Žmonės išleidžia daugiau nei gali
Artėjant didžiausioms metų šventėms, ateina ir didžiausios išlaidų laikas. Kalėdų proga reikia ne tik paruošti skanų ir pilną stalą laukiamiems svečiams, bet ir pradžiuginti artimuosius dovanomis.
Tačiau kartais norai nesutampa su realybe. Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas DELFI pasakoja, kad gyventojų išlaidos gruodžio mėnesį būna kone trečdaliu didesnės, lyginant su kitais metų mėnesiais. Anot ekonomisto, dažnu atveju lietuviai prieš šventes išleidžia daugiau nei uždirba, o vėliau – taupo kaip niekad.
„Prieš Kalėdas ima pinigų iš santaupų ar net skolinasi papildomų pinigų. Po to ateina sausis, vasaris, kurie yra labai neaktyvūs mėnesiai, kalbant apie mažmeninę prekybą“, – sako Ž. Mauricas.
Ž. Mauricas akcentuoja tendenciją, kad prieš šventes gyventojai dažnai įsigyja prekes ar paslaugas ne pagal savo finansines galimybes, o pagal poreikius: „Jeigu poreikis yra dovanoti dovanas savo artimiesiems, giminėms, taip pat pakviestiems svečiams, atitinkamai žmonės yra linkę netaupyti. Todėl labai taupo sausio – vasario mėnesiais, tai labai matosi iš mažmeninės prekybos svyravimo.“
Ekonomistas pastebi, kad, pavyzdžiui, žaislų pardavimai prieš Kalėdas sudaro trečdalį visų metų žaislų pardavimų. Tačiau riboti žmonių noro padovanoti artimiesiems puikias šventes, anot Ž. Maurico, nepavyktų. Kita vertus, vis daugiau gyventojų artimiesiems dovanoja pramogas ar kitas galimybes puikiai praleisti laiką.
„Manau, kad bandymai riboti tą pirkimą būtų kova su vėjo malūnais, aišku, keičiasi dovanų pobūdis, dabar žmonės daugiau dovanoja ne materialius daiktus, bet kvietimus, bilietus į įvairius koncertus ir panašiai. Bet vis tiek tų pinigų išsileidžia, dar, žinoma, prisideda ir kelionės, kai lankomos giminės, tai kuro sąnaudos išauga ir pan. Tai reikėtų pasitaupyti šiam sezonui iš anksto, nes jis vis tiek ateis“, – rekomenduoja Ž. Mauricas.
Jau lapkritį perka mandarinus
Kalbant apie kalėdinę karštinę, įdomu, kad aktyvesnis gyventojų susidomėjimas ir gausesnis lankymasis prekybos centruose, anot pačių prekybos tinklų, prasideda dar lapkričio mėnesį. Kaip pastebi prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, pastebimas ir besikeičiantis pirkėjų krepšelis. Jį papildo tam tikri nepakeičiami Kalėdų stalo simboliai, pavyzdžiui, mandarinai.
„Atšąla orai, iškrenta pirmasis sniegas ir pirkėjų krepšeliai apsunksta nuo pirmųjų švenčių šauklių – mandarinų. Juos dar papildo arbatos, pledai ir kiti jaukumą kuriantys akcentai. Tuomet ne retas pradeda palaipsniui puošti namus – savo vietą atranda žvakės, languose sužimba kalėdinės girliandos, o netrukus įsižiebia ir kalėdinės eglės“, – analizuoja pašnekovė.
Ji tęsia, kad prekybos būtent šiuo šv. Kalėdų simboliu, gyvomis eglutėmis, pradžia, baigiantis lapkričiui ir prasidedant gruodžiu, pažymi tikrosios kalėdinės prekybos pradžią.
„Kai gaivos į parduotuves atneša gyvų eglių ir kėnių, eglišakių ir iš jų supintų vainikų kvapas, tai ženklas, jog kasdien mūsų parduotuves aplankys vis daugiau mūsų klientų“, – tikina V. Drulienė.
