aA
Prasidėjus paskutiniam vasaros mėnesiui, pajūrio verslininkai pradėjo kuždėti, kad šį sezoną visiems nosį nušluostė Palanga. Būtent šiam kurortui pavyko privilioti daugiausiai turistų. Tačiau Palangos verslininkai atrado būdą ne tik kaip atgaivinti miestą, bet ir žino, kur galima ramiai pailsėti. Užvedame automobilį ir patraukiame į palangiškių oazę.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pagrindinė gatvė – upė

Viena valanda – tiek laiko reikia važiuoti, kad pasiektumėte vietą, kurioje, anot vietinių, atostogauja Palangos gyventojai. Tik jei „Google maps“ vietovės ieškosite naudodami vietinių vartojamą pavadinimą – nieko nerasite. Vietiniai savo kaimą vadina Mingės vardu, o žemėlapiuose rasite – Miniją.

Ieškodami Jurgio ir Onos Gečų sodybos ilgai neužtrunkame. Puikus orientyras yra prieš daugelį metų buvusi mokykla, kurią lankė Jurgis, o dabar – kaimo turizmo sodyba.

Mažai kam žinoma Lietuvos vieta, kurioje atostogauja Palangos verslininkai: tokios ramybės niekur daugiau nerasite
© DELFI / Karolina Pansevič

„Mane į šitą kaimą atvežė metukų laiko. Gyvenu čia jau 60 metų. Visą laiką juokauju, kad čia užaugau, dantys sudygo, čia baigia ir iškristi“, – šypsosi buvęs žvejas ir ūkininkas, o dabar kaimo turizmo sodybos savininkas bei Mingės kaimo seniūnaitis Jurgis.

„O žmona, – atsisukęs į Oną šypteli Jurgis. – atitekėjo. Mes nedaug metų kartu – 40 tiktai. Balandžio 1 dieną susituokėme. Uošvienė tikinti, buvo Gavėnios laikotarpis, tai neleido tuoktis. Turėjome palaukti. Taip ir gavosi, kad tuokėmės balandžio 1 dieną. Kai reikėjo surasti piršlius, jie sakė, kad meluojate. Bet kokia data! Ryte atsikeliame, pameluojame vienas kitam, kad gandrai jau parlėkę ir gerai“.

Jurgio žmonai Onai gyvenimas kaime, kurio pagrindinė gatvė yra upė Minija, kėlė daug baimės. Jurgis pasakoja, kad prie tokio gyvenimo pratęs ir prisimena, kaip į pievas išsiliejus Minijai, į mokyklą plaukdavo medine valtimi.

Mažai kam žinoma Lietuvos vieta, kurioje atostogauja Palangos verslininkai: tokios ramybės niekur daugiau nerasite
© DELFI / Karolina Pansevič

„Iš pradžių aš patyriau labai daug streso. Pradėjau dirbti parduotuvėje ir po savaitės laiko viską apsėmė vanduo. Nebuvau mačiusi, kaip tai atrodo. Išlipau iš autobuso stotelėje, pamačiau visur vandenį ir parbėgau į autobusą. Vyras parsivežė mane iš Šilutės“, – juokiasi Ona.

Tačiau dabar pavasarį tokių vaizdų nepamatysite: jau ne vienerius metus čia, šalia upės, yra pylimai. „Paskutinį kartą kelią buvo apsėmę 2007 metais. Turėjome 1,5 metrus vandens“, – pamena Jurgis.

Mažai kam žinoma Lietuvos vieta, kurioje atostogauja Palangos verslininkai: tokios ramybės niekur daugiau nerasite
© DELFI / Karolina Pansevič

Kur traukia Palangos verslininkai

Mingės kaime visą laiką gyvena 20 žmonių arba kitaip 5 sodybos. Tačiau kaimo ramybės gviešiasi ir turistai. „Mus maitina ir karštis, ir šaltis. Jei šalta, atvažiuoja žvejai mėgėjai, jei karšta – turistai“, – sako Jurgis. Vieni iš turistų, anot jo, yra Palangos gyventojai, kurie išnuomoja savo būstus ir Mingėje ieško ramybės.

