Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, šiemet iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos keliuose įvyko 106 eismo įvykiai, kurių metu žuvo žmonės. Deja, bet statistika negailestinga – šiemet mirtingumas keliuose, lyginant su praėjusiais metais, išaugo ir reikalauja kiekvieno eismo dalyvio reakcijos.
Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė 3 automobiliai, žuvo žmogus
© DELFI / Domantas Pipas

Šių metų statistika liūdnesnė nei praėjusių

LAKD atstovės Redos Kašelionytės teigimu, tai – patys skaudžiausi eismo įvykiai, į kuriuos būtina pirmiausia atkreipti dėmesį ieškant juos sukėlusių priežasčių.

Šiemet dažniausiai pasitaikantys ir žūtimi pasibaigę eismo įvykiai yra transporto priemonių susidūrimai (29 eismo įvykiai, 34 juose žuvę žmonės) ir užvažiavimai ant pėsčiųjų (32 eismo įvykiai, 32 žuvę žmonės).

Galima palyginti, kad 2016 m. per tą patį laikotarpį įvyko 104 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 104 žmonės. Atitinkamai – 21 susidūrimas ir 25 žuvę juose bei 28 užvažiavimai ant pėsčiųjų ir 28 žuvę juose.

R. Kašelionytė pastebi, jog lyginant šiuos metus su praėjusiais, dažniausiai pasitaikančiuose eismo įvykiuose matomas ryškus pokytis. 2016 metais susidūrimų ir užvažiavimų ant pėsčiųjų metu žuvo 53 žmonės, 2017 metais – 66 žmonės.

Svarbu įvertinti ir žūties riziką pagal tai, kokiai eismo dalyvio kategorijai priskiriamas eismo dalyvis. Vertinant įvykusius mirtinus eismo įvykius matyti, kad pavojingiausiomis eismo dalyvių kategorijomis išlieka transporto priemonių vairuotojai ir pėstieji, kurių žūtys atitinkamai sudaro 40 ir 34.

„Vertinant žūtimis pasibaigusius eismo įvykius svarbu nuodugniau panagrinėti eismo įvykius su pėsčiaisiais, nes šie eismo įvykiai dažnai įvyksta dėl skirtingų priežasčių, pvz.: miestas, užmiestis, ėjo išilgai kelio, ėjo skersai kelio, ėjo pėsčiųjų perėja ir panašiai. Lyginant 2016 ir 2017 metų duomenis, neramina reikšmingas žūčių, kurių metu pėsčiasis kelią kirto skersai, ne pėsčiųjų perėjoje, padidėjimas. 2016 metais buvo 3 žūtys, 2017 metais – 13 žūčių“, – pastebi R. Kašelionytė.

Mirtini eismo įvykiai dažnai susiję su alkoholiu

Vertindama 2017 metų rizikos veiksnius LAKD atstovė mato, kad dažniausiai pasikartojančiu veiksniu, dėl kurio įvyko mirtimi pasibaigęs eismo įvykis, yra neblaivus transporto priemonės vairuotojas (10 eismo įvykių), ir pėsčiasis, ėjęs važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu (7 eismo įvykiai).

Ryškiai pakito tam tikros pozicijos – 2016 metais ryškiausias rizikos veiksnys buvo neblaivus pėsčiasis kelyje (10 eismo įvykių) ir neblaivus vairuotojas (7 eismo įvykiai). 2017 metais padaugėjo ypač neįprastų žūčių – užvažiavimas ant pėsčiojo jam gulint ant kelio važiuojamosios dalies (2017 metais – 3 atvejai, 2016 metais – tik vienas).

R. Kašelionytės teigimu, situacija saugaus eismo srityje lieka ypač įtempta. „Keliuose išlieka itin aktualus greičio viršijimas. Daug eismo įvykių sukelia neblaivūs eismo dalyviai, jaučiamas bendras išsiblaškymas ir atsipalaidavimas keliuose. Pagrindiniu rizikos veiksniu eismo įvykiui nutikti išlieka alkoholio veiksnys, taip pat kelyje tamsos metu nesaugiai besielgiantys pėstieji“, – aiškina LAKD atstovė.

Anot jos, būtent alkoholio prevencijai būtina imtis papildomų priemonių: vykdyti dar aktyvesnę švietėjišką veiklą, kurios pagrindinis tikslas būtų ne tik skatinti vairuotojus nevairuoti neblaiviems, bet ir visuomenę būti nepakančiai matant tokius veiksmus. Taip pat būtina vykdyti ypač griežtą eismo dalyvių kontrolę.

„Nesaugiai besielgiantys pėstieji kelyje, ypač tamsiuoju paros metu, – dar viena iš pagrindinių saugaus eismo gerinimo krypčių. Vasaros metu, kai šviesus paros metas buvo ilgesnis, ši problema nebuvo tokia aktuali, tačiau rudenėjant ši problema dar labiau aktualizuosis“, – pastebi ji.

Rudenėjant Lietuvos automobilių kelių direkcija pradės kiekvienais metais vykdomą atšvaitų nešiojimo skatinimo akciją ir kontrolę. Tikimasi padidinti žmonių, dėvinčių atšvaitus tamsiuoju paros metu, kiekį. Remiantis VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto atšvaitų segėjimo tyrimais, 2016 m. tamsiuoju paros metu Lietuvoje atšvaitus segėjo iki 56 proc. pėsčiųjų.

Taip pat labai svarbus išlieka greičio viršijimo veiksnys, kurį įrodo ir 2015 m. VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto atliktas tyrimas. Remiantis ilgalaikių pavojingos eismo dalyvių elgsenos, važiavimo greičio gyvenvietėse ir užmiesčio keliuose tyrimų duomenimis, Lietuvoje greitį viršija ne mažiau kaip 68 proc. visų vairuotojų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: įspėja dėl perkūnijos, stipraus vėjo ir karščių (7)

Pirmadienį vietomis Lietuvoje galima perkūnija, stiprus vėjas, vyraus aukšta temperatūra,...

Netikros aukštosios mokyklos vilioja studentus valstybės nepripažįstamais bakalauro ir magistro diplomais (109)

Įstaigos pavadinime – užuomina į aukštąjį mokslą, žadami bakalauro ir magistro diplomai...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (568)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Verslininkai trina rankomis – poilsiautojų pilnos ir sodybos, ir upės (13)

Kaimo turizmo sodybų savininkai trina rankomis – vasaros sezonas daug geresnis nei pernai. Dauguma...

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (24)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Lietuvius gluminusi mada viešumoje „puoštis“ kojinėmis bei šlepetėmis pasiekė ir Kanye Westą: taip apsiavęs atvyko į vestuves (52)

Amerikiečių reperis Kanye Westas garsėja ambicijomis mados ir dizaino srityje. Jam neretai tenka...

Natalija Bunkė pristato naują dainą ir vaizdo klipą: kuriozų išvengti nepavyko (44)

Populiarių merginų grupių „Pop Ladies“ ir „Yva“ lyderė Natalija Bunkė nusprendė...

Ką reiškia mėlynių spalvos ir kada reikėtų susirūpinti? (2)

Mėlynių atsiranda, kai pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės. Bėgant laikui,...

Situaciją Lietuvos mokyklose vadina dramatiška: siūlo kuo greičiau atsigręžti į Azijos šalis (42)

Kanada, Kinija, Estija, Suomija, Vokietija, Honkongas, Japonija, Olandija, Singapūras – šios...