Europos Sąjungos (ES) finansinė parama – tam tikri fondai, sudaromi iš valstybių narių biudžetų įnašų. Į tą bendrą katilą, pinigus įneša ir Lietuva. Kur mūsų šalyje jie paskirstomi? Kokie šio finansavimo laikotarpio prioritetai ir kokios tikimasi naudos iš ES investicijų? Į šiuos klausimus DELFI konferencijoje atsakė Valstybės pažangos tarybos, vertinančios 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos įgyvendinimo rezultatus, narys, ūkio ministras Evaldas Gustas.

Ministras pabrėžė, kad tai – ES investicijos, ne įsisavinimas ar parama: „Siekiama, kad kiekvienas tikslingai finansuotas projektas duotų pridėtinę vertę. Tai – investicija, ne įsisavinimas ir ne parama, kai nusipirkti daiktai guli nenaudojami ir neduoda jokios naudos, tai yra nekuria darbo vietų, nedidina eksporto ar neskatina plėtros“, – teigė E. Gustas.

E. Gustas patvirtino, kad Ūkio ministerijos prioritetai šiame finansiniame laikotarpyje yra Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) skatinimas, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas, pramonės energetinio efektyvumo didinimas, turistinių maršrutų žymėjimas, žmogiškųjų išteklių kompetencijos didinimas.

Tai – prioritetinės kryptys, kurios bus skatinamos ir į kurias bus investuojamos ES lėšos.

Šis etapas – ypatingas

Lyginant su praėjusiais metais, šiame etape – gana daug naujovių. E. Gustas patikino, kad supaprastinta projektų teikimo tvarka: „Daugelyje priemonių bus naudojamas fiksuoto įkainio metodas, pagal kurį verslo įmonės kreipsis žymiai paprasčiau: jos žinos, į kokį finansavimą pretenduoja ir jį gaus.“

DELFI konferencijoje E. Gustas sakė, kad bus taikomas visuotinės dotacijos metodas: įmonėms bus teikiami įvairiausi čekiai, kuriuos jos, pavyzdžiui, galės panaudoti kreipdamosi į konsultacines įmones.

Taip pat supaprastinta MTEPI atranka: „Praeitame laikotarpyje reikalauta, kad teikiant projektą būtų mokslinis elementas, šitame etape reikalavimai kiek sumažinti: įmonėms pakaks, kad projektas būtų inovatyvus. Tai reiškia, kad ES lėšos pagal projektus bus galimos investuoti į naują ir inovatyvų produktą, inovatyvią gamybos liniją. Dėl šios nuostatos nebuvimo praėjusiame laikotarpyje gana daug projektų buvo atmesti kaip netinkami“, – pasakojo E. Gustas.

Supaprastinta ir finansavimo tvarka. Ministras pasakojo, kad kai kurie projektai bus vertinami dviem etapais: visų pirma bus įvertinamas tik idėjos tinkamumas finansuoti, antra, bus prašoma viso parengto projekto. Ministras džiaugėsi, kad iš praėjusio laikotarpio praktikos pasimokyta. Anot jo, pilnas projektų parengimas reikalauja daug didesnių projektus rašančiųjų pastangų ir finansavimo: dabar to reikės tik po idėjos įvertinimo.

Daug dėmesio – regionams

Ūkio ministras E. Gustas tvirtino, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas regionams: „Priėmėme sprendimą, kad didžiųjų miestų verslininkai galės naudotis finansinės inžinerijos priemonėmis, o regionuose bus galima naudotis tik subsidijomis. Lygiai taip pat bus diferencijuojamos ir įmonės: į smulkias, vidutines ir dideles. Smulkios galės būti subsidijuojamos, o štai į dideles bus investuojama tik pagal finansinės inžinerijos priemones“, – teigė ministras.

Taip kaip prioritetas smulkus verslas, taip ir maži miesteliai – juos reikia aptvarkyti, sukurti lankytinų objektų.

Nors, atrodo, kad Anykščiai su sėkme nesusitvarkė: „Lajų takas buvo taip pat finansuotas iš ES Struktūrinių fondų paramos, tačiau tikriausiai jo sėkme verslininkai netikėjo, nes nepasirengė žmonių antplūdžiui, kitaip tariant, nepasinaudojo visoms verslui kilusioms galimybėms“, – teigė E. Gustas.

Kokia nauda iš ES investicijų?

„ES investicijos yra tiesiogiai susijusios su verslo aplinkos gerėjimu – kuo daugiau ir kuo kokybiškesnę produkciją gaminsime, tuo darbuotojai daugiau uždirbs ir tuo didesnis mūsų atlygis bus“, – taip apie investicijų naudą kalbėjo E. Gustas.

Norintiems prisidėti prie Lietuvos gerovės ir turintiems gerą idėją, E. Gustas siūlo sukurti viziją ir tada įsteigti juridinį asmenį ar mažąją bendriją. „Dabar tam sudarytos puikios sąlygos: tai galima padaryti greitai, per dvi ar tris dienas, taip pat jau nebereikalingas įstatinis kapitalas, kuris anksčiau daug kam tapdavo didele ar net neįveikiama kliūtimi“, – pasakojo E. Gustas.

Vėliau, remiantis fondų investicijomis, galima kreiptis dėl konsultacijų ir bandyti „išsukti“ sėkmingą verslą. Konsultantai padės suprasti, kaip vystyti verslą, kam reikalinga rinkodara, kaip patraukti klientus ir atsakys kitus svarbius klausimus.

Paprašytas apibūdinti didžiausias problemas, kylančias verslui, E. Gustas sakė, kad problemos labai skirtingos, tačiau ES pareigūnai kalba, kad visose šalyse reikėtų paprastinti verslą reglamentuojančias taisykles.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. NPP siekiama sukurti augimui ir konkurencingumui palankias aplinkos sąlygas, skatinti ekonomikos orientaciją į aukštą pridėtinę vertę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (41)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (280)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (13)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (102)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (945)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (44)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (2)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (33)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...

Rimvydas Valatka. Paskutiniai neribotos valstiečių arogancijos metai? (749)

Ko neatimsi iš Karbauskio, tai arogancijos ir fantazijos. Priešingai nei dauguma jo į Seimą...

Vaisiai nėštumo metu: kurie mažina tikimybę, kad vaikas bus alergiškas, o kurie padeda kovoti su mėšlungiu

Kūdikio besilaukiančioms moterims itin svarbu rinktis sveiką maistą. Jų mityba padeda aprūpinti...