aA
Jei lankysitės Norvegijos kalnuose ir