aA
Tikriausiai daugelis susimąstome, ar tikrai mūsų mityba visavertė, ar mūsų organizmas gauna visas reikiamas medžiagas, o jei negauna, tai kokios įtakos tai gali turėti mūsų sveikatai. Deja, toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti prabangą tris kartus per dieną valgyti šviežiai pagamintą maistą, ekologiškus produktus, retas kas domisi, kiek gauna būtiniausių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Tada pradedama žvalgytis, o ką gali pasiūlyti farmacijos pramonė.
Maisto papildai
Maisto papildai
© Corbis

Užėję į bet kurią vaistinę rasite keliolikos ar net keliasdešimties pavadinimų maisto papildų. Atrodytų, kad viskas puiku – pasirinkimas didžiulis. Tačiau kaip nuspręsti, koks maisto papildas reikalingas ir ar iš viso reikalingas? O gal net kenksmingas?

Lietuvos rinką atakuoja ir nesaugūs papildai

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) 2008 m. užregistravo ir notifikavo apie 2 tūkst. maisto papildų. Ne visi prašymai registruoti ar notifikuoti papildus buvo patenkinti. VVSPT Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė Evelina Venckevič pasakoja, kad Lietuvos rinką atakuoja nemažai netinkamų produktų.

„Pasitaiko maisto papildų, kuriuose yra draudžiamų maisto priedų (konservantų, dažiklių ir kt.), net haliucinogeninį poveikį turinčių augalų ekstraktų. Kai kurie jų atkeliauja tiesiai iš trečiųjų šalių, kai kuriuos verslininkai bando atvežti per Europos Sąjungos šalis ir taip pasinaudoti laisvo prekių judėjimo teikiamomis galimybėmis“, – sako visuomenės sveikatos specialistė.

„Labai atidžiai skaitome platintojų pateikiamus dokumentus. Jei kyla įtarimas, kad maisto papildas yra nesaugus, susisiekiame su kitomis Lietuvos ir užsienio institucijomis, svarstome tokius produktus Probleminių produktų komisijoje. Jei vis dėlto nusprendžiame papildo neįsileisti į Lietuvos rinką, informuojame apie tai kontrolę atliekančią instituciją – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri, turėdama šią informaciją, gali efektyviau tikrinti, ar nesaugūs papildai tikrai neatsidūrė vaistinių ir parduotuvių lentynose“, – sako E. Venckevič.

Etiketes skaityti apsimoka

Į Lietuvos rinką papildai pakliūna tik VVSPT specialistams nustačius, kad juose nėra uždraustų medžiagų. Pasak specialistės, europinė ir Lietuvos teisė nereglamentuoja minimalių ir maksimalių leidžiamų vartoti vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekių. Todėl tų medžiagų kiekis maisto papilduose gali labai ženkliai skirtis.

„Noriu paraginti žmones atidžiai skaityti etiketes, prieš perkant pasidomėti, ko ir kiek turėtų būti maisto papilde, – įspėja E. Venckevič. – Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai papilduose vitaminų kiekis viršija rekomenduojamas normas. Arba priešingai – veikliųjų medžiagų kiekiai tokie maži, kad jokio realaus poveikio sveikatai jie negali padaryti. Suvalgę obuolį ar morką vitaminų gausite kelis kartus daugiau. Taigi išsianalizuoti etiketę apsimoka tikrąja šio žodžio prasme.“

Ji pataria pirmiausia pasidomėti, kokios yra tos rekomenduojamos normos ir rinktis tuos papildus, kuriuose vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekis sudaro apie 100 proc. paros normos. Svarbiausių vitaminų ir mineralų paros normas galima rasti ir VVSPT interneto svetainėje.

Renkantis trūksta žinių

Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius dr. Rimantas Stukas tvirtina, kad sveikam, šviežią ir gerai subalansuotą maistą valgančiam, pakankamai skysčių geriančiam, daug gryname ore būnančiam žmogui maisto papildų nereikia.

„Tik ar daug tokių žmonių yra?“ – klausia jis. Kitas klausimas – kaip išsirinkti tokį maisto papildą, kuris duotų norimą rezultatą. Ne mažiau svarbu, ypač sunkmečiu, ir kaina – ar tikrai mokame gana nemažus pinigus už tai, ką manome perkantys.

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė siūlo pernelyg nesižavėti masto papildų reklama ir gamintojų siūlomomis egzotiškomis papildų sudedamosiomis dalimis, turinčiomis vos ne stebuklingą poveikį.

„Pirmiausia reikia gerai suvokti maisto papildo sąvoką. Pats pavadinimas rodo, kad jis tik papildo mūsų mitybą tomis medžiagomis, kurias gauname su maistu kasdien, bet galbūt nepakankamai. Tai vitaminai, mikroelementai, mineralinės medžiagos. Bet ar esate tikri, kad jūsų organizmui trūksta, pavyzdžiui, guaranos ar garsinijos ekstrakto?“ – ragina susimąstyti gydytoja.

Specialistai pataria atsargiai vertinti papildus, kuriuose yra augalinių medžiagų.

„Pasaulio mokslininkai savo galutinės nuomonės dėl tokių maisto papildų dar nepasakė, – tvirtina profesorius R. Stukas. – Vitaminų, mineralų gauname kiekvieną dieną su maistu, mūsų organizmas yra prie jų pripratęs. O kaip sureaguos į vieną ar kitą augalinį komponentą ar jų derinį – neaišku.“

D. Pipiraitė savo pacientams sakosi rekomenduojanti, jei tai yra reikalinga, papildus, kurių sudėtyje yra visiems žinomų medžiagų: vitaminų, mikroelementų, mineralinių medžiagų, omega-3 riebiųjų rūgščių. Ypač lietuvių racione trūksta pastarųjų.

