aA
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išrinko ir įvertino ryškiausias partijų rinkimų programų nuostatas, kurios veiks žmonių atlyginimus, mokesčius, pasirinkimo laisvę ir kasdienį ekonominį gyvenimą. Kas slypi po partijų pažadais, į kurias nuostatas rinkėjui atkreipti dėmesį, kaip jas vertinti?
© DELFI / Domantas Pipas

Pensijų ir sveikatos draudimo sistemos tobulinimas

„Palaipsniui pereisime nuo šiuo metu egzistuojančios solidarios pensijų sistemos prie kaupimo principu pagrįstos sistemos.“

„Privalomo sveikatos draudimo mokesčių politiką formuosime taip, kad 3 procentus lėšų iš šiuo metu mokamų 6 procentų nuo darbo užmokesčio Lietuvos piliečiai galėtų kaupti savo asmeninėse sąskaitose ir šiuos pinigus gydymo reikmėms galėtų panaudoti patys pagal savo poreikius.“

Dabar valstybės mokama pensija yra kone vienintelis Lietuvos senjorų pajamų šaltinis. Žmonės, kurie pasikliauja tik valstybine „Sodros“ pensijų sistema, senatvėje gali susidurti rimtais finansiniais iššūkiais. Šios sistemos ateitis gana sudėtinga, nes dabar „Sodros“ išmokos gali viršyti įmokas, dėl to atsiranda deficitas ir skola, kurią ateityje bus sunku grąžinti. Be to, dėl spartaus visuomenės senėjimo išlaidos pensijoms didės. Visa tai dar labiau sumenkins „Sodros“ galimybes mokėti pakankamo dydžio pensijas.

Dėl to žmonės patys turi jausti atsakomybę už savo ateitį, nepalikti visko savieigai ir nesitikėti, kad kažkas kitas jais pasirūpins. Jau dabar dalis žmonių tai suprasdami kaupia pensijai papildomai, o tai rodo jų pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema. Todėl pereiti prie kaupimu pagrįstos sistemos yra geras sprendimas, sudarant sąlygas žmonėms senatvei sukauptų daugiau lėšų. Užtikrinti, kad lėšų nesukaupę asmenys gautų valstybės pagalbą galima pašalpos forma, atlikus pajamų ir turto testą.

Dėl didelio perskirstymo dabartinėje privalomojo sveikatos draudimo sistemoje žmonės atgrasomi mokėti draudimo įmokas ir vietoj to dažnai pasirenka už paslaugas sumokėti nelegaliai. Be to, dabartiniame sveikatos draudime žmonės moka draudimo įmokas nepriklausomai nuo gaunamų paslaugų. Siūlymas dalį sveikatos draudimo įmokų kaupti savo asmeninėje sąskaitoje užtikrintų žmogaus pasirinkimo galimybes, kam patikėti savo mokesčius, kas geriau pasirūpins jo sveikata jam susirgus. Tai skatintų papildomo sveikatos draudimo plėtrą ir žmonių atsakomybę rūpintis savo sveikata.

Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Papildomas turto neapmokestinimas

„Jokių naujų mokesčių automobiliams ar nekilnojamajam turtui.“

Sveikintinas siūlymas neįvesti naujų turto mokesčių, kurie užgultų kone visus mokesčių mokėtojus, turinčius turto, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų. Nekilnojamasis turtas ir automobiliai yra įsigyjami iš jau apmokestintų pajamų, todėl bet koks papildomas jų apmokestinimas yra neteisingas. Žmonės skatinami „pravalgyti“ savo pajamas, o neskatinami taupyti ir už jas įsigyti turto. Štai 2015 m. valstybės biudžeto pajamos iš vadinamojo „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčio nesiekė nei 1 mln. eurų ir smarkiai atsiliko nuo šio mokesčio pajamų surinkimo plano. Pagrįstai galima kelti klausimą, ar atsiperka bent jau šio mokesčio administravimas.