„Jie sako, kad nori pabūti ramiai, kad nebūtų žmonių spūsties“, – pastebi Ona. Kartais Mingės kaime būna tiek turistų, kad jie netelpa į kaimo turizmo sodybas. Vietiniai tada juos skolina nakvynei vieni kitiems, kad tik visi tilptų.

Mažai kam žinoma Lietuvos vieta, kurioje atostogauja Palangos verslininkai: tokios ramybės niekur daugiau nerasite
© DELFI / Karolina Pansevič

Pats Jurgis smalsuoliams gali parodyti savo senovės žvejo įrankių muziejų ar kaip kuršiai ant ledo gaudydavo stintas.

Pasiteirauju, ką kaime veikia vietiniai. Anot Jurgio, vieni ūkininkauja, kiti dirba statybose, treti – nuomoja patalpas. Įdomiausia tai, kad visi gyventojai turi ne tik automobilius, bet ir laivus. Juk pagrindine kaimo gatve eiti galima tik žiemą – tada ji užšąla.

„Su valtimi jau retai plaukiame. Yra mobilūs telefonai, nebereikia plaukti pasišnekėti su kaimynais. Dabar viskas kitaip. Seniau buvo, kad delną prie burnos pridedi ir šauki: alio. Vasarą esame užsiėmę, kaip ir nesišnekame. Nebent klausiame, ar turi vietos? Tik rudenį pakeliame kupras, pasižiūrime, ką kaimynai daro“, – šypsosi Jurgis.

Mažai kam žinoma Lietuvos vieta, kurioje atostogauja Palangos verslininkai: tokios ramybės niekur daugiau nerasite
© DELFI / Karolina Pansevič

Nors Jurgis tikina, kad nėra istorikas, o tik žvejys, vyras tikrai žino nemažai savo krašto istorijos. Pasiteirauju, kodėl kaimas turi du pavadinimus. „Dar po Antrojo pasaulinio karo aš buvau registruotas Minijos kaime, bet visi kelio ženklai, iki nepriklausomybės laikų, buvo Mingės kaimas. Pirmą kartą Mingės kaimas paminėtas 1540 metais, vokiečių mokesčių raštuose.

Esu girdėjęs, kad čia buvo nemažai žvejų. O po Antrojo pasaulinio karo čia buvo 8 grandys. Grandis yra vienas laivas ir keturi žmonės“, – pasakoja Jurgis.

Šiandien taip žuvienės neišvirsite

Apie žvejybą jis žino nemažai – daugybę metų praleido Kuršių mariose. „Savo vandenų neturėjome, tai reikėjo plaukti pro Pervalką. Ten turėjome gaudykles. Ryte 5 valandą turėdavome išplaukti, nes 12 valandą pradėdavo švilpti vėjas, pakildavo bangos“, – pamena buvęs laivo vairininkas.

Mažai kam žinoma Lietuvos vieta, kurioje atostogauja Palangos verslininkai: tokios ramybės niekur daugiau nerasite
© DELFI / Karolina Pansevič

Nors žmonos žvejams paruošdavo pietus, vyrai labai dažnai laive virdavosi žuvienę. „Sau pasiimdavome stambiausią ungurį. Aš virdavau žuvienę. Turėjome buržuiką. Puodo ant jos neuždėsi, per bangas nuvirs. Tai žuvienę virdavome kibire.

Vienas žvejas, plaukiant iki tinklų, nuskuta bulves. Kitas malkas paruošia. Kol jie tikrina tinklus, man duodavo ungurį ir aš vinimi jį per galvą perverdavau. Gyvas yra, juk nenulaikysi. Ras, apipjaustai, skūrą su replėmis nuvelki, nutrauki“, – pasakoja Jurgis.

Vyras prityla ir po kelių sekundžių priduria, kad toks elgesys buvo žiaurus. „Sadizmas čia. Bet taip buvome išmokyti“, – sako vyras.

Mažai kam žinoma Lietuvos vieta, kurioje atostogauja Palangos verslininkai: tokios ramybės niekur daugiau nerasite
© DELFI / Karolina Pansevič

Gerai žuvienei, pasakoja sutuoktiniai, reikia tik bulvių, krapų, cibulių, druskos bei geros žuvies. „Pirmiausia į puodą sumeti bulves. Jei kartu dėsi ir bulves, ir žuvį, tai viskas ištiš. Prieskonius reikia dėti jau prieš baigiant virti. Kai ungurys iškyla, reiškia, kad jau beveik išvirė“, – receptu dalinasi Jurgis.