„Taigi, jokios egzotikos. Viską puikiausiai galėtume gauti ir su kasdieniu maistu, jei atidžiau rinktumėmės produktus. Deja, kai kuriems žmonėms labiau imponuoja negirdėti, įmantriai skambantys pavadinimai. O gamintojai tuo ir naudojasi – stengiasi išsiskirti ir taip pritraukti naivų pirkėją“, – apgailestauja medikė.

Dar vienas itin dažnas reklaminis triukas, pasak D. Pipiraitės, tvirtinti, kad maisto papildas yra natūralus. Atrodytų, kad tai, kas natūralu turėtų būti gerai.

„Iš natūralių medžiagų pagamintas papildas gali būti toks pat stiprus kaip ir sintetinis. Be to, ne visų augaluose esančių medžiagų poveikis yra ištirtas. Pavyzdžiui, efedra – natūralus preparatas, o veikia taip stipriai, kad net sveikam žmogui gali sukelti širdies ir kraujagyslių sutrikimų. O šiaip jau organizmui nėra jokio skirtumo, kaip veiklioji medžiaga yra išgauta: ar iš augalo, ar susintetinta mėgintuvėlyje“, – teigia dietologė.

Mitybos specialistė skeptiškai žiūri į papildus, kurie neva suteikia energijos, kuriuose yra daug geležies. Pati sakėsi nepatikinti vaistininkui išrinkti papildą: „Tarkime, noriu vitaminų plaukams. O jiems reikia biotino ir kalcio. Būtent tai ir perku. Kam mokėti už kompleksinius papildus, kuriuose yra daug, bet man visiškai nereikalingų medžiagų?“

Maisto papildas – ne vaistas

VVSPT atstovė E. Venckevič atkreipia vartotojų dėmesį, kad maisto papildai jokiu būdu nėra vaistai ir negali pakeisti gydymo. Net draudžiama ant papildo pakuotės rašyti ar reklamuojant užsiminti apie gydomąjį poveikį. Už tokius teiginius papildo platintojas gali būti nubaustas.

R. Stukas apgailestauja, kad papildams sparčiai populiarėjant vis dar nėra įpročio dėl jų vartojimo pasitarti su mitybos specialistu ar gydytoju. Papildus žmonės renkasi pasitikėdami reklama, draugų patirtimi, geriausiu atveju – vaistininko rekomendacijomis.

„Reklama yra reklama, tai, kas atsitiktinai tiko vienam žmogui, nebūtinai tiks ir kitam, o vaistininkas juk suinteresuotas parduoti savo prekę. Tad sunegalavę ne papildus pirkite, o pasitarkite su gydytoju. Maisto papildai ne gydo, o tik papildo mitybą“, – primena Visuomenės sveikatos instituto direktorius.

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Masiniai protestai Baltarusijoje tęsiasi: bendražygiai skelbia apie Tichanovskojos sulaikymą, naudojamos guminės kulkos, ašarinės dujos tūkstančiai žmonių traukia į Minsko centrą; pildoma (952)

Po sekmadienį vykusių rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais, Baltarusijoje vėl prasideda...

Gimusiųjų skaičius Lietuvoje per 30 metų nukrito daugiau nei dvigubai: mokslininkų prognozės – liūdnos (194)

Gimstamumo didinimas šiandien daugelyje Europos šalių yra aktuali tema. Lietuva – ne išimtis....

Linkevičius sako negalintis susisiekti Tichanovskaja, nerimauja dėl jos saugumo (94)

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienio vakarą pranešė negalintis...

Nausėda: dabar jau esame įvaldę kitas poveikio priemones nei per pirmąją koronaviruso bangą (177)

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad dėl represijų po rinkimų Europos Sąjungai atėjo laikas...

Rojumi žemėje pramintą salą ištiko ekologinė katastrofa: niekada neatsigausime po padarytos žalos (38)

Sunerimę Mauricijaus gyventojai krovė iš maišų su cukranendrių lapais užtvarą, kad...

Poilsiaujant prie ežero sukandžiojo nežinomas gyvis: skausmas buvo toks stiprus, kad paėjau tik šlubuodama (109)

Į redakciją kreipėsi vilnietė, poilsiavusi prie Sienio ežero, netoli Aukštadvario, Trakų...

Balkonas nuo namo nukrito neatsitiktinai: visi buvo prieš dvi dienas įspėti nebesinaudoti balkonais (161)

Penktadienį pranešta apie incidentą Lazdynuose – nuo vieno iš šio mikrorajono daugiabučių...

Kodėl Japonijoje sutuoktiniai miega atskirai (19)

Japonijoje net ir tose šeimose, kurios gyvena mažesniame name ar bute, sutuoktiniai dažniausiai...

Šiauliečiai paaiškino, kodėl Pietinis rajonas toks populiarus: tai mūsų moterys sugalvojo prie sportinių kelnių avėti aukštakulnius (43)

Tikrai ne apie kiekvieną mikrorajoną Lietuvoje rašomos knygos. O štai apie Šiauliuose esantį...

Įvertino rinkimus Baltarusijoje: Lukašenka turi suprasti realybę – jo laikas baigėsi (94)

Skelbiama, kad sekmadienį Baltarusijoje daugiau nei 30 miestų ir miestelių vyko piliečių...

|Maža didelių žinių kaina