Be to, egzistuoja didelė rizika, kad įvedus naujus mokesčius, siekiant surinkti daugiau pajamų, kartelė bus nuolat žeminama ir galiausiai juos teks mokėti visiems gyventojams. Galiausiai, lieka neaiškūs tokio apmokestinimo kriterijai – pavyzdžiui, jei būtų apmokestinami seni ar labiau aplinką teršiantys automobiliai, papildoma mokesčių našta užgriūtų jais važinėjančios nepasiturinčios visuomenės dalies pečius.

Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Biurokratinio aparato mažinimas

„Valstybės ir savivaldybių valdymo aparatą sumažinsime proporcingai pagal gyventojų skaičių administraciniuose vienetuose.“

Valstybės valdymo aparatas nesitraukia net ir mažėjant gyventojų skaičiui. Šį milžinišką biurokratinį aparatą išlaikyti mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja vis brangiau. Per pastaruosius šešerius metus valstybės tarnautojų sumažėjo tik 1 proc., kai gyventojų skaičius per šį laiką susitraukė net 8 proc. Reformavus biurokratinį aparatą būtų sutaupoma mokesčių mokėtojų lėšų, kurias būtų galima skirti kitoms svarbioms valstybės sritims.

Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Galimybės pasirinkti atsiskaitymo būdą

„Pasisakome prieš [...] ketinimus riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.“

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas padidintų žmonių ir įmonių išlaidas, sukeltų nepatogumų atsiskaitant. Pavyzdžiui, kaip reikėtų atsiskaityti didesnėmis sumomis savaitgaliais, kai tarpbankiniai pavedimai neveikia? Grynųjų priverstinis „įbankinimas“ mažina konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų.

Jei įpareigojama naudotis vienais būdais, o kiti uždraudžiami, tuo blogiau žmonėms ir įmonėms, kurie turi mažiau pasirinkimų rinkdamiesi atsiskaitymo būdą. Be to, labai abejotina ir tai, ar grynųjų ribojimas mažintų šešėlį. Juk tie, kurie parduoda kontrabandines prekes ar moka atlyginimus „vokeliuose“, sėkmingai ir toliau taip darys - draudimas jų nepaveiks.

Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Palankesnė mokesčių mokėjimo tvarka smulkiam verslui

„Mokestinės prievolės smulkiam verslui bus sumažintos siekiant įgyvendinti principą paprasčiau ir greičiau. Verslo liudijimų išdavimas iš karto, suteikiant galimybę verslą vykdyti nemokant mokesčių iš anksto, o mokėjimą atidedant po pajamų uždirbimo. Smulkaus verslo apmokestinimas – tik gavus įplaukas.“

„Verslas, kurio metinės pajamos neviršija 60 000 eurų, pelno mokestį, kaip ir PVM, galės mokėti tik gavus pinigus, neatsižvelgiant į tai, kada išrašyta sąskaita.“

Galimybė pasirinkti PVM apmokestinamojo momento tvarką ne tik leistų lengviau planuoti pinigų srautus, bet ir supaprastintų apskaitą smulkiajam verslui. Šiuo metu mokesčių mokėtojai dėl gresiančių delspinigių pirmiausia privalo atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, nepaisant to, ar jie gavo apmokėjimą iš savo klientų, ar ne.

Kartais apmokėjimo už prekes ir paslaugas tenka laukti 90 dienų. Tai gali kuriam laikui paralyžiuoti įmonės veiklą. Šiuo metu galimybė smulkiam verslui mokesčius sumokėti gavus įplaukas yra taikoma Didžiojoje Britanijoje (įmonėms iki 1,35 mln. svarų apyvartos), Maltoje, Airijoje (įmonėms iki 2 mln. eurų apyvartos).

Vertinimas: „dirbti ir užsidirbti dabar“ – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.

Valdžios dosnumas žemdirbiams – kitų sąskaita

„Sieksime, kad skirtumas tarp mokamų tiesioginių išmokų ir Europos Sąjungos vidurkio būtų mokamas iš valstybės biudžeto lėšų. Ko žemdirbiams nesumoka Europa, sumokės Lietuva.“

Išmokų žemdirbiams mokėjimas prisidengus skambiu šūkiu – „Ko žemdirbiams nesumoka Europa, sumokės Lietuva“ reiškia tai, kad ko žemdirbiams nesumoka Europos mokesčių mokėtojai, sumokės – Lietuvos. Taip iš vienų mokesčių mokėtojų lėšos būtų perskirstomos kitiems – šiuo atveju žemdirbiams.

Vertinimas: brangiausia mokesčių mokėtojui – didžiausią neigiamą poveikį biudžetui turintis pasiūlymas.

Naujos ir didinamos išmokos

„Valstybės lėšomis finansuosime mažas pajamas (mažiau kaip 60% nuo vidutinių mėnesio pajamų).“

„Pasieksime, kad kiekvienam pensininkui būtų garantuota pensija, ne mažesnė negu šešiasdešimt procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio.“

„Įtvirtinsime vieningą minimalių pajamų kriterijų vienam asmeniui – bet kuri išmoka pajamų neturinčiam asmeniui sudarys ne mažiau kaip 200 eurų.“

„Vienkartinė vaiko gimimo pašalpa sudarys 5 tūkstančius eurų.“

„Kiekvienam vaikui per mėnesį iki 18 metų bus mokami „vaiko“ pinigai, kurie sudarys 100 eurų.“

„ „Atgal į Tėvynę“ programoje numatysime finansines paskatas grįžtantiems iš emigracijos – po 5 tūkstančius eurų.“

Partijos programoje numatyta keletas išmokų, kurios bus mokamos asmenims, nepriklausomai, nuo jų turimų pajamų ir turto.

Štai į vienkartinę vaiko išmoką ir „vaiko pinigus“ pretenduoti galės visi – net ir tie, kurių pajamos gerokai didesnės už vidutines. Tas pats galioja ir kalbant apie emigrantus – net iš užsienio grįžtantys, kelis tūkstančius eurų uždirbantys IT specialistai galės gauti 5 tūkst. eurų paskatą. 200 eurų siekianti išmoka pajamų neturintiesiems sudarytų 53 proc. dabartinio MMA ir neigiamai veiktų paskatas ieškotis darbo bei skatintų pasitraukimą į šešėlį.

Partijos programoje nepateikiamas šių siūlymų ekonominis pagrindimas (nevertinamas nei pasiūlymų poveikis ekonomikai nei biudžeto lėšų poreikis). Pvz., šiuo metu Lietuvoje gyvena virš 518 tūkst. vaikų iki 18 m. Kasmėnesinė 100 eurų išmoka biudžetui kainuotų apie 622 mln. eurų per metus. Ši suma beveik lygi 2016 m. numatytoms išlaidoms aplinkos apsaugai! Vien tik 2015 m. gimusių 31 475 vaikų vienkartinei 5000 eurų gimimo pašalpai reiktų atseikėti dar 157 mln. eurų!

Vertinimas: brangiausia mokesčių mokėtojui – didžiausią neigiamą poveikį biudžetui turintis pasiūlymas.

MMA didinimas

„Pasieksime, kad minimalus atlyginimas priklausytų nuo vidutinio šalies atlyginimo ir sudarytų ne mažiau kaip 777 eurus, o vidutinis atlyginimas pasiektų 999 eurus.“

777 eurų dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) pasiektų 78 proc. numatomo 999 eurų dydžio vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Nei vienoje ES šalyje nėra tokio aukšto minimalios ir vidutinės algos santykio.

Realybėje tai reiškia, jog kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis beveik susilygintų. MMA sparčiai vejasi VDU Lietuvos regionuose jau dabar – kai kur MMA pasiekė 2/3 VDU. Tai kenkia ir pačių regionų konkurencingumui.

„Nerealistiškiausia“ – nepamatuotas, nepaskaičiuotas, sunkiai įgyvendinamas siūlymas.

Valstybinis bankas – nauja našta mokesčių mokėtojams

„Įsteigsime valstybės valdomą valstybės ar mišraus kapitalo Tautos Banką „Vytis“, į kurį būtų perkeltos visos valstybės, savivaldybių ir kitų iš šalies mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų institucijų sąskaitos. Veikdamas Lietuvos rinkoje, Bankas sudarytų konkurenciją, nuslopintų susiklosčiusias oligopolines užsienio bankų tendencijas, dėl ko sumažėtų paslaugų įkainiai.“

Nėra priežasčių, kodėl valstybės valdomas nacionalinis komercinis bankas, esant lygioms konkurencijos sąlygoms, galėtų veikti geriau, teikti paslaugas geresnėmis sąlygomis, geriau tenkinti rinkos dalyvių poreikius nei jau veikiantys privatūs komerciniai bankai ar kitos kredito įstaigos.

Privatūs komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos konkuruodamos ir siekdamos pelno ir apsaugoti indėlininkų ir savininkų lėšas, vertina kredito gavėjų mokumą, atsižvelgti į jų riziką ir tuomet sprendžia dėl paslaugų kainos. Jeigu nacionaliniam komerciniam bankui bus keliami kitokie veiklos reikalavimai (t.y. išduoti paskolas mažesne kaina, kredituoti rizikingus rinkos dalyvius, apskritai pigiau teikti paslaugas), nacionalinio komercinio banko veikla esant lygioms konkurencijos sąlygoms bus neišvengiamai nuostolinga.

Taip yra todėl, jog nacionalinis komercinis bankas neturi pigesnių lėšų šaltinio ar negali teikti paslaugų mažesnėmis sąnaudomis nei jau veikiančios privačios kredito įstaigos. Tai vestų prie bankroto arba tokio banko veiklos subsidijavimo iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Vertinimas: „atgal į praeitį“ – grįžimas prie planinės ekonomikos.

Valstybinė šilumos gamyba - neaiški, nereikalinga, trukdanti investicijoms ir mažesnėms kainoms

„Uždrausime šilumos tiekimo įmones kontroliuojančioms institucijoms šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teises perduoti ūkio subjektui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu, o išnuomotą šilumos ūkį sugrąžinsime į savivaldybių rankas.“

„Įstatymais įtvirtinsime, kad valstybėje ne mažiau kaip 50 procentų šilumos gamybos pajėgumų priklausytų valstybei.“

Pirma, nuostata yra neaiški. Ar tai reiškia, kad kiekvienos šilumos gamybos įmonės bent 50% privalės priklausyti valstybei, ar čia kalbama apie visus šalies gamybinius pajėgumus. Antra, ar tai reiškia, kad šilumos 50% gamybos pajėgumų nebegalės priklausyti savivaldybėms, o tik centrinei valdžiai? Ar čia kalbama tik apie draudimą privataus kapitalo atžvilgiu?

Jei siekiama užtikrinti mažas šilumos ir kitų komunalinių paslaugų kainas vartotojams, turi būti sudaromos sąlygos investicijoms ir kuo intensyvesnei konkurencijai. Tačiau deklaruojamos nuostatos įgyvendinimas trukdytų investicijų pritraukimui, o net ir deklaratyvi nuostata nesukuria pasitikėjimo nei būsimiems investuotojams, nei čia veikiančioms įmonėms.

Vertinimas: Brangiausia mokesčių mokėtojui. „Tiksinti bomba“ – nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.

