Tiek mažai reikia, jog sustojęs kalbėti, suprastum, kad šypsaisi nuo ausies iki ausies.
Trumpai supažindinsiu: Tadas 23 metai, Kaunas, buvęs krepšininkas, su tobula šypsena.:), Santa 16 metų, iš Vilniaus. Turime tiek daug bendro, kad plepame nesustodamos įkvėpti oro:))
Jau nebesuskaičiuosiu, kiek kartų juokėmės iki nukritimo, ir kiek kartų slėpėmės pridirbusios kokių nesąmonių.
Būdama Kinijoje, internetu susipažinau su vaikinu, kuris gyvena kelios minutes kelio nuo manęs Kaune...:) Antanas, 16 metų, turintis tobulesnę šypseną už Tadą, „drovus“, beje, žaidžia krepšinį Lietuvos rinktinėje. Tad dabar turėsiu naują draugą grįžusi į gimtinę:)
Atsisveikinimui trumpa istorija. Vieną vakarą sėdim svetainėje, patogiai įsitaisiusios, aš ir Santa, susivėlusios, šortukai, trumpos maikutės, pilvai. Santa: Seni, mes storos. Aš: Tai einam ledų nusipirkt. Įsispiriam į popierines šlepetes, pagriebiu raktus nuo stalo ir mes jau lifte.
Išeinam į kiemą, prieš mus didelė aikštė, daug praeivių, kiekvienas kas sau, na, o mes su nepakitusia išvaizda lekiam į vidurį aikštės, ir pradedam demonstruot: skrendančios gervės, geliančio drakono ir apmirusio driežo judesiukus... :)
Apsukusios porą laimės ar sėkmės ratukų, traukiam į parduotuvę, paplepėjusios kiniškai apie gyvenimą su pardavėja ir nusipirkusios ledų, mes jau stovim apartamentų pirmame aukšte. Aš: Seni, kylam kojom iki 15 aukšto? ( 15 aukšte mūsų apartmentas). Susižvalgom ir lekiam laiptais aukštyn. Leisgyvės grįžtam namo, valgom ledus ir jau po 15 min. kartosim kelionę. Kuo toliau tuo geriau!!!
Dijora