Nesustojęs vairuotojas tamsoje nepastebėjo pėsčiojo

Policija pranešimą apie įvykį gavo 18.52 val. Liudininkų teigimu, vyras ėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja – pirmoje eismo juostoje automobilis sustojo praleisti pėsčiojo, tačiau antroje eismo juostoje vairuotojas nesustojo ir jo vairuojamas automobilis nubloškė vyrą. Manoma, kad nelaimė galėjo įvykti dėl sudėtingų eismo sąlygų.

Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas informuoja, jog šiemet Tunelio gatvėje registruoti 6 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti eismo dalyviai. 2016-ais metais šioje gatvėje žuvo vienas pėstysis. Pareigūno teigimu, Tunelio gatvė yra pavojinga dėl dažno ja važiuojančių vairuotojų leistino greičio viršijimo.

Pėstysis perėjoje

Tragiška avarija galėjo įvykti ir dėl sudėtingų eismo sąlygų. Pasak D. Česnausko, šiuo atveju lemiamas buvo tamsus paros metas ir blogas matomumas. „Tunelio gatvės avaringumo problema artimiausiu metu bus išspręsta įrengiant kryptinį apšvietimą – pėsčiųjų perėja prie Dainų slėnio bus apšviesta pagal važiavimo kryptį ir bus ryškiau matomi ja einantys pėstieji. Taip pat Tunelio gatvėje bus įrengtas greičio matavimo prietaisas“, – aiškina Kauno kelių policijos valdybos viršininkas.

Policija aiškinasi tikslias eismo įvykio aplinkybes, vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio baigtis paaiškės vėliau.

Vairuojanti kaunietė Diana Sutkutė nemano, jog Tunelio gatvė yra tarsi prakeikta. „Tiesiog reikia protingai važiuoti. Vairuotojai Tunelio gatvėje dažnai neįvertina savo vairavimo gebėjimų, padangų kokybės, eismo ir oro sąlygų. Dažnai kas nors lėtu tempu važiuoja antra eismo juosta, tuomet vairuojantiems greičiau tenka staigiai rikiuotis“, – pastebi vairuotoja.

Greičio matuoklis

Sprendimą geriau apšviesti pėsčiųjų perėjas Tunelio gatvėje D. Sutkutė vertina teigiamai. „Geresnis apšvietimas visada palengvina sąlygas, ypač kai pėstieji vaikšto kaip šmėklos: visi apsirengę juodai, be jokių atšvaitų. Pėstieji net galvos nepasuka kirsdami kelią – tuo labiau neužtenka pažiūrėti, kad vienoje juostoje mašina sustojo. Reikia pasukti galvą ir įsitikinti, ar antroje juostoje niekas nepartrenks“, – perspėja ji.

Vairuotojai nepaiso leistino važiavimo greičio nurodymo

Kaune vairuojantis Nerijus Jucevičius mano, jog eismo įvykius Tunelio gatvėje dažniausiai sukelia maksimalaus leistino greičio pakeitimo nepaisymas. 2012 metais šiame kelio ruože galiojęs 60 km/val. maksimalus leistinas važiavimo greitis buvo sumažintas iki 50 m/val., tačiau dauguma vairuotojų to nepaiso ir gerokai viršija greitį.

Greičio ribojimas

Tokį sprendimą priėmė Eismo saugumo komisijos nariai iškart po to, kai Tunelio gatvėje prie Dainų slėnio esanti pėsčiųjų perėja buvo įtraukta į pavojingiausių miesto perėjų sąrašą.

„Anksčiau Tunelio gatve buvo galima važiuoti greičiau. Važiuojant link zoologijos sodo, piko metu sukant į kairę automobiliai stovi ant važiuojamosios dalies, vietos pravažiuoti būna labai nedaug. Pilna neatidžių vairuotojų, perėjos nereguliuojamos, žodžiu, niekas 50 km/val. ten nevažiuoja“, – pastebi vairuotojas.

Šiemet eismo įvykių Kaune gerokai daugiau nei pernai

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras tikina, jog Tunelio gatvė anksčiau nebuvo išskirtinė. Pasak pašnekovo, 2012-2015 metų duomenimis, šioje gatvėje nebuvo nustatyta juodoji dėmė, t.y. per keturis metus nebuvo keturių eismo įvykių, kurių metu nukentėtų žmonės.
Pėsčiųjų perėja

„Šioje vietoje eismas itin suintensyvėjo uždarius rekonstrukcijai HES tiltą – dėl to jau turime antrą skaudų įvykį šioje vietoje. Perėjoje yra pėsčiųjų saugumo salelė skiriamojoje juostoje, įrengti didesnio atspindžio kelių eismo ženklai, taip pat iki gruodžio pabaigos bus įrengtas papildomas kryptinis perėjos apšvietimas“, – aiškina P. Keras.

„Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat yra sudariusi sutartį su Kelių transporto ir tyrimų institutu, kuris tiria visas miesto juodąsias dėmes (vietas, kur per pastaruosius metus žuvo ar buvo sužaloti ne mažiau kaip 4 žmonės) ir pateikia rekomendacijas dėl jų šalinimo. Perėjoje bus diegiamos instituto rekomenduotos eismo saugos priemonės“, – tikina transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Užvažiavimas ant pėsčiųjų – viena dažniausių eismo įvykių rūšių šalyje, kurią dažnumu pralenkia tik automobilių susidūrimai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, per šių metų 10 mėnesių laikotarpį Kaune įvyko virš 100 eismo įvykių daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Šių metų 10 mėnesių laikotarpiu suskaičiuojami 696 eismo įvykiai, o praėjusiais metais tokiu pačiu laikotarpiu suskaičiuojami 575. Šiais metais Kauno keliuose žuvo 4 žmonėmis daugiau nei praėjusiais metais – iš viso suskaičiuojami 34 eismo įvykiuose žuvę žmonės, kurių praėjusiais metais buvo 30.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)