apie vaikystę garsioje šeimoje ir kodėl dar neskuba vesti savo vaikelio mamos (19)

Šou verslo ryklių Ingos ir Arūno Valinskų sūnus Arūnas Valinskas jaunesnysis (28) rugsėjo...

Išskirtinę dieną – retai kartu matomos Adamkų šeimos pasirodymas (25)

Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje nepraleido ir pastaruosius mėnesius viešumoje retai...

Dūžtantys langai ir ore skriejančios nuolaužos: tai matyti teko tik filmuose (2)

Kanados sostinės apylinkes penktadienį užklupo sumaištį sukėlęs tornadas; buvo sužeisti...

Iš Gariūnų stovėjimo aikštelės pavogtas 90 tūkst. eurų vertės „Porsche“ (27)

Policijos departamentas informavo, kad ketvirtadienį buvo pastebėta, jog iš Gariūnų automobilių...

Išsiaiškino, kaip padangas renkasi Lietuvos vairuotojai: rūpi net keliamas triukšmas (4)

Kas antras lietuvis mano, jog padangų skleidžiamas triukšmas yra labai arba iš dalies svarbus,...

Popiežiaus vizito Lietuvoje programa: sužinokite viską minučių tikslumu (14)

Vatikano vėliavomis pasipuošęs rudeninės dulksnos apimtas Vilnius šeštadienio rytą ruošiasi...