Šiauliuose ateityje ir toliau bus ugdomi švietimo pagalbos specialistai (specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai), ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai ir dalyko pedagogai (muzikos, kūno kultūros, lietuvių ir užsienio kalbų, matematikos, integruotų gamtos mokslų ir kt.).
Šiais metais pedagogo profesiją besirenkantiems jaunuoliams universitetas siūlo 60 valstybės finansuojamų vietų tokiose studijų programose kaip Pradinio ugdymo pedagogika ir ikimokyklinis ugdymas, Integruotų gamtos mokslų pedagogika, Specialioji pedagogika ir logopedija bei Socialinė pedagogika, o tai reiškia, kad pasirinkę pedagogo profesiją bei minėtas specialybes, po 15 pirmakursių kiekvienoje šių studijų programų jas studijuos nemokamai.
Universitetas kaip būsimųjų pedagogų ugdymo vertybinį pamatą renkasi inkliuzinį ugdymą, kuris leis studentams formuotis tvirtas vertybines nuostatas orientuotas į kiekvieno ugdytinio pripažinimą, lygių galimybių ir pagalbos kiekvienam užtikrinimą. Pedagoginių studijų procesas bus grindžiamas ne tik inkliuzinio ugdymo vertybinėmis nuostatomis, bet ir personalizuoto ugdymo koncepcija ir principais.
Apie tai, kokią ateities pedagogų ruošimo strategiją turi pasirengęs Šiaulių universitetas, apie pedagoginių studijų kaitą ir naują studijų kokybę – pokalbis su Šiaulių universiteto Edukologijos katedros vedėja doc. dr Erika Masiliauskiene ir Specialiosios pedagogikos katedros vedėja doc. dr Lina Milteniene.
- Kas yra inkliuzinis ugdymas?
L. Miltenienė: Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pabrėžiama, kad mūsų gyvenimo kokybę ir darbų sėkmę ateityje lems kūrybingi, atsakingi ir atviri žmonės bei visuomenėje vyraujančios vertybės.
Pastarųjų metų tarptautiniuose dokumentuose aiškiai brėžiama tvarios visuomenės vystymosi kryptis – inkliuzinės (įtraukios) visuomenės kūrimas, kurios pagrindas yra demokratinės vertybės, pagarba žmogaus teisėms ir žmonių įvairovei, lygiavertiškumas ir lygios galimybės, socialinė atsakomybė.
Inkliuzinė visuomenė – tai visuomenė visiems, kurioje užtikrinama visų narių socialinė įtrauktis, dalyvavimas, galimybių lygybė bei gebėjimų pripažinimas.
Švietimo lauke inkliuzinio ugdymo sąvoka atsirado apie 2000 m. Tačiau daugelyje šalių ji dažniau naudota kalbant apie neįgaliųjų ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų teisę lygiavertiškai ugdytis kartu su bendraamžiais bendrose ugdymo įstaigose. Šiaulių universitete šios idėjos jau daugiau kaip dešimtmetį palaikomos ir plėtojamos Specialiosios pedagogikos katedros mokslininkų tyrimuose, rengiant specialiuosius pedagogus ir logopedus.
Tačiau šiandien įvairios tarptautinės organizacijos (UNESCO, Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra ir kt.) pripažįsta, kad inkliuzijos sąvoka apima ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius asmenis, bet ir kitus besimokančiuosius, kurie gali būti pažeidžiami dėl savo skirtybių ir dėl to diskriminuojami.
2009 m. UNESCO surengtoje švietimo konferencijoje buvo suformuluota ir paskelbta, jog inkliuzinis ugdymas - tai procesas, kuriuo siekiama užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos. Tampa svarbu užtikrinti švietimo kokybę, prieinamumą ir pagalbą ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, bet ir kitiems asmenims, kurie dėl savo ypatingumų, specifinių poreikių ar pažeidžiamumo galėtų būti diskriminuojami (pagal lytį, sveikatos būklę, socialinę-ekonominę situaciją ir pan.).
Dar kitaip galima pasakyti, kad tai – mokymasis gyventi žmonių įvairovėje ir mokytis iš skirtybių. Mokykla nuolat keičiasi ir tobulėja siekdama pažinti besimokančiųjų įvairovę, ugdymo procesą pritaikyti prie besimokančiųjų interesų ir poreikių.
- Kodėl būtent šią ugdymo kryptį nutarė rinktis Šiaulių universitetas?
E. Masiliauskienė: Ilgalaikiai Edukologijos katedros moksliniai tyrimai švietimo, ugdymo procesų inovacijų ir valdymo srityje išryškino svarbą rengti kitokį švietimo ir ugdymo specialistą.
Šiaulių universitetas turi ilgametes ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų rengimo tradicijas. Puikiai suvokiame iššūkį paruošti pedagogą, pasirengusį darbui įvairiuose sociokultūriniuose kontekstuose, mokykloje, kuri šiandien, paisant įvairovės elementus, privalo užtikrinti lygiavertį visų ugdymo(si) proceso dalyvių dalyvavimą švietimo ir ugdymo procesuose.
L. Miltenienė: Įvairovės pripažinimas, lygios galimybės ir inkliuzinis ugdymas – vieni iš svarbiausių ateities švietimo tikslų.
Šiaulių universitete jau daugiau kaip penkiasdešimt metų vykdoma Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programa, kurioje itin daug dėmesio skiriama žmonių įvairovės klausimams, rengiami specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymo specialistai. Manome, kad šiems tikslams realizuoti turime sutelktą reikalingą mokslinį ir pedagoginį personalą. Specialiosios pedagogikos katedroje dirbantys dėstytojai jau daugiau kaip dešimtmetį vykdo inkliuzinio ugdymo tyrimus, plėtoja šias idėjas dirbdami tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose projektuose, bendradarbiauja su mokyklomis ir įgyvendina jas praktikoje.
- Kaip keisis mokymo ir mokymosi procesas?
E. Masiliauskienė: Itin svarbia prieiga tampa bendradarbiavimo kultūra grįstas mokymasis, kuriam reikšmingu tampa pasidalintos atsakomybės principas. Studijų procese akcentuotinas bendradarbiavimo tinklų kūrimas, kai studijų metu auginant savarankiškai pedagoginei veiklai būtinas kompetencijas užmezgama ir vystoma įvairių lygmenų (šalies ir tarptautinė) partnerystė tarp studentų, dėstytojų, socialinių partnerių, kitų ugdymo(si) proceso dalyvių.
Studijose svarbiu principu taip pat tampa savo patirties reflektavimas, taip tobulinant metakognityvinius gebėjimus, kritinį mąstymą ir palaipsniui pereinama prie mokymosi visą gyvenimą nuostatos. Personalizuota studijų paradigma reiškia, jog sudaromos sąlygos veikiant įvairovėje į reiškinį pažvelgti iš skirtingų pusių ir priimti tinkamus sprendimus.
L. Miltenienė: Studijų procesas ir turinys turėtų tapti itin lankstūs, orientuoti į skirtingus besimokančiųjų poreikius ir interesus; mokymosi ištekliai labai įvairūs, lengvai prieinami, mokymosi aplinkos kintančios, modernios, prieinamos kiekvienam besimokančiajam, pritaikytos negalių ir sutrikimų turintiems studentams.
Naujos žinios, mokymosi patirtys ir kiekvieno unikalus mokymosi kelias konstruojamas bendradarbiaujant dėstytojams ir studentams, įvairių studijų programų studentams, įtraukiant socialinius partnerius iš ugdymo įstaigų, pasinaudojant tarptautinėmis patirtimis. Tarptautiškumui numatoma skirti ypatingą dėmesį.
Studentai turės galimybę ir bus skatinami vykti į stažuotes, dalį studijų laiko praleisti užsienio universitetuose, atlikti tarptautines praktikas, klausytis atvykusių geriausių užsienio šalių dėstytojų paskaitų, dalyvauti tarptautiniuose mokslo renginiuose.
Sieksime, kad studentai ne tik gautų naujausiais moksliniais tyrimais ir atradimais grįstas žinias, bet ir patys aktyviai tyrinėtų, aktyviau įsitrauktų į mokslines veiklas kartu su dėstytojais, patys taptų aktyviais savo praktinės veiklos tyrinėtojais.
- Kuo pranašesnis bus būtent tokias studijas baigęs pedagogas?
L. Miltenienė: Turbūt svarbiausia – įgytos vertybės, kuriomis vadovausis Šiaulių universitete ugdęsis mokytojas – pagarba įvairovei ir žmogaus teisėms, lygiavertiškumas, empatija, tikėjimas kiekvieno besimokančiojo galimybėmis, pagalba. Tokį vertybinį pamatą įgavęs mokytojas bus dėmesingas kiekvienam vaikui, jautrus bet kokiai diskriminacinei situacijai klasėje ar mokykloje, kurs pagarbius ir pasitikėjimu grįstus santykius su savo mokiniais.
Šiaulių universiteto absolventas bus jautrus besimokančiųjų poreikiams, mokės juos atpažinti, puoselės aukštus lūkesčius dėl kiekvieno mokinio pasiekimų, gebės teikti pagalbą kiekvienam mokiniui, personalizuoti ugdymą, išmanys veiksmingas ugdymo ir individualios vaiko pažangos vertinimo strategijas.
Bendradarbiavimas ir darbas komandoje taps įprastu veiklos būdu tiek studijų, tiek profesinės veiklos metu. Studijų metu įgytos bendradarbiavimo ir komandinio darbo kompetencijos leis Šiaulių universitete pedagogines studijas baigusiems pedagogams efektyviai organizuoti mokinių mokymąsi bendradarbiaujant, bendradarbiauti tarpusavyje ir su mokinių tėvais, veiksmingai spręsti kasdienes problemas, tinkamai reaguoti į besikeičiančius kontekstus.
Mūsų universiteto pedagoginių studijų absolventai vadovausis nuostata, kad „mokyti reiškia mokytis“ ir prisiims atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą, nes jau studijų metu ypač daug dėmesio bus skiriama gebėjimui planuoti ir organizuoti savo mokymąsi, reflektuoti savo praktinę veiklą, kritiškai analizuoti ir vertinti asmeninę patirtį, pedagogines situacijas.
- Kas keisis dabar besimokantiems studentams?
L. Miltenienė: Kai kurių studijų programų studentai (pvz., Specialiosios pedagogikos ir logopedijos) jau šiandien 25 proc. dalykų studijuoja mokydamiesi taikant inovatyvią probleminio mokymosi metodiką, kooperuotas studijas, tyrinėjimų grįsto mokymosi strategijas.
Numatoma didinti tokio mokymosi apimtis, didesnį dėmesį skirti besimokančiųjų poreikių ir interesų pažinimui, didinti galimybes pačiam studentui konstruoti savo mokymosi turinį, rinktis mokymosi tempą, formas, būdus, aktyviau bendradarbiauti su studentais, juos įtraukti į studijų turinio planavimą, rezultatų vertinimą ir reflektyvų įsivertinimą.
Be to, galėsime pasiūlyti įvairesnes mokymosi aplinkas ir patirtis, studijų procese mokymuisi organizuoti ir personalizuoti taikyti 3D ir kitas modernias IT technologijas.
- Ką pačiam universitetui reikės keisti, kaip bus apmokomi dėstytojai?
E. Masiliauskienė: Pagrindinis strateginis švietimo tikslas – užtikrinti tvarų valstybės gerovės kėlimo pagrindą, ugdyti veržlų, kūrybingą ir savarankišką žmogų, atsakingai ir solidariai kuriantį savo, šalies ir pasaulio ateitį.
Siekiant tobulinti akademinio personalo kompetencijas, pasitelkiamos iniciatyvos rengti tarptautinius projektus, kurių pagrindu būtų plėtojama dėstytojų tarptautinė patirtis, svarbi rengiant pedagogus, kai pedagogų ugdymo vertybine prieiga tampa inkliuzinio ugdymo paradigminė prieiga, o studijų proceso organizavimo personalizuoto ugdymo principai.
Dėstytojų kompetencijų plėtotės kontekste esminis dėmesys skiriamas stažuotėms į užsienio aukštąsias mokyklas bei ugdymo(si) institucijas. Taip pat planuojama kompetencijų plėtotė kviečiant žinomus užsienio mokslininkus pasidalinti studijų organizavimo naujovėmis universitete.
L. Miltenienė: Šiaulių universitete per pastaruosius 10 metų vykdyta nemažai įvairių projektų, kurių metu buvo diegiami tokie inovatyvūs studijų metodai kaip kooperuotos studijos, probleminis mokymasis, CLIL, projektų valdymo, atvejų analizės metodai, tarptautiškumu ir tyrinėjimu grįstas mokymasis. Turime dėstytojų, kurie yra pripažinti tarptautiniai ekspertai inkliuzinio ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo srityje.
Todėl pirmiausiai svarbu pasinaudoti turimomis stiprybėmis ir kolegiškai mokytis vieniems iš kitų dalinantis jau sukaupta patirtimi ir stiprinant pasirinkta kryptimi visas universiteto pedagoginių studijų programas.
Kitas svarbus momentas – numatytų trijų pedagogų rengimo centrų kooperacija ir bendros pastangos užtikrinant kokybišką pedagogų ugdymą Lietuvoje ir padedant studentui tapti ateinančios kartos mokytoju. Šis procesas jau yra prasidėjęs, nes šiuo metu visi trys ŠMM numatyti pedagogų rengimo centrai rengia bendrą projektą su partneriais iš Airijos, Islandijos, Estijos ir Suomijos. Jame numatomos dėstytojų ir studentų stažuotės, seminarai, paskaitos, kitokia mokymosi patirtis ir kompetencijų tobulinimas.