Kaip DELFI pasakoja pats P. Butkus, Vilniuje pensininkų sąjungos veikloje dalyvauja apie 1500 narių. Jie savo laisvalaikį leidžia meno kolektyvuose, mokosi anglų, vokiečių kalbų, dalyvauja kompiuterinio raštingumo kursuose, rašo projektus savo veikloms finansuoti ir netgi keliauja po užsienio šalis. Tiesa, gal ir ne taip dažnai kaip užsienio pensininkai, bet vis tiek savo poreikiams ir svajonėms atranda ir jėgų, ir lėšų.

„Bandome dirbti ir užsidirbti, ne vien laukti. Aišku, kovojame ir už savo socialines teises. Manome, kad jeigu krizė baigėsi, tai turi būti grąžintos ir sumažintos pensijos. Imamės priemonių, kad būtų atstatyta socialinė teisybė", - sako P. Butkus.

Keliauja ir iš savo santaupų

Paklaustas apie keliones, pensininkas mini, kad tiek po Lietuvą, tiek ir po užsienio šalis kasmet iš 1500 žmonių išsiruošia apie 1400. Keliones padeda organizuoti turistinės bendrovės, pasiūlančios nuolaidų.

„Pernai į Ispaniją išvyko apie 120 žmonių, apie keturios turistinės grupės. Dar viena grupė buvo išvykusi į Prancūziją. Būna ir poilsinių kelionių, bet daugiausiai mėgstame pažintines keliones", - pasakoja P. Butkus. Dar viena turistinė pensininkų grupė, anot jo, šiemet buvo išsiruošusi ir į Norvegiją.

„Tai buvo brangoka kelionė, bet labai įdomi. Vyko ir į Maltą dvi grupės - tai buvo labiau poilsinės kelionės. Vienas mūsų meno saviveiklos kolektyvas važiavo į Čekiją, dalyvavo ten festivalyje", - vardijo pašnekovas.

Senjoro teigimu, galimybes Lietuvos pensininkams pamatyti užsienio kraštus lemia prisidėjimas prie kelionės organizavimo, tuomet išvykos tampa ženkliai pigesnės.

„Pensininkams savo lėšomis, susispaudus, daugiau dėmesio skiriant kultūrinei, pažintinei veiklai, įmanoma išvykti į tokias keliones, - sako P. Butkus. - Paprastai vykstant, turistinės kelionės nėra pigios".

Siekia padėti išlikti darbo rinkoje

Šalia kelionių pensininkams siūlomi kalbų kursai bei kompiuterinio raštingumo užsiėmimai. Šie padeda senoliams pramokti įgūdžių, kurie reikalingi šiuolaikinėje darbo rinkoje. Pensininkams padėti išlikti darbingais stengiamasi juos integruojant į tokius darbus, kur jų patirtis būtų vertinga.

Povilas Butkus
„Baigėme daugiabučių namų administravimo kursus. Tik tai tiek, kad nedaug narių įsidarbino daugiabučių namų administratoriais. Renovacijos procese pensininkai turi ryškų supratimą, gali panaudoti savo patirtį - jau taip lengvai šiuolaikinio pensininko skubėdamas statybininkas neapgaus", - dėstė „Bočių" sąjungos Vilniaus skyriaus vadovas.

Pašnekovas vardija, kad pensininkai dalyvauja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos projekte. Projekto tikslas - dalintis patirtimi, kaip visuomenės sluoksniai, kurie yra diskriminuojami, galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti tiek darbo rinkoje, tiek visuomeninėse veiklose.

Už savo teises pensininkai kovoja ir rengdami mitingus. Vienas naujausių vyko spalio 15-ąją. Jame reikalauta kompensuoti 2010-2011 m. per krizę sumažintų pensijų dalį.

Norėtų apie 1200-1300 Lt pensijos

P. Butkus, paklaustas, apie kokio dydžio pensijas sąjungos nariai svajoja, susimąstė. Pirma, priminė, kad šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje siekia apie 840 Lt.

„Pagal mūsų duomenis, tai yra trečia nuo galo pensija Europoje. Už mūsų tik bulgarai ir rumunai. Turėkime omenyje, kad ten ir klimatinės sąlygos švelnesnės, apie 10 laipsnių daugiau šilumos. Už tai kuro sąnaudos, energetinės išlaidos mažesnės. Dėl to Lietuva yra žemiausioje finansinėje padėtyje", - svarstė pensininkas.

Jis sako, kad senjorų pensija turėtų sudaryti apie 60 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia apie 2000 Lt, todėl vidutinė pensija Lietuvoje, P. Butkaus svarstymu, turėtų siekti apie 1200-1300 Lt.

„Taigi vos ne pusantro karto turėtų būti didesnė. Apie tai ir diskutuojama. Nekalbame apie tai, kad Liuksemburge pensijos dvidešimt kartų didesnės - apie tokius dalykus nerealu svajoti", - sako P. Butkus.

Jaunimui taupyti reikėtų, bet ne pensininkų sąskaita

Paklaustas, kaip vertina dabartinio jaunimo planus taupyti privačiuose pensijų fonduose, pensininkas teigė, kad šis klausimas sudėtingas.

„II pakopos pensijų fonduose šiuo momentu dalis pensininkų uždirbtų pensijų permetama į būsimųjų pensininkų sąskaitas, kad jie geriau gyventų. O kad tai dabartinių pensininkų uždirbtos pensijos - nenorima suprasti. Norima, kad ateitis būtų geresnė dabartinių pensininkų sąskaita. Manau, kad tai socialiai neteisinga. Tačiau kaupti reikia. Užsienio patirtis sako, kad apie senatvę reikia galvoti nuo pat darbinės veiklos pradžios ir taupyti. Kokia forma tai daryti - per „Sodrą", papildomai kaupti.... Matome, kad „Sodra" išgyvena sunkius laikus - dirbančiųjų mažėja, išlaikomų pensininkų daugėja. Prieš 2-3 metus per 50 perkopusių žmonių buvo apie 35 proc., 2025 -aisiais jau bus 45 proc. Dar už 20 metų - 47 proc. Tas skaičius nenumaldomai didės", - apie ateities perspektyvas kalbėjo P. Butkus.

Anot pensininko, viena iš išeičių - padėti vyresniems kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje, padėti jiems persikvalifikuoti, jaustis reikalingais.

„Europoje pensinis amžius vidutiniškai siekia 65-67-erius metus. Sunku to išvengti. Visuomenė sensta, gimstamumas mažėja - kitos išeities nėra, kažkas vis tiek turės dirbti. Tiktai tiek, kad darbinėje veikloje galėtų dalyvauti ir vyresnio amžiaus žmonės. Turėtų Lietuvoje įstatymais būti numatyta, kad darbo birža, kuri iki šiol apmokė ir nukreipė darbingo amžiaus žmones, galėtų padėti persikvalifikuoti ir pensinio amžiaus žmonėms", - svarstė P. Butkus.

Antras dalykas, kurį siūlo pašnekovas, darbdavius skatinti įdarbinti ir išlaikyti vyresnio amžiaus asmenis.

„Vyresnio amžiaus žmogus aišku, kad yra ne toks patikimas sveikatos atžvilgiu kaip jaunas, stiprus. Mūsų manymu, reikėtų darbdaviams perpus mažinti „Sodros" mokesčius, kad paskatintų juos rinktis vyresnius darbuotojus. Aišku, galima orientuotis į Azijos rinką, kad jie užplūstų mūsų šalį, bet turbūt mums reikėtų skatinti savų žmonių panaudojimą ir pagerinti jiems materialines sąlygas", - teigė P. Butkus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)