Progresiniai mokesčiai neteisingą sistemą paverstų dar neteisingesne

„Įvesime progresinius mokesčius pagal formulę 5-20-35. Iki 15 tūkstančių eurų metines pajamas „į rankas“ gaunantiems asmenims GPM būtų tik 5 procentai, nuo 15 iki 30 tūkstančių eurų – 20 procentų, o didesnėms pajamoms – 35 procentai.“

Kadangi toks pasiūlymas lemtų mažesnius mokesčius daugiau nei 90 proc. šalies dirbančiųjų neabejotina, kad dėl poveikio biudžetui smarkiai sumažėjus pajamoms iš GPM, ateityje būtų pakeista formulė 5-20-35 arba pajamų, kurioms minėti tarifai taikomi, rėžiai. Maksimalus 35 proc. GPM tarifas būtų taikomas tik maždaug 19 tūkst. arba 1,7 proc. šalies dirbančiųjų. Jau ir dabar daugiau uždirbantys sumoka ir daugiau mokesčių. Pavyzdžiui, pusę gyventojų pajamų mokesčio biudžeto pajamų suneša 15 proc. dirbančiųjų.

Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.

Kainų reguliavimas – „norėjom kaip geriau, išeis kaip visada“

„Iki 20 procentų apribosime būtiniausių maisto produktų antkainio taikymą mažmeninėje produktų prekyboje bei vaistams.“

„Numatysime, kad pieno produktams mažmeninėje prekyboje būtų taikomas ne didesnis kaip 15 procentų antkainio vidurkis.“

„Nepriklausomai nuo ūkio dydžio žemdirbiams garantuosime vienodas žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas.“

„Įpareigosime žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 90 procentų ES vidutinės žaliavinio pieno kainos, atmetus realius kaštus susijusius su žaliavinio pieno surinkimu, paruošimu ir pristatymu į perdirbimo įmones.“

Kainų reguliavimas, nepriklausomai nuo to, ar kalbama apie vaistus, maisto prekes ar žaliavas yra rinkos sąlygų iškreipimas turintis poveikį tiek vartotojams, tiek su tuo susijusiems verslams.

Daugiausia Tvarkos ir teisingumo partijos siūlymų yra reguliuoti kainas yra susiję su maksimalių kainų lubų nustatymu vartotojams arba minimalių žaliavos supirkimo kainų nustatymu ūkininkams.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad maksimalių kainų lubų nustatymas gali būti naudingas vartotojams, tačiau yra priešingai.

Tokie reguliavimai turi tendenciją privesti prie prekių deficito. Jeigu verslininkui neapsimoka tiekti prekių ar paslaugų už nustatytą kainą, jis paprasčiausiai jų netieks. Pirmiausia tokie reguliavimai paliečia tokias prekes, kurias ir taip pateikti vartotojams yra sunkiausia ir kainuoja brangiausiai.

Minimalus žaliavų supirkimo kainų nustatymas gali turėti dvejopą poveikį ir ūkininkams, ir vartotojams. Jei bus nustatoma didesnė žaliavos supirkimo kaina nei ta, kuri galioja laisvoje rinkoje, kartu turėtų kilti ir galutinio produkto kaina. Tai reiškia, kad už tai daugiau sumokės vartotojai. Tačiau kartu reikia pastebėti, kad gyvenant atviroje rinkoje, gamintojai turės laisvę pigesnę žaliavą importuoti iš kitų šalių, kur tokie reguliavimai negalioja. Taip vartotojams kainos nepasikeis, tačiau kadangi produkcija bus gaminama iš užsienio žaliavos, iš rinkos gali būti išstumti tie patys ūkininkai, kuriuos Tvarkos ir Teisingumo partija nori apsaugoti.

Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.

Nauji mokesčiai bankams ir prekybos centrams lemtų paslaugų ir prekių kainų augimą

„Įvesime iki 5 procentų apyvartos dydžio solidarumo mokestį daugiau kaip 100 milijonų eurų per metus apyvartą turintiems mažmeninės prekybos centrams ir komerciniams bankams.“

Panašu, kad „Tvarkos ir teisingumo partija“ idėją apmokestinti bankus ir didžiuosius prekybos tinklus nusižiūrėjo nuo Lenkijos, kurioje „Teisės ir teisingumo“ (TT) partija dar rinkiminės kampanijos metu tautai pažadėjo naujus bankų mokesčius. Lenkijos parlamentas patvirtino naują bankų mokestį 2015 m. pabaigoje. Jų aktyvai – išskyrus valstybines obligacijas – bus apmokestinti 0,44% metiniu tarifu (šis mokestis bus taikomas ir draudimo bendrovėms).

Tiesa, toks Lenkijos valdžios sprendimas neliko be pasekmių - valstybės kontroliuojamas didžiausias šalies bankas „PKO Bank Polski“, taip pat šalyje veikiantys užsienio kapitalo skolintojai „Raiffeisen Bank International“ ir „Deutsche Bank“ išsyk padidino įkainius kai kurioms paslaugoms.

Būtent tokios baigties galima laukti ir Lietuvoje, kurios politikai nusprendė pranokti Lenkiją ir grasina 10 kartų didesniu mokesčiu. Bankų sektoriaus mokesčio atsiradimas Lietuvoje labai pakenktų bankų sektoriaus konkurencingumui ir kreditavimo galimybėms.

Tikėtina, kad 5 proc. apyvartoms mokestis didesnėms parduotuvėms bus tiesiog perkeltas į galutinę produkto kainą. Tokiu atveju tiesiog vartotojai už prekes mokės daugiau.

Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių. „Tiksinti bomba“ – nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas primena pasakojimą apie Odisėją: į jūrą išplaukė trims mėnesiams, o grįžo po metų – neatpažino net sūnus (43)

Kone dešimtmetis praleistas jūroje gaudant vėją, trijų mėnesių plaukimas virtęs metus trukusia...

Medeina Čijauskaitė. Esame auklėjamos būti neįgaliomis princesėmis (62)

Man be proto gaila neišnaudoto moterų potencialo. Man gaila kiekvienos, kuri žiojėjančią...

Naujas Kremliaus statytinis Europos pašonėje kėsinasi įsiūbuoti konfliktą Balkanuose kyla grėsmė visam regionui (179)

Bosnijos prezidiumo narys pasisakė už nepriklausomą Serbų respubliką. Ar V. Putinas išpildys...

Prezidentiniuose reitinguose – neįtikėtini pokyčiai: atsiskleidė Šimonytės fenomenas (2148)

Gyventojams vardinant pretendentus į prezidentus, populiariausiųjų trejetukas keičiasi – į...

Andriaus Šedžiaus teisininkė atvertė visas kortas: kas iš tiesų stabdo skandalingas garsiosios poros skyrybas? (63)

Šiuo metu besiskiriantis verslininkas ir politikas Andrius Šedžius parengiamuosiuose...

Keista teisėjų klaida: lemiamu metu įskaitė nebūtus taškus į „Žalgirio“ krepšį epizodo įrašas (74)

Kauno „Žalgirio“ vyrams Eurolygoje nepavyko iškovoti antros pergalės iš eilės, nors vienu...

Legendomis apipinta Lietuvos vieta: be perstojo kunkuliuojantis įvairiaspalvis vanduo kaitina vaizduotę

Kurtuvėnų regioninis parkas – įkurtas siekiant išsaugoti ežeringo ir miškingo Kurtuvėnų...

Tikras prancūzų virtuvės pasididžiavimas – svogūnų sriuba: vienas gardžiausių ir pigiausių receptų video receptas (15)

Jei dar nesate ragavę šios tradicinės prancūzų sriubos , neskubėkite pradėti raukytis –...

Didelės Lietuvos įmonės vadovas apie sėkmę darbe: skatinu žmones patirti nesėkmes (7)

Stresas, užgriuvusi atsakomybė, aukšti lūkesčiai, staiga nukreipti visų žvilgsniai į tave –...

Ekstremistai mažiau naudojasi „YouTube“, vis dar renkasi „Google Drive“, „Dropbox“

Naudojimasis „ Google “ priklausančia vaizdo įrašų platforma „ YouTube “, kaip...