Zoologijos sodas savo veiksmus motyvavo tuo, kad taip siekiama išvengti kraujomaišos tarp žirafų, o liūtai, šiaip ar taip, būtų engiami naujo, stipresnio patino.
Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas teigė, kad nors danai teisiškai ir nenusižengė, bet morališkai nėra teisūs.
„Mano nuomonė yra tokia, kad į šitą reikalą galima pasižiūrėti mažų mažiausiai iš dviejų pusių. Ir danai jas sumaišė. Jie atsiklausė Europos akvariumų ir zoologijos sodų asociacijos ir turėjo tam teisė, tačiau tai nėra normali praktika. Jie perlenkė lazdą pavadindami tai edukacija. Tikrai nereikėjo jų skersti vaikų akivaizdoje“, – sakė direktorius.
Pasak jo, prisidėjo ir nuožmus vikingų palikuonių būdas.
„Žinant danų charakterį, mentalitetą imti ir padaryti viską per vieną sekmadienį. Jei ne užsienio žiniasklaida, tai tokio ažioatažo nebūtų buvę“, – kalbėjo A. Didžiokas.
Lietuvoje gyvenančioms žirafoms negresia kraujomaiša. Visų pirma dėl to, kad abi žirafos patinai, todėl tokių kraštutinių priemonių nereikės imtis, tačiau problema opi.
„Žirafų zoologijos sodose yra prisiveisę, ypač patinų, per daug. Sodai su visais nesusitvarko ir lengvai galima jų gauti. O patelės jau yra vertingesnės“, – pasakojo direktorius.
Europos akvariumų ir zoologijos sodų asociacija koordinuoja ir stebi gyvūnų veisimą ir judėjimą. Asociacijai priklauso beveik 400 zoologijos sodų. Teoriškai gal ir būtų buvę galima išvengti kraujomaišos, bet šiaip ar ne vienas asociacijos narys rimto nepasiūlė.
„Visi dabar galvoja, kad galėjo bet kas prasisukti ir gauti tas žirafas ir liūtus. Tai žmonių pasaulyje taip paprastai atrodo. Jei koks privatininkas norėjo ir galėjo apsiimti žirafos išlaikymu, sodas net nesvartė. Negalima tokio gyvūno atiduoti pavieniui asmeniniui“, – sakė A. Didžiokas.
Pardavus gyvūną privačiam ar asociacijai nepriklausančiam zoologijos sodui, niekas negalėtų užtikrinti gyvūno gyvenimo sąlygų.
Lietuvos zoologijos sodas taip pat susiduria su gyvūnų perviršiaus problemomis, bet kardinalių veiksmų nereikia imtis.
Pavyzdžiui, dar visai neseniai, sodas nusprendė atsisakyti vietnamietiškų kiaulių šeimynos. Prie Lietuvos priartėjus afrikietiškam kiaulių marui, būtų tekę imtis papildomų apsaugos priemonių, atitverti gyvūnus nuo žmonių dar daugiau.
Zoologijos sodas pardavė kiaulaites, nors gal ir paprasčiau būtų tiesiog papildyti mėsos atsargas. Eutanazija gyvūnams taip pat taikoma humaniškesnė. Jie nėra mušami, skerdžiami, o užmigdomi, o jų palaikai nėra šeriami žvėrims.
Daugeliu atveju, tik zoologijos soduose vykdomų retųjų ir nykstančių rūšių išsaugojimo programų dėka pavyksta apsaugoti ir neleisti visiškai išnykti atskiroms gyvūnų rūšims.
Atsižvelgiant į biologinės įvairovės išsaugojimo konvenciją, didėjantį gyvūnų natūralių buveinių sunaikinimo mastą bei klimato kaitą, ateityje numatomas žymus zoologijos sodų, kaip bioįvairovės išsaugojimo ir visuomenės informacijos apie gamtosaugos svarbą sklaidos centro, vaidmens padidėjimas.
Atitinkamai, šiuo metu vienas iš pagrindinių zoologijos sodų veiklos tikslų yra net tik visuomenės informavimas gamtosaugos klausimais ar problemų akcentavimas, bet ir aktyvus švietimas, edukacija bei sąmoningumo ugdymas.