Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išrinko ir įvertino ryškiausias partijų rinkimų programų nuostatas, kurios veiks žmonių atlyginimus, mokesčius, pasirinkimo laisvę ir kasdienį ekonominį gyvenimą. Kas slypi po partijų pažadais, į kurias nuostatas rinkėjui atkreipti dėmesį, kaip jas vertinti?
Eugenijus Gentvilas, Gintaras Steponavičius, Remigijus Šimašius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Laisvė disponuoti turtu

„Sieksime, kad būtų panaikintos visos kliūtys, trukdančios Lietuvos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.“

2014 m. gegužę įsigaliojus Žemės „saugiklių“ įstatymu apribota asmenų teisė laisvai pirkti ir parduoti žemę. Įstatymą oficialiai prašo keisti Europos Komisija, konstatavusi, kad įstatymas apriboja laisvo kapitalo judėjimą ir pažeidžia įsisteigimo laisvę, prieštarauja Lietuvos su kitomis šalimis sudarytoms užsienio investicijų apsaugos sutartims. Panaikinus šiuos draudimus nebebus dirbtinai mažinama žemės kaina, sėkmingi ūkininkai galės plėstis, nebebus sudaromos kliūtys pradėti ūkininkauti naujiems.

Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Mažesni mokesčiai mažiausiai uždirbantiems

„Neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginsime minimaliai algai. Sieksime, kad ilgainiui NPD prilygtų minimaliai algai.“

NPD sulyginimas su MMA yra puikus būdas padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas. Prilyginus NPD dabar galiojančiai MMA, darbuotojo kišenės pasipildytų beveik 30 eurų. Toks sprendimas yra daug efektyvesnis, nei pačios MMA didinimas, nes didinant MMA nuo padidinto atlyginimo dar yra mokami mokesčiai, todėl atlyginimo „į rankas“ padidėjimas būna mažesnis, nei tikėtasi. Štai nuo liepos minimalų atlyginimą padidinus 30 eurų, atlyginimas „į rankas“ padidėjo vos 21 euru. Visą kitą padidėjimą „suvalgė“ mokesčiai.

Vertinimas: „dirbti ir užsidirbti dabar“ – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.

Mažesni Sodros mokesčiai daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų

„Mažinsime darbuotojų apmokestinimą. Numatyta, kad Socialinio draudimo įmoka iki 2020 m. mažės po 1 proc. kasmet.“

„Įvesime „Sodros“ „lubas“ nuo 5 draudžiamųjų pajamų.“

Nuo kitų metų bus neapmokestinama ta mėnesinio atlyginimo dalis, viršijantį 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Tiesa, tuo pasinaudoti galės mažiau nei 1 000 šalies gyventojų. Šiuo metu galioja sistema, kai Sodros įmokos yra mokamos nuo viso asmens darbo užmokesčio, tačiau išmokos yra riboto dydžio. Tokia sistema yra neteisinga. Sodros lubų „pažeminimas“ neabejotinai paskatins darbo užmokesčio „lenktynes į viršų“. „Pažeminus“ Sodros įmokų „lubas“ iki 5 draudžiamųjų pajamų, atsirastų paskata rodyti kuo aukštesnį atlyginimą, t.y. būtų atsisakoma nepiniginių atlygių ar kitų būdų, skirtų parodyti oficialų atlyginimą kuo mažesnį.

Sodros įmokų mažinimas buvo numatytas rengiant naująjį Socialinį modelį. Buvo siūloma 12 metų mažinti Sodros įmokas po 1 p.p. kasmet. Šiuo metu priimtas sprendimas 1 p.p sumažinti Sodros įmoką 2017 m. tačiau tolesnio mokesčių mažinimo likimas kybo ant plauko – egzistuoja pavojus, kad dėl didžiulio valdžios apetito nesugebant subalansuoti biudžeto, įmokų mažinimas bus nutrauktas jau po metų ar kelių. Jei būtų įtvirtintas įstatymu, liberalų įsipareigojimas tęsti mokesčių mažinimą būtų didelis žingsnis į priekį lengvinant darbo mokesčių naštą, kuri Lietuvoje yra didelė ir viršija net išsivysčiusių pasaulio valstybių vidurkį.

Vertinimas: „dirbti ir užsidirbti dabar“ – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.

