90 – ųjų ikonos
Jas dievino visi. Be jų neapsieidavo nei vieno dizainerio mados šou. Eva Herzigova, Claudia Shiffer, Linda Evangelista, Christy Turlington, Cindy Crawford, Naomi Campbell buvo vadinamos ,,The Big Six“ (didysis šešetas). Šios manekenės devyniasdešimtaisiais išgyveno geriausius savo laikus. Lindos Evangelistos frazė ,,We don’t wake up for less than $10,000 a day“ (Mes nelipame iš lovos už mažiau nei10 tūkst. dolerių) puikiai atspindėjo tuometinį jų gyvenimo būdą: milijoninės reklaminės kampanijos, vakarėliai, prabangūs drabužiai.
Tačiau laikui bėgant ir šioms sunkiai pakeičiamoms gražuolėms atsirado pamaina. Natalia Vodianova, Natasha Poly, Edita Vilkevičiūtė – naujosios kartos klasikinių ir moteriškų bruožų manekenės, kurios gali pasigirti ne ką mažesniais honorarais. Pavyzdžiui, Natasha Poly internetinėje svetainėje models.com geriausių modelių 50–uke užima antrąją vietą. Jos darbų sąraše puikuojasi reklaminės Gucci, Jil Sander, Missoni kampanijos, „Vogue“, „Numero“, „Muse Magazine“ viršeliai. O štai Natalia Vodianova užima 21–ą vietą tarp daugiausiai uždirbančių pasaulio modelių ir yra Stella McCartney, Givenchy, YSL mados namų veidas.
Naujieji supermodeliai
Kadangi mados verslas sukasi itin sparčiai, ne visoms merginoms pavyksta taip ilgai užsibūti ,,ant bangos“, kaip Naomi ar Cindy. Šių laikų manekenės apibūdinamos kaip sezono standartus atitinkančios (išskirtinių bruožų merginos, populiarios tik tam tikrą laiką) arba blyškios išvaizdos, kad, kaip sako dizaineriai, neužgožtų drabužio ir atrodytų kaip pakaba.
Modelių tipažai
Kartais ne visos gražios merginos gali sėkmingai dirbti manekenėmis. Modelių agentūros ”Image group” bendrasavininkė Meda Jonaitytė pataria skirti du merginų tipus – modelis ir grožio karalienė: „Dažnai pas mus į atrankas ateina išties gražios merginos ir išeina labai nustebusios, kodėl mes jų nepasirenkame. Tačiau klasikinės išvaizdos merginos kartais labiau tinka grožio konkursams, o mados pasaulyje galioja visai kiti standartai.”
Mados versle reikalingi tam tikri išmatavimai, kad rūbas tiesiog gražiai ,,kabėtų” ant merginos kūno, taigi manekenė turi būti aukšto ūgio ir liekno kūno sudėjimo. Pagrindinis modelio darbas – kolekcijų pristatymas, žingsniuojant podiumu, taigi ūgio standartų neatitinkanti mergina gali gauti keletą reklaminių užsakymų, tačiau niekuomet negalės tapti podiumo karaliene.
„Kadangi krizė aplankė ir mados verslą, šiuo metu niekas nenori eksperimentuoti su įvaizdžiu.”
M. Jonaitytė sako, jog modelių tipažai dažniausiai skirstomi taip: komercinis, įvaizdžio bei universalus. Komercinio tipo merginos atitinka klasikinius grožio standartus, yra moteriškesnių, seksualesnių formų ir dažniausiai dirba reklamos srityje: reklamuoja grožio priemones, fotografuojamos katalogams. Pasak Medos, tokiam tipui priskiriama vokietė Heidi Klum, kuri nėra padariusi labai sėkmingos karjeros kaip manekenė, tačiau jos veidas žinomas iš daugelio reklamų.
Merginos, kurios yra aukštos, labai liesos bei įsimintinų veido bruožų, priskiriamos įvaizdžio tipui. ”Jų funkcija – pristatyti drabužį”, – M. Jonaitytė apibūdina šį tipą kaip reikalingiausią naujų kolekcijų pristatymams. Kaip įvaizdžio tipažo manekenę, anot Medos, būtų galima įvardyti britę Kate Moss, kuri yra išskirtinių veido bruožų ir liekno kūno sudėjimo.
Likusios merginos, kurios pasižymi aukštu ūgiu, tačiau neišsiskiria ypatingais veido bruožais, priskiriamos universaliam tipui – jos kviečiamos pristatyti naujausias kolekcijas, dirba su reklamos užsakovais.