Lietuvio svajonės nesustabdė niekas - jis tapo pirmuoju pasaulyje

 (108)
Šios Kalėdos Martynui Giruliui bus ypatingos. Jis pats galės pasiimti nuo stalo savo mėgstamų patiekalų, valgyti juos šakute, pats pakels prie lūpų puodelį atsigerti, paglostys po kojomis tupintį šunį. Dovanos po egle jam greičiausiai ne taip labai ir rūpės, nes didžiausią jų jis jau gavo – naują ranką.
Martynas Girulis
© DELFI

21 metų vaikinas iš Mociškių kaimo Pagėgių savivaldybėje šiais metais tapo pirmuoju pasaulyje nuo gimimo neįgaliu asmeniu, kuriam buvo pritaikyta bioninė ranka.

„Kiek save prisimenu, nuo mažens buvau kitoks nei mano bendraamžiai. Stengiausi apie tai negalvoti ir neklausti likimo: kodėl“, - pasakojimą apie save pradeda Martynas. Jis buvo jauniausias vaikas jau dvi dukras auginančioje Danguolės ir Rimo Girulių šeimoje. Tačiau vos gimusiam berniukui medikų diagnozė buvo negailestinga – artrogripozė. Vaiko kojos ir rankos buvo deformuotos.

Iš pradžių didžiausia Martyno svajonė buvo išmokti vaikščioti. Po šešių operacijų Švedijos medikai pastatė berniuką ant kojų. Būdamas beveik šešerių jis žengė pirmuosius žingsnius. Išmokęs vaikčioti Martynas pradėjo svajoti apie tai, kad pats galėtų savimi pasirūpinti, nenorėjo būti našta aplinkiniams.

„Mano abi rankos buvo neveiksnios, nieko negalėjau pats paimti ar pasidaryti. Kai išmokau skaityti, pradėjau domėtis, kaip šiuolaikinė medicina gali man padėti. Pats radau internete Austrijos medikus, kurie sutiko man padėti. Kelias iki rankos buvo sunkus, bet savotiškai įdomus“, - sako Martynas ir skaičiuoja, kad tas kelias truko trejus metus.

Apsidžiaugęs, kad yra galimybė pritaikyti jam ranką, vaikinas šios minties nepaleido. Nors operacijų ir pačios bioninės rankos kaina atrodė labai didelė, tačiau svajonė buvo dar didesnė. Buvo įkurtas Martyno Girulio paramos fondas, žmonės aukojo pinigus, padėjo Švedijos organizacija „Pagalba Lietuvai“, o galiausiai prisidėjo ir Lietuvos valstybė – Valstybinė ligonių kasa padengė 80 proc. visų gydymui ir rankos pritaikymui reikalingų išlaidų.

„Protezas kainavo apie 320 tūkst. litų. Operacija, kurios metu gydytojai man persodino nervus ir raumenis, kainavo apie 72 tūkst. litų, o paskui dar atlikta rankos amputacija, kuri kainavo apie 17 tūkst. litų“, - skaičiuoja Martynas.

Pirmiausia buvo atlikta skausminga ir sudėtinga operacija, kurios metu į viršutinę dešinės rankos dalį buvo persodinti nervai ir raumenys. Pooperaciniai laikotarpiai ir būdavo patys sunkiausi. Po raumenų ir nervų persodinimo operacijos Martynas pusę metų jautė vien skausmus ir tarsi elektros smūgius, kol galiausiai audiniai prigijo. Amputacija, palyginus su šia operacija, buvo paprasta.

Tačiau po visų kančių įvyko tai, apie ką Martynas svajojo visą gyvenimą – jis turėjo ranką. Vaikinas prisimena, kad kai pirmą kartą pajudino bioninę ranką, jausmas buvo neapsakomas.

„Sveikas žmogus ranką valdo šešiais sensoriais, o aš savąją – dviem. Man sudėtingiau, tenka susikoncentruoti prieš atliekant kokį nors veiksmą, bet po truputį bandau perprasti ir apsiprasti. Kiekvieną dieną ką nors naujo išmokstu, bet dar pilnai jos neišnaudoju. Laukia didelis ir sunkus darbas, kad ji taptų mano kūno dalimi“, - pasakoja Martynas ir tikina, kad apie antros neveiksnios rankos pakeitimą bionine kol kas negalvoja.

Bioninė ranka yra valdoma nerviniais signalais. Į juos reaguojantys elektrodai yra prijungti prie odos toje rankos vietoje, kur buvo persodinti nervai ir raumenys.

„Pirmiausia aš pagalvoju, kad noriu pakelti stiklinę ir tada mano ranka reaguoja į mano norą. Vėliau, kai įprasiu, viskas turėtų vykti automatiškai.

Nakčiai ranką nuimu. Nuimti ir uždėti ją yra gana paprasta, ji tvirtai laikosi“, - apie savo kasdienybę pasakoja Martynas. Bioninė ranka yra nejautri, jos savininkas nejaučia rankos paspaudimo sveikinantis, bet technologijos žengia į priekį, tad netrukus atsiras ir jutimams jautrūs protezai.

Martynas sako, kad jis ir visa jo šeima savo nelengvame, skausmo ir išbandymų pilname kelyje sutiko labai daug gerų žmonių. Giruliai jau surengė ne vieną padėkos vakarą savo rėmėjams ir jų vardus su dėkingumu mintyse kartoja kasdien.

Šiuo metu Martynas mokosi dvyliktoje klasėje. Baigęs mokyklą jis norėtų studijuoti psichologiją.

„Tai dar tik svajonė, bet įsitikinau, kad svajonės tikrai pildosi. Žmonės dažnai nesupranta, kad ir mažesni dalykai teikia didelį džiaugsmą. Aš visą gyvenimą norėjau būti kam nors naudingas, nepriklausyti nuo kitų žmonių, būti savarankiškas, todėl dabar, kai jau pats galiu valgyti šakute, įsipilti į stiklinę vandens, pats pasiimti tai, ką noriu, paglostyti savo šuniuką Ledi, tai jau man yra didelė euforija ir tokiuose dalykuose aš matau labai didelį džiaugsmą.

Džiaugiuosi, kad atvėriau naują sritį neįgaliems žmonėms ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Buvau pirmasis, tarsi eksperimentas medicinoje ir tas bandymas pavyko. Reikia tvirtai siekti savo užsibrėžto tikslo ir labai norėti. Negalvoti, kad nepavyks“, - pataria sunkius išbandymus ištvėręs Martynas.

Stiprybės ir optimizmo vaikinui nuolat suteikdavo jo šeima, o ypač mama. Jis nuolat sulaukdavo palaikymo ir finansinės paramos iš nepažįstamų žmonių Lietuvoje ir užsienyje.

„Man šios Kalėdos bus labai laimingas metas. Išsipildė mano svajonė. Visiems norėčiau palinkėti siekti svajonių ir kad jos pildytųsi“, - sakė Martynas.

Žinote žmogų, vertą herojaus vardo?

Kviečiame dalyvauti DELFI konkurse „Herojai tarp mūsų“, siūlyti savo herojus ir laimėti vertingų prizų. Herojais gali būti ir neatlygintinai dirbantys specialistai, savo talentu bendruomenę akinantys menininkai ar tiesiog tie, į kuriuos nori lygiuotis aplinkiniai. Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas rasite čiaJūsų istorijų jau laukiame el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime būtina nurodyti „Konkursui Herojai tarp mūsų“) arba tiesiog užpildykite šią formą:


www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją