Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Justinas Urbanavičius DELFI papasakojo kaip bus organizuojamas prevencinis darbas beveik 37 000 hekatarų plotą apimančioje urėdijoje.

Didžiausią darbą atliks patys miškininkai, laisvu nuo darbo laiku.

„Jau dabar budime regioniniais principais. Kiekvienas du kart per savaitę, po darbo valandų ir nedarbo dienomis. Darbo dienomis taip pat apvažiuojame ir tikriname įtarimų keliančias vietas“, – kalbėjo miškininkas.

Fizinis darbas reikalauja daug jėgų ir ne visada yra labai efektyvus, tad urėdija ieško priemonių palengvinti ir darbą padaryti efektyvesniu.

„Pasiūliau urėdui ir jis palaiko šią idėją, kad kiekvienas girininkas turėtų savo atskiras kameras, fotoaparatus. Kilus įtarimams galėtų fiksuoti ir stebėti kelius ir miškus“, – pasakojo J. Urbanavičius.

Nors Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija ir išsidėsčiusi kompaktiškai, bet nelegalūs medkirčiai rizikuoja ir ryžtasi miško vagystėms, net ir rizikuodami didelėmis baudomis ir pamiršdami, kad miškininkai uniformas nešioja ne dėl grožio.

Miškininkai bet kuriuo paros metu gali stabdyti ir tikrinti transportą, įtarę, kad juo gabenama mediena ir kiti ištekliai, įsigyti neturint leidimo.

„Kaip tik vakar užfiksavome ir įforminome vieną neteisėtą kirtimą. Žmonės prisikirtę pušų ir sausuolių ruošėsi malkas pardavinėti. Iš viso du kubinius metrus malkų“, – pasakojo miškininkas.

Išloš gamta, ne tik biudžetas

Anot jo, piktavaliai savo darbus dirba atokesnėse vietose, dažniausiai dienos metu, kai girininkai kelyje ar užsikrovę darbais. Laimei, gyventojai nusiteikę palankiai miškininkų atžvilgiu ir praneša apie įtartinus tipus pamiškėse.

„Mes gražiai bendraujame su pamiškių gyventojais. Jie praneša jei ką pamato įtartino. Taip pat suinteresuoti ir privačių miškų savininkai“, – kalbėjo miškininkas.

Pasak vyriausiojo miškininko tokie budėjimai naudingi bus ne tik iš finansinės pusės, bet ir miško situacija turėtų pagerėti. Vienas patrulis miške padaro daug darbų.

„Žmonės ne tik kerta mišką nelegaliai, bet yra ir kitų dalykų, kuriuos reikia prižiūrėti. Būna, kad uogienojus išsirauna, prisikasa smėlį miške, daug vandalizmo – inkilus laužo. Be to dabar tikrinsime viską. Išgirdę šūvį miške važiuosime įsitikinti, kad tai ne brakonieriai, tikrinsime ar tinkamas gyvūnas sumedžiotas“, – sakė J. Urbanavičius.

Anot jo, žmonės miške nebesijaus nematomi. Žinant, kad bet kada gali užsukti kontrolierius, ne tik pažeidėjai, bet ir paprasti miško lankytojai kitaip žiūrės į savo veiksmus.

„Pamatę patruliuojančius kontrolierius, žmonės kitaip žiūri į savo elgesį. Tada prisibijo, kad gali būti pagauti, tai ir šiukšles susirenka. Bijo, kad pagaus, tai ir vandalizmo neturėtų būti“, – kalbėjo vyriausiasis miškininkas.

Miškininkas taip pat priminė, kad gyventojai apie neteisėtus kirtimo atvejus gali pranešti tiesiog bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešimą gaus miškininkai ir turės tikrinti savo teritorijoje esančius miškus.

Baudos padidėjo dešimtimis kartų

DELFI primena – baudos už neteisėtus kirtimus ne tik žymiai išaugo, bet ir pasikeitė jų apskaičiavimo metodika.

Už vieną kubinį metrą plynai iškirstos medienos laukia 400 litų bauda, tačiau, pavyzdžiui, jei kirtimai bus atlikti pusamžiuose miškuose, bauda bus dauginama iš 1,5 koeficiento.

Įsivaizdavimui – iškirtę 30 kubinių metrų pusamžės medienos, kiek telpą į vidutinį miškavežį, pažeidėjai turės valstybei atlyginti 18 tūkstančių litų žalos.

Anksčiau baudas už savavališkus kirtimus nustatydavo Vyriausybė, bet dabar tai pavesta Aplinkos ministerijai. Ministerija planuoja dar didinti atsakomybę už tokius pažeidimus ir skirti administracines baudas už kiekvieną nukirstą medį atskirai.