aA
Artimiausiu metu Lietuvos keliuose ne tik turėtų atsirasti sektorinių greičio matuoklių, neleidžiančių viršyti greičio visos, tam tikro ilgio važiuojamos distancijos metu, bet ir dinaminių kelio ženklų bei modernių daugiafunkcinės kontrolės ir pažeidimų sistemų. Taip pat turėtų gausėti inovatyvių šviesoforų ir kitų pažangių sprendimų.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Inžinerinės priemonės ir inovacijos yra didžiulis žingsnis, padedantis sumažinti eismo įvykių skaičių, bet vis dėlto svarbiausia yra visuomenės sąmoningumas, kuris palengva turi įaugti. Turime planuotis keliones, o ne karštligiškai sėsti į automobilį neprisisegę, geriau dešimt minučių, bet vėliau, o ne penkias ir ligoninėje. Tačiau visuomenės sąmoningumą pamatuoti sunku, todėl tos priemonės turėtų padėti jį formuoti“, - sako Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.

Siekis – nulis žūčių keliuose

T. Karpavičius svarsto, kad keliuose diegiamos naujos technologijos turėtų būti nevarginantis paslaugų kompleksas, kuris nejučia reguliuotų vairavimo kultūrą ir taip padėtų sumažinti eismo įvykių skaičių.

Vis dėlto, formuluojamas tikslas turėtų būti kitoks, nei dažnai diskutuojamas visuomenėje. Svarbi kiekviena gyvybė, todėl reikėtų siekti nulio keliuose žūčių tikslą, kad ir kaip tai atrodytų nerealu.

„Nulinė vizija strateginiuose dokumentuose yra ir manau, kad trilypė sistema: kelio infrastruktūra, pats automobilis ir vairuotojas, teisinga komunikacija ir sąryšis tarp šitų junginių – teisingas kelias, siekiant, kad būtų nulis. Mes taip pat pamirštame paminėti ir kiek žmonių patiria negalią, kitus sužalojimus, tai irgi yra dideli skaičiai. Trumpuoju periodu turime skatinti horizontalų bendradarbiavimą ir taip kelti sąmoningumą“, - teigia jis.

Anot jo, mokyklose galėtų būti įvestos privalomos saugaus eismo pamokos, o siekiant ugdyti sąmoningumą, skatinti susimąstyti visuomenę, įvairios institucijos, policija ir visuomenė turėtų bendradarbiauti ir dirbti išvien. Vien inovacijų ir naujų pažangių technologijų keliuose neužtenka, todėl reikalingos ir kitos priemonės, tokios kaip socialinės reklamos, ugdančios įprotį segtis diržą ir gale, rodančios apie greičio viršijimo žalą bei demonstruojančias ir kitas situacijas.

„Tie vaizdo klipai yra svarbūs, tik truputėlį liūdna, kad žmonės vis dar reikia pabrėžti liūdnąją pusę, paimituoti avariją, padaryti reidą tam, kad jis pradėtų galvoti. Tikiu, kad labai svarbus trečiasis komponentas yra žmogus, kuris turėtų būti pakantesnis ir supratingesnis kitiems eismo dalyviams. Tačiau tai pasiekti sunkiausia, kai technologijos pagrįstos ekonominiais paskaičiavimas“, - sako jis.

T. Karpavičius džiaugiasi, kad jaunoji karta, matydama tokius pavyzdžius, jau po truputį sąmoningėja ir į tai reaguoja. Pavyzdžiui, jo dukra, atsisėdusi automobilio gale – visada prisisega diržą ir dar patikrina, ar priekyje prisisegę tėvai ir tai jį labai džiugina.

Naujoviški kelių ženklai ir griežtesni greičio matuokliai

Technologinių – inžinerinių inovacijų, paprastai vadinamų intelektualiomis transporto sistemomis, keliuose – gausu. Jos padeda saugiau organizuoti eismą, sumažinti eismo įvykių skaičių, todėl ateityje jų tik daugės.

„Didžiulis efektas buvo tuomet, kada juodose dėmėse, kur didžiausias avaringumas, buvo įdiegti taip vadinami mažieji žiedai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nieko ypatingo, bet ši inžinerinė inovacija leido sumažinti žūčių skaičių ir apskritai eismo įvykių 90-čia procentų“, - džiaugiasi jis.
Tobulėti turėtų ir greičio matuokliai, kurie turėtų būti įdiegti šalia taškinių – fiksuojančių tik pravažiavimo momentą. T. Karpavičius teigia, kad inovatyvesni matuokliai yra reikalingi, nes ne paslaptis, kad dažnas vairuotojas prieš matuoklį pristabdo, pravažiuoja lėčiau ir toliau vėl lekia.

Lietuvos keliuose užderės naujovių: vairuotojams teks keisti įpročius
© DELFI (K.Cemnolonskio nuotr.)

„Čia dabar bus situacija tokia: pirmas matuoklis užfiksuos jūsų greitį, o kitas matuoklis bus jau po 50 ar 100 kilometrų. Tai pravažiavus antrą, jis jums pamatuos distancijos vidutinį greitį nuo taško A iki taško B, per kiek laiko nuvažiavote ir nustatys, koks buvo greičio viršijimas“, - pasakojo jis.

Pilotinis tokių matuoklių projektas jau yra diegiamas, egzistuoja ir bandomoji versija. Artimiausiu metu taip pat planuojama diegti daugiafunkcinę kontrolės ir pažeidimų sistemą, kuomet automobiliai keliuose būtų automatiškai sveriami, žiūrima, kad nebūtų jų viršsvorio, stebima, ar jis praėjęs techninę apžiūrą ir ar ji galiojanti. Taip pat gausės inovatyvių šviesoforų, kada jutikliai, užfiksavę greičio viršijimą, gali greitai perjungti šviesoforo spalvą į draudžiančią eismą ir neleisti vairuotojui skubėti.

Naujovės laukia ir kelių ženkluose, kurie bus dinaminiai ir greitai informuos apie pasikeitusias eismo, oro sąlygas. Tokius ženklus jau galima pamatyti prie Jakų žiedo, Klaipėdos rajone ir šalia Kauno.

„Norime pirmame etape, kelyje Vilnius – Kaunas diegti pilną kompleksą, kada ženklas reaguos į oro sąlygas, kada bus pranešinėjama į informacijos centrą apie oro temperatūras, o jis tinkamai reguliuos greičius ar, esant reikalui, uždarys vieną ar kitą eismo juostą. Pavyzdžiui, užėjo vasaros metu staigi liūtis – pasikeitė kelio dangos sąlygos, ir tradicinis 100 kilometrų per valandą kelio ženklas iškart persijungia į, pavyzdžiui, 70 kilometrų per valandą“, - pasakoja jis.

Šalies keliai po 20 metų

Tomas Karpavičius
Tomas Karpavičius
© Susisiekimo ministerijos nuotr.

T. Karpavičius pabrėžia, kad apskritai pažangios technologijos būtų įrengtos reikšmingiausiuose ir avaringiausiuose keliuose:

„Neturime vizijos visą Lietuvą apkabinti kažkokiais radarais, kurie būtų lyg kokia gąsdinanti priemonė. Tai turėtų būti prevencinis darbas, o, pavyzdžiui, dinaminiai ženklai yra ir labai patogūs vairuotojams.“

Ateityje eismas tik intensyvės, o prie to turės prisitaikyti ir kelių infrastruktūra. T. Karpavičius svarsto, kad po kokių 20 metų Lietuvos keliai turėtų būti fantastiški visomis prasmėmis:

„Jei įsivaizduotume, kaip tą fantastiškumą išmatuoti, tai sakyčiau, kad jis yra tame, kad po 20 metų mes tikrai galėsime važiuoti keliais bepiločiais automobiliais. Dvidešimt metų yra ilgas laiko tapras, bet kaip ir pasaulis, taip ir mes turėsime žengti pasaulinėmis tendencijomis ir tarp paprastų automobilių vis daugiau matysime tuos autonominius, bepiločius. Jie mūsų gyvenime vienaip ar kitaip atsiras ir tikiu, kad mes tikrai galėsime būti viena iš tų racionalių Europos šalių, kur keliuose nėra blogiau, nei kitur“, - tvirtina jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiųjų miestų merams palikus Liberalų sąjūdį Gentvilas žada keisti partijos pavadinimą ir lyderį (58)

Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos pramos. Kad...

Mama gavo rekomendaciją per streiką vaiko nevesti į darželį: klausimas, ar dar nereikės ir susimokėti (52)

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Prie jo kasdien...

Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių (2)

Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praiename pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos...

Slaugytojas tarsi iš siaubo filmo įtariamas sąmoningai numarinęs virtinę pacientų kai nebeturėjo, ko vogti, ieškojo naujų aukų

Ne vienerius metus slaugos namuose Vokietijoje dirbęs lenkų tautybės slaugytojas pražudė...

Grįžus namo vilnietis negalėjo pastatyti automobilio: aikštelę savivaldybė atidavė kaimynams (63)

Įsivaizduokite, grįžtate automobiliu namo, įvažiuojate į automobilių stovėjimo aikštelę ir...

Sausainiai „Oreo“ pakliuvo į „Greenpeace“ akiratį dėl pavojaus orangutanams (4)

Sausainių „ Oreo “ gamintoja tapo naujausiu „ Greenpeace “ taikiniu kampanijoje, kuria...

Elito pamėgtuose „Stikliuose“ įsidarbinęs naujas šefas nepasikuklino: su vidutinybėmis nedirbu (61)

„Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ restoranuose vyksta pokyčiai – šį rudenį į...

Baisias ligas ir įvairias vėžio formas sukelia tik vienas įprotis (16)

Lietuvoje rūko apie 30 proc. vyrų, tai yra labai daug palyginus su Skandinavijos šalimis arba JAV,...

Pranckietis mano, kad Seimo nariai turėtų atostogauti kaip mokytojai (261)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra įsitikinęs, kad parlamentarų atostogos trukme...

Nuotakos poelgis jaunikį privertė gėdingai sprukti iš ceremonijos (4)

Būsimos nuotakos paskutinės valandos prieš vestuves dažniausiai būna kupinos džiaugsmo ir...