"Versli Lietuva" pranešime spaudai teigiama, kad iš natūralių medžiagų pasiūtais unikalaus dizaino lietuviškais drabužiais vaikus noriai rengia pirkėjai iš Pietų Korėjos, Japonijos, Singapūro, Kinijos. Būtent su šiomis šalimis mūsų verslininkai pradėjo intensyviau dirbti po liepos pradžioje Prancūzijoje vykusios prestižinės vaikiškų rūbų bei aksesuarų parodos „Playtime Paris 2016“, kurioje jau ketvirtą kartą pristatė savo gaminius.
Pasak vaikų drabužių prekės ženklo „Unlabel kids“ vadovo Dano Gaižausko, būtent nuoseklus dalyvavimas parodoje ir atvedė Lietuvos verslininkus prie bendradarbiavimo su atstovais iš Azijos šalių.
„Parodoje dalyvavome jau 4 kartą. Mūsų drabužiais susidomėjo kinai ir korėjiečiai. Pastebėjau, kad, pavyzdžiui, amerikiečiai iškart užsisako patikusių drabužių, o atstovai iš Azijos stebi kelerius metus – ar išlaikai prekės ženklo vientisumą, kokybę ir tik tuomet, kai įsitikina, kad prekės ras nišą jų rinkoje – jų užsisako“, - sakė D. Gaižauskas.
Toje pačioje parodoje dalyvavusi prekės ženklo „Mummymoon“ vadovė Vėjūnė Unikauskienė pritarė, kad azijiečiai – apdairūs pirkėjai. „Jie gali stebėti mėgstamą ženklą, net ne kelis sezonus, o kelerius metus, tačiau turint kantrybės ir išlaukus, jie perka nesikuklindami. Būtent po šios parodos jaučiame lūžį, kai patys priėję sako - gana, mes pasiruošę“, - pasakojo V. Unikauskienė, parodoje atradusi naujų potencialių partnerių iš P. Korėjos, Japonijos, Kinijos, Kuveito. Tiesa, pirmieji azijiečiai, susidomėję šių lietuvaičių kolekcijomis prieš kelerius metus buvo japonai.
„Pastaruoju metu daugiausia eksportuojame į JAV, todėl kaip atsvara mums labai aktuali sparčiai auganti ir moderni Azijos rinka. Pietų Korėja itin aktyviai dalyvauja mados industrijoje, yra inovatyvi, ir mėgsta Europos skonį. Japonija mus įkvepia kūrybiškai savo konceptualiu dizainu, tačiau jie nepaprastai konservatyvūs, ilgai tikrina, kol ryžtasi užsakyti. Nuo šio sezono pradėsime bendradarbiauti su jaunais distributoriais“, - pridūrė V. Unikauskienė.
„Nors didžiausias šuolis tekstilės sektoriuje yra fiksuojamas būtent vaikiškų drabužių kategorijoje, Lietuvoje auga visa ši industrija, o apie 80 proc. produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 70 pasaulio šalių. Intensyvėjantis Azijos šalių ir Lietuvos verslininkų bendradarbiavimas – kryptis, į kurią skatindami eksportą orientuojamės jau kurį laiką. „Verslios Lietuvos“ analitikai Japoniją ir Kiniją kaip tikslines eksporto rinkas išskyrė dar pernai metų pabaigoje. O, pavyzdžiui, lietuviškus lino gaminius japonai atrado jau prieš kelerius metus“, - teigė Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.