Pirkėjų pagausėja prieš šventes
Kaip pasakoja V. Drulienė, likus 2-3 savaitėms iki didžiųjų metų švenčių, pirkėjų krepšeliuose vis dažniau atsiduria ilgesnio galiojimo maisto produktai: konservuotos daržovės ir vaisiai, miltai, aliejus, arbatos, riešutai, šokoladas, saldainiai ir jų rinkiniai, ir kt.: „Tai susiję ir su tuo, jog vis populiaresnės – valgomos dovanos. Gražios ir skanios, kurioms paruošti neteks sugaišti daug laiko, tačiau artimajam parodytas dėmesys ir šiluma – pradžiugins. O likus keletui dienų iki švenčių, pirkėjai pasirūpina trumpesnio galiojimo maisto produktais. Tuomet pirkėjų krepšeliuose ir vežimėliuose atsiranda daugiau šviežio maisto prekių: vaisių ir daržovių, pieno produktų, šviežios mėsos ir žuvies, duonos gaminių, kurių net apie 80 proc. „Maximoje“ – lietuviški.“
Tiesa, pastaraisiais metais, anot V. Drulienės, pastebima ryškėjanti tendencija: vis daugiau pirkėjų renkasi paprastesnį ir patogesnį kelią pasiruošti šventėms – jau pagamintus „Meistro kokybės“ gaminius.
„Artėjant gražiausioms metų šventėms šių gaminių paklausa išauga kartais, o piką pasieka likus porai dienų iki Kūčių ir šv. Kalėdų. Pirkėjai vertina tai, jog rinkdamiesi „Meistro kokybės“ gaminius sutaupo laiko, o šventinį stalą papuošia bei artimuosius džiugina gražūs ir labai skanūs patiekalai“, – pastebi „Maximos“ komercijos vadovė.
Ankstesniais metais atliktoje lojalių „Maximos“ pirkėjų apklausoje pirkėjai sakė, jog šventinėms vaišėms numatytos išlaidos išliks panašios, kaip ir užpernai: 43 proc. tuomet numatė skirti 50–100 eurų, 24 proc. ketino išleisti 31–50 eurų, dar 16 proc. apklaustųjų – daugiau nei 101 eurą.
Elektros energijos ir vandens suvartojimo rodikliai išlieka panašūs
Jeigu prekybos centrai prieš šventes pastebi pasidėjusius pirkėjų srautus ir papilnėjusius pirkinių krepšelius, komunalinių paslaugų tiekėjai didelių pasikeitimo tendencijų šventiniu laikotarpiu neįžvelgia. Kaip DELFI informavo „Vilniaus vandenų“ komunikacijos koordinatorė Jūratė Rupšienė, vandens suvartojimas Vilniuje ne tik kad nepadidėja, bet dar ir sumažėja.
„Jei paprastai gruodžio mėnesį kiekvieną parą į vandentiekio tinklus patiekiame vidutiniškai apie 90 tūkst. kub. m šalto geriamojo vandens, tai per Kalėdas šis kiekis sumažėja iki 78 tūkst. kub. m.“, – statistiką vardija pašnekovė.
Kaip vieną pagrindinę tokių duomenų priežasčių ji įvardija gyventojų išvykas šventiniu laikotarpiu. Vis dėlto, šv. Kūčių vakarą vandens suvartojimas sostinėje šiek tiek padidėja: „Natūralu – žmonės išvažiuoja, lanko gimines, draugus, neužsiima namų ruoša. Didesnį vandens poreikį stebime ruošiantis šventėms – Kūčių išvakarėse jis viršija mėnesio paros vidurkį ir siekia 93 tūkst. kub. m. Priežastys akivaizdžios: daugiau gaminame, valomės, tvarkomės, ruošiamės. Tuomet turime ramesnes nuo buities darbų Kalėdas, o kai po švenčių imame tvarkytis, vandens suvartojimas grįžta prie mėnesio paros vidurkio.“
Didelių pasikeitimų neįžvelgiama ir elektros energijos suvartojimo statistikoje. Kaip DELFI informavo Energijos skirstymo operatorius (ESO), 2017 metais nuo Kalėdų iki Naujųjų metų elektros energijos suvartojimas netgi sumažėjo 10 proc.