Investicijų neapmokestinimas

„Neapmokestinsime investicijų. Įmonių pelnas apmokestinamas bus tik jį išsimokant.“

Tai reikštų, kad pelno dalis, kurią įmonė investuoja toliau, nebūtų apmokestinama. Reinvestuojamo pelno neapmokestinimas suteiktų pagreitį investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui. Toks sprendimas į Lietuvą pritrauktų naujų investicijų ir padidintų mūsų valstybės konkurencingumą bei patrauklumą kitų šalių kontekste. Oponentų argumentas, kad neapmokestinus reinvestuojamo pelno biudžetas neteks apie 60 mln. eurų – ne priežastis atmesti tokį siūlymą. Juolab, kad kasmet iš viso mokesčių surenkama vis daugiau, o pajamos būtent iš šio mokesčio sudaro nedidelę valstybės biudžeto dalį. Pavyzdžiui, Estijoje, kurioje taikoma tokia pelno apmokestinimo sistema, pelno mokesčio pajamos atkurtos po poros metų, nes buvo pritraukta naujų investuotojų. Tai reiškia, kad poveikis biudžetui – trumpalaikis, o žinutė, siunčiama potencialiems investuotojams, – galinga.

Vertinimas: „dirbti ir užsidirbti dabar“ – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.

Mažesni akcizai mažesnis šešėlis

„Mažinsime akcizo mokesčius benzinui ir dujoms.“

Jau dabar Lietuvoje taikomi akcizai yra žymiai didesni nei ES leistini minimalūs. Akcizinių prekių įperkamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES. Mokesčiai sudaro apie 60 proc. benzino kainos. Dideli mokesčiai skatina nelegalų degalų įsigijimą. Tyrimai rodo, kad aukšta kaina, žemos pajamos ir pigios alternatyvos (t.y. kontrabandinio kuro) prieinamumas skatina žmones rinktis nelegalią produkciją.

Vertinimas: „dirbti ir užsidirbti dabar“ – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.

PVM tarifo mažinimas ilgai lauktas pažado pildymas

„Sumažinsime PVM tarifą nuo 21 iki 18 proc. Kasmet mažinsime jį po 1 proc. Tai leis atpiginti prekes ir paslaugas gyventojams ir ištraukti dalį PVM iš „šešėlio“.

2009 m. PVM tarifą padidinus nuo 18 iki 21 proc., buvo žadama, kad šis pokytis bus laikinas ir pasibaigus krizei bus grįžtama prie 18 proc. PVM tarifo. Tačiau kiekvienais metais valdžia iš PVM surenka vis daugiau pajamų, o tarifo mažinimo horizonte nesimato. Jei pažiūrėtume, kiek nuo 2009 m. padidėjo biudžeto išlaidos, tai jos padidėjo trečdaliu. Kitaip tariant, valdžia trečdaliu daugiau išleidžia, trečdaliu daugiau surenka, bet užuot sumažinusi mokesčius nemažina išlaidavimo apetito.
Lietuvai pavyzdį rodo net ir Rumunija. Per krizę 2010 m. nuo 19 iki 24 proc. padidintas PVM tarifas, kovojant su išaugusia „šešėline“ ekonomika, šiemet sumažintas iki 20 proc. Kitąmet, žadama, bus grąžintas 19 proc. PVM tarifas.

Šiuo metu mažesnis standartinis PVM tarifas galioja 11-oje ES valstybių narių. Mažesnį PVM tarifą turi ne tik mūsų kaimynė Estija, bet ir Vakarų šalys (pavyzdžiui, Vokietijoje galioja 19 proc. PVM tarifas). Dėl kitose šalyse plačiai taikomų lengvatinių PVM tarifų, pagal realiojo PVM tarifo dydį (rodantį, kiek vidutiniškai prekės ar paslaugos galutinės kainos sudaro PVM mokestis), Lietuva yra tarp ES „lyderių“ iš blogosios pusės.

Vertinimas: „dirbti ir užsidirbti dabar“ – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.

Sodros įmokų sujungimas

„Įvesime daugiau skaidrumo ir aiškumo apmokestinant darbą. Šiuo metu tik 3 proc. Sodros įmokų darbdavys išskaičiuoja iš darbuotojo atlyginimo, dar 37 proc. suma priskaičiuojama iš darbdavio, todėl darbuotojai to nei pastebi, nei vertina. Susidaro klaidingas įspūdis, kad neva didžiąją dalį mokesčių moka darbdavys, nors iš tikrųjų tai yra pinigai, kuriuos uždirba ir sumoka pats darbuotojas. Įvedus pokyčius, žmonės darbo sutartyse matys visus savo sumokamus mokesčius – tai įves daugiau skaidrumo ir aiškumo, didins darbuotojų sąmoningumą ir mažins „šešėlinę“ ekonomiką.“

Šiuo metu egzistuojanti darbo apmokestinimo sistema, kai Sodros įmokos yra padalintos į „darbdavio“ ir „darbuotojo“ lemia tai, kad Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis atrodo mažesnis nei kaimyninių valstybių, mokesčių sistema paini, o dirbantiesiems yra sunku įvertinti savo darbo užmokestį. Sujungus mokamus mokesčius sumažėtų paskatos „vokeliams“, o mokesčių sistema taptų skaidresnė ir paprastesnė.

Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Aiški sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka

„Sudarysime sąlygas pacientams už dalį paslaugų atsiskaityti tiesiogiai. Priemokos dydį, laikydamosi įstatymais įtvirtintų būtinų ribojimų, nustatytų pačios įstaigos, įvertinusios faktinius paslaugos kaštus, investicijos grąžą ir bazinę kainą, kurią joms už suteiktą paslaugą kompensuoja PSDF biudžetas.

„Apsilankymo mokestis“ galėtų būti taikomas už kiekvieną paciento vizitą sveikatos priežiūros įstaigoje, siekiant paskatinti pacientus atsakingai ir taupiai naudotis paslaugomis tada, kai jam jų reikia bei gerinant sveikatos apsaugos sistemos administravimą.“

Šiuo metu nėra aiškios tvarkos, kada galima papildomai susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl to vienos įstaigos priemokos reikalauja, kitos – ne. O pacientai, nesuprasdami tvarkos, dažniausiai pasirenka sumokėti gydytojui „į kišenę”. Aiški tvarka leistų žmonėms paprasčiau legaliu būdu prisimokėti už paslaugas, dėl to sumažėtų kyšininkavimas ir padidėtų sveikatos sistemos skaidrumas. Taip pat tai leistų pritraukti papildomų lėšų į sveikatos sistemą, kuriuos būtų galima skirti paslaugų kokybei gerinimui ir medicinos personalo atlyginimų didinimui.

Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Kompensacijos pensininkams-mokytojams

„Iš specialaus tikslinio fondo numatysime visas reikiamas lėšas norintiems į pensiją išeiti mokytojams, išmokant jiems išeitines kompensacijas. Sudarysime sąlygas norintiems išeiti į paankstintą pensiją. Sutelksime finansinius resursus tam, kad 30 metų ir daugiau pedagoginį stažą turintys patyrę pedagogai turėtų galimybę išeiti į užtarnautą poilsį.“

Šiuo metu asmenys, kurių darbo rezultatai netenkina, gali būti atleidžiami įstatymų numatyta tvarka, išmokant išeitinę kompensaciją. Asmenys, kurie nori pasinaudoti galimybe išeiti į užtarnautą poilsį gali eiti į pensiją arba netgi rinkis išankstinę senatvės pensiją. Specialaus fondo įkūrimas sukurtų ydingą praktiką, kuri galėtų pakeisti išankstinių pensijų sistemą ir ja būtų dažnai piktnaudžiaujama. Tikėtina, jog kitaip nei išankstinės pensijos, išmokos iš tikslinio fondo nebūtų mažinamos priklausomai nuo darbo stažo.

Vertinimas: „atgal į praeitį“ – grįžimas prie planinės ekonomikos.

Anticiklinių priemonių taikymas

„Taikysime anticiklines priemones planuodami viešuosius finansus, kad ūkio ciklo svyravimai turėtų kuo mažesnės įtakos fiskaliniams rezultatams, o viešųjų finansų būklė būtų stabili.“

Labai aptakiai suformuluotas teiginys, nėra tiksliai aišku, kas bus daroma. Ar ekonomikos kilimo metu planuojama didinti mokesčius, ar kaupti rezervą? Ar ekonomikos nuosmukio metu bus mažinami mokesčiai? O gal skolinamasi ir išlaidaujama? Atsižvelgti į ekonomikos padėtį planuojant viešuosius finansus yra protinga, bet jei tai reiškia mokesčių didinimą ekonomikos augimo laikotarpiu ir išlaidavimą nuosmukio – tai veda tik į nestabilumą. Derėjo paaiškinti, kas tiksliai turima omenyje.

Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.

Atsinaujinančios energetikos dalies padidinimas

„Iki 2030 metų padidinti atsinaujinančios energetikos dalį bendrame galutiniame Lietuvos energijos vartojime iki daugiau nei 50 proc.; - Iki 2030 metų dvigubai sumažinti energijos vartojimo intensyvumą (suvartotos energijos kiekį, tenkantį BVP vienetui) lyginant su 2015 metais.“

Jei manoma, kad tai įvyks savaime, t.y. dėl pigumo atsinaujinančių išteklių energetika nukonkuruos tradicinę, ši nuostata yra beprasmė. Jei manoma, kad taip lieps ES – irgi. Galiausiai, jei liberalai sąmoningai vers vartotojus naudoti brangesnę atsinaujinančią energiją, tokia nuostata būtų žalinga vartotojams.

Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.

Tik saugių produktų patekimo į rinką užtikrinimas – nereikalinga biurokratija

„Stiprinsime žemės ūkio ir maisto produktų stebėjimo sistemą. Užtikrinsime, kad vartotojai būtų nuolat informuojami apie kainų pokyčius, viešinsime sutarčių maisto tiekimo grandinėje vykdymo praktiką.

Vartotojai jau ir taip yra informuojami apie maisto kainų pokyčius. Apie akcijas ir išpardavimus kiekvieną dieną informuoja parduotuvės. Veikia valdiškas portalas „produktukainos.lt”

Sutartys tarp verslo subjektų: ūkininkų, perdirbėjų, pardavėjų turėtų būti traktuojamos kaip tų verslo subjektų informacija. Neaišku, ar taip yra išreiškiama parama nesenoms Seimo ir Žemės ūkio ministerijos iniciatyvoms (pvz., pavesti Konkurencijos tarybai nagrinėti sutartis), ar net siūloma jas griežtinti.

Bet kuriuo atveju, prekės vartotojams nuo to neatpigs. Tik atsiras papildomo darbo įmonėms ir biurokratas.

Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių. Nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.

Tiesioginės išmokos – našta Europos mokesčių mokėtojams

„Atstovausime kaimo interesams derybose su ES. Sieksime, kad tiesioginės išmokos jas gaunantiems Lietuvos ūkininkams greičiau pasiektų ūkininkams senosiose ES valstybėse mokamų tiesioginių išmokų vidutinį lygį.“

Siekis atstovauti kaimo interesus derybose su ES savaime nėra blogas. Tačiau problema slypi pačiose išmokose visos ES mastu. Mokesčių mokėtojų pinigų dalinimas ūkininkams į kairę ir į dešinę iškreipia rinką. Nors ūkininkai teigia, kad subsidijos būtinos tam, kad būtų išlaikomas jų verslas, tačiau technologijos ištobulėjo taip, kad žemės plotui reikia vis mažiau žmogiškųjų išteklių. Toks beribis ES biudžeto pinigų dalinimas yra neteisingas mokesčių mokėtojų atžvilgiu, todėl ypač keista matyti šią nuostatą liberalų programoje.

Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių. Nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskio išviešintas Urbšys: Tomas Dapkus tiesiog mane informuodavo, jei kas blogai (142)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė...

Palangoje – netikėtas Maskvos CSKA krepšininkų vizitas (58)

Savaitgalį Eurolygos rungtynėse Belgrade dėl trečios vietos Kauno „Žalgiriui“ nusileidusi...

Apsilankė Talino restoranuose: per vieną vakarą galima pravalgyti visą lietuvišką atlyginimą (82)

Talinas su savo restoranais ir kavinėmis neabejotinai pirmauja Baltijos šalyse. Šiame mieste...

30-mečio sūnaus įžūlumui nebuvo ribų: tėvai grasino ir siūlė pinigų, bet viską išsprendė tik teismas (7)

Po visiškai neilgai trukusio teisinio ginčo Niujorko valstijos teisėjas paskelbė nuosprendį,...

Dalia Grybauskaitė – apie „paskolas dėžutėse“, VSD pažymas ir „Agroverslo“ susiliejimą su politika išskirtinis interviu (835)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad teisėsauga turi labai atsargiai galvoti, kokius slaptus...

Palygino kainas Lietuvoje ir Portugalijoje: lietuviai neturėtų skųstis (186)

Tūkstančiu eurų per mėnesį papilnėjanti piniginė – įprastas ir orus portugališkas...

Saugotis būtina, bet tada negausite gyvybiškai svarbaus vitamino: kaip elgtis? (2)

Šį pavasarį orai mus kaip niekad lepina kaitria saule, o tvyrantis karštis labiau primena...

Kraupūs gydytojo eksperimentai su savimi: viskas dėl ligonių (1)

1793 metai Filadelfijos apylinkėse JAV buvo labai sunkūs. Visą vasarą žmonės krito tarsi lapai...

„Žalgirį“ premijomis motyvavęs Motiejūnas paslapčia pildo galimų naujokų sąrašą (32)

Neįtikėtinai sėkmingas „Žalgirio“ sezonas suteiks klubui tvirtą finansinį pagrindą, kuris...

Khloe Kardashian prasitarė, jog svajoja apie santuoką su ją išdavusiu Tristanu Thompsonu (3)

Iki realybės šou žv aigždė Khloe Kardashian pagimdė dukrelę True jos mylimasis Tristanas jai...