„Naktį atsikėlusi ieškovė pamatė, kad į butą per sienas, rozetes, šviestuvus smarkiai bėga vanduo. Įėjus į koridorių jis buvo pilnas vandens, negalėjo jungti elektros, nes visi laidai ir jungtukai buvo užlieti. Po užliejimo virtuvės lubose liko didelės tamsios dėmės, sienose nubėgimo ruožai, poilsio kambario lubos, sienos pūslėtos ir dėmėtos, koridoriaus sienose liko tamsūs vandens nubėgimo ruožai, grindų parketas pakeltas, girgžda, grindyse liko baltos dėmės. Virtuvės ir koridoriaus lempučių sujungimo laidai lubose buvo apsemti“, – tai tik viena iš teismus pasiekusių istorijų, kur gyventojai bando prisiteisti jiems patirtą nemažą žalą iš kaimynų.
Buto apliejimo metu sugadintas turtas gali būti skausmingas ne tik buto savininkui, kurio namuose įvyko avarija, bet ir kaimynams. Tiesa, jei avarijos „kaltininko“ buto savininkas nesutinka nukentėjusiems kaimynams atlyginti žalos, gali tekti eiti nemaloniu ir ilgu teismo keliu.
Pagalvojo, kad pradėjo lyti
Kiek nuostolių gali pareikalauti išsiliejęs vanduo bute, teko stebėti ir vilnietei Justei. Mergina pasakojo, kad neseniai įsikrausčius į nuomojamą butą šis buvo aplietas kaimynų.
„Vieną rytą išgirdau tankų lietų. Pagalvojau, kad lyja lauke, bet pramerkusi akis pamačiau, kad lauke šviečia saulė, o lašėjimas nesiliauja. Kai išlipau iš lovos, koją pastačiau į balą“, – prisiminė sostinės gyventoja.
Mergina išvydo, kad koridorius visas paskendęs vandenyje, nuo lubų lašėjo vanduo, o kitame kambaryje vanduo bėgo sienomis, šviestuvu, lubomis, rozetėmis. Visos sienos ir grindys buvo šlapios.
„Iškart pakėliau svarbiausius daiktus nuo žemės ir padėjau ant baldų ir iškviečiau avarinę tarnybą ir paskambinau buto savininkui“, – toliau pasakojimą tęsė Justė.
Vilnietė nedelsė nuskubėti pas kaimynę viršuje, iš kurios buto sunkėsi vanduo, tačiau niekas neatidarė durų.
„Pamanėme, kad ji išvykusi, tačiau gal po pusvalandžio beldimo ji pagaliau atidarė duris pati nustėrusi, nes jos bute vandens buvo vos ne iki kelių. Teko semti vandenį kibirais”, – pati nustebo nuomininkė.
Kaip Justei vėliau pavyko sužinoti, kaimynė ryte sugalvojo pasinaudoti skalbimo mašina, o joje trūko guminis vamzdelis.
„Nei viršuje gyvenančios kaimynės, nei nuomininkės butas nebuvo draustas, tad savininkui teko gražiuoju tartis su kaimyne, kad ši apmokėtų bent dalį buto remonto išlaidų, nes vienas kambarys ir koridorius buvo visiškai suniokoti: tapetai nusilupo, sienos šlapios, kurį laiką buvo negalima naudoti elektros, nes turėjome laukti, kol išdžius visa elektros instaliacija“, – vardijo pašnekovė.
Buto užliejimai nėra retas reiškinys
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas skaičiuoja, kad, įmonės duomenimis, per pirmus šių metų tris mėnesius užfiksuota beveik 1,7 tūkst. vandens užliejimo žalų. Vidutiniškai galima skaičiuoti, kad kas savaitę įvyko apie 130 vandens užliejimų.
„Per pirmą metų ketvirtį užfiksuotas žalų skaičius – 7 proc. didesnis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o klientų nuostoliams padengti draudimo bendrovė jau skyrė apie 1 mln. eurų“, – skaičiais dalijosi jis. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vandens užliejimo padaryti nuostoliai viršija 550 Eur. Vis dėlto kartais pasitaiko ir tolių atvejų, kai dėl nekilnojamojo turto užliejimo vandeniu patiriama ir didesnė nei 15 tūkst. Eur žala.
A. Gimbickas kartu pastebėjo, kad būtent užliejimas yra dažniausiai gyventojų būstuose pasitaikanti žala. Be to, pastebima, kad vandens užliejimų butuose registruojama beveik keturis kartus daugiau negu privačiuose namuose. Kas trečiu atveju dėl užliejimo nukenčia ne tik pats buto šeimininko, bet ir kaimynų turtas.
Vamzdynuose randa nuo rankšluosčių iki agurkų
Pastatų priežiūros bendrovės „Mano būstas“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Ugianskis išskyrė dvi dažniausiai pasitaikančias avarijų daugiabučiuose namuose priežastis.
Pirma – tai mechaniniai gedimai. Antra – gyventojų sąmoningumo stoka.
„Kalbant apie mechaninius gedimus, tai užliejimus butuose dažnai sukelia trūkusios vandens padavimo žarnenlės. O jei kalbėtume apie žmogiškąjį veiksnį, tai avarijų buitinių nuotekų tinkluose būtų mažiau, jei žmonės elgtųsi atsakingiau: nemėtytų į klozetą daiktų, kuriems ten ne vieta. Mūsų avarinės tarnybos darbuotojai neretai vamzdynuose randa panaudotų sauskelnių, higienos reikmenų, rankšluosčių, plastmasinių butelių ar net agurkų“, – komentavo pašnekovas.
P. Ugianskis rekomendavo gyventojams, norintiems išvengti buto apliejimo, pasirūpinti bute esančiomis inžinerinėmis detalėmis, laiku keisti susidėvėjusias dalis ir elgtis atsakingai. Ypač išvažiuojant ilgesniam laikui, pavyzdžiui, vasaros atostogų metu, užsukti vandenį.
Pastatų priežiūros įmonės atstovas priminė, kad vandens patekimo žarnelės turi būti reguliariai keičiamos (kas kelerius metus), jei gamintojas nenurodo naudojimo laiko. Taip pat reikėtų labiau pagalvoti apie tai, ką gyventojai meta į kanalizaciją.
P. Ugianskis taip pat priminė, kad jei avarija įvyksta gyventojui esant namuose, jam reikia kuo greičiau kreiptis į savo namo administratorių.
Per metus – beveik 26 tūkst. iškvietimų
„Mano būstas“ atstovas pastebėjo, kad atšilus orams daugiausia iškvietimų sulaukiama dėl kanalizacijos ir vandentiekio gedimų, o rudens viduryje – dėl avarijų šildymo sistemose. Po žiemos daugiausiai fiksuojama avarijų nuotekų sistemose, kas sudaro 39 proc. visų įvykių daugiabučiuose.
P. Ugianskio atstovaujama bendrovė per metus sulaukia beveik 26 tūkst. iškvietimų. Per dieną vidutiniškai vykstama į daugiau nei 70 iškvietimų visoje Lietuvoje.
„Patys įvairiausi avariniai gedimai gali užklupti tiek senos, tiek naujos statybos namuose. Įvykus avarijai senos statybos name dažniausiai kalti būna seni vamzdynai, senos inžinerinės sistemos, o naujuose daugiabučiuose įprastai užliejimas įvyksta dėl įtrūkusių žarnelių, kuriomis vanduo tiekiamas į skalbimo mašiną, vandens maišytuvus, indaplovę bei unitazą“, – pasakojo jis.
Pasak pašnekovo, senuose namuose vamzdynai trūkinėja dėl senumo bei tuomet, kai vamzdynai, ypač šalto vandens, būna pažeisti korozijos.
„Tokių sistemų būklė išoriškai gali būti dar gera, o iš tikrųjų vamzdžiai gali jau būti avarinės būklės. Tarkime, juos pastuksenus pradėtų byrėti rūdys. Faktas, jog naujos statybos namai yra saugesni avarinių situacijų atžvilgiu, tačiau negalima griežtai teigti, kad jie apsaugoti nuo gedimų“, – įspėjo jis.
Nuostoliai – ne tik savininko turtui
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas A. Gimbickas priminė, kad reikėtų žinoti, jog buto apliejimo atveju žalą gali patirti ne tik pats gyventojas, kurio bute įvyko nelaimė, bet gana skausminga finansiškai žala gali būti padaryta ir kaimynas, kuriems gali tekti atlyginti žalą. Nuo tolių nuostolių gali padėti apsisaugoti civilinės atsakomybės draudimas.
Be to, kad po įvykusios nelaimės net ir turint draudimą neliktumėte be draudimo išmokos reikia gerai žinoti, ką esate apdraudęs. Kaip aiškino A. Gimbickas būsto draudimą sudaro trys pagrindinės dalys – pastato draudimas (sienos, lubos, grindys, durys), namų turto draudimas (baldai, kilimai, vaizdo ir garso aparatūra, buitinė technika ir civilinės atsakomybės draudimas.
„Jeigu jūsų būtas yra užpiltas, o jūs turite būsto draudimą, jums bus atlyginti remonto nuostoliai, tačiau jei turite ir namų turto draudimą, atlyginami nuostoliai ir jūsų turimam namų turtui, pavyzdžiui, televizoriui, baldams“, – teigė pašnekovas.
Kartu jis pastebėjo, kad per užliejimus dažniausiai nukenčia tiek pastatas, tiek namų turtas.
„Ypač pavojingas yra karšto vandens išsiliejimas, nes po tokio išsiliejimo, be įprasto nuostolio, dažniausiai atsiranda kenksmingas žmonių sveikatai pelėsis, kurį panaikinti labai sudėtinga ir brangu. Dar daugiau finansinės žalos gali pridaryti nuotekų išsiliejimas, kuomet užsikimšus kanalizacijai, užliejami žemiau esantys butai. Tokiais atvejais nepakanka išvalyti ar išdžiovinti patalpų ir reikia viską keisti“, – tęsė A. Gimbickas.
Pasak jo, visiems būsto valdytojams specialistai rekomenduoja kas 2–3 metus keisti lanksčiąsias vandens žarneles, taip pat neleisti vamzdžiuose susidaryti riebalų, plaukų ir kitokių nuosėdų kamščiams: siūloma į kriaukles įdėti specialius sietelius ir naudoti riebalus skaidančias priemones.