Ona priduria, kad galima ir nuovirą pasidaryti: taip žuvienę esą gamina Rusnės saloje. Nuovirui, sako moteris, tinka įvairios žuvys bei jų dalys.

„Mes mėgstame skaidrią žuvienę. Net žuvį prieš nuplauname, ko šiaip nereikia daryti. Kuršiai prideda baisiai daug žuvies. O tikra rusiška žuvienė yra išvirta žuvis ir pipirai“, – pasakoja Ona.

Mažai kam žinoma Lietuvos vieta, kurioje atostogauja Palangos verslininkai: tokios ramybės niekur daugiau nerasite
© DELFI / Karolina Pansevič

Gatve tik 5 kilometrų per valandą greičiu

Tačiau Mingės kaimo idilę kartais sudrebina užklydę, Jurgio ir Onos vadinami, miesčionys. Kalbant su Jurgiu, jam vis suskamba mobilusis telefonas – tai LRT radijo žurnalistai, kurie nori tiesioginiame eteryje pakalbinti Jurgį dėl jo pateikto skundo. „Kateriams Minija plaukti galima, bet yra ribotas greitis – 5 kilometrai per valandą. Draudžiama sukelti bangas.

Buvome parašę prašymą Vidaus vandens kelių direkcijai. Šie pastatė ženklą, bet kai kuriems laivavedžiams tai nė motais. Dažniausiai būna ar tai apsirūkęs, ar išgėręs. Vietiniai taip nedaro, jie vaikšto šaligatviais“, – ranka numoja Jurgis.

Mažai kam žinoma Lietuvos vieta, kurioje atostogauja Palangos verslininkai: tokios ramybės niekur daugiau nerasite
© DELFI / Karolina Pansevič

Sutuoktinių pora pastebėjusi, kad vis daugiau kaime sodybų perka pasiturintys žmonės. Vietiniai pergyvena, kad nauji savininkai kaimą pakeis neatpažįstamai. „Jie yra naujieji lietuviai. Mūsų kaimas pavirs į miestą, mes jau matome“, – guodžiasi Ona.

Tokia problema, pasak Jurgio, atsirado todėl, kad Mingė yra unikali gyvenvietė, kuri nėra kultūros paveldo dalis. „Naujiems savininkams rūpi plėsti verslą, jie statosi daug pastatų. Jei taip toliau, tai Mingės kaimas taps panašus į Turkiją“, – baiminasi Ona.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Palygino Grybauskaitės ir Nausėdos prezidentavimo pradžią: skirtumai akivaizdūs (294)

Vienas kėlė įtampą, kitas ją malšina – taip Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės...

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo (838)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Rekordinė šiluma tęsis: temperatūra sieks 20 laipsnių, tačiau pravartu nepamiršti ir skėčio (9)

Šiandien orai Lietuvoje vėl keičiasi. Sausasis anticiklonas traukiasi į rytus, o iš...

Vilniuje „Mercedes“ susidūrė su greitosios pagalbos automobiliu, medikės išvežtos į ligoninę nukentėjo ir greitosios vairuotojas (17)

Antradienio vakarą, apie 22 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties parduotuve „Topo Centras“,...

Dramatiškai išplėštos lygiosios su Švedija garantavo ispanams vietą Europos čempionate

2020 metų Europos futbolo čempionate vietą užsitikrino Ispanijos rinktinė. Atrankos rungtynėse...

Griūvančio namo Kaune gyventojai širsta – darbai neprasideda, o už komunalines paslaugas moka (99)

Praėjo beveik trys mėnesiai nuo dienos, kuomet Kaune dėl įtrūkusių sienų buvo evakuoti vienos...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (468)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

„Išleiskite mane“: laidotuvėse dalyvavę žmonės liko priblokšti, išgirdę velionio balsą (53)

„Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“ – taip galima pavadinti Shay Bradley įrašytą...

Echodą dar kartą išbaręs Adomaitis: protu nesuvokiama (36)

Gynybos dominavimas, įtampa visas 40 minučių ir nelaiminga pabaiga – Vilniaus „Rytas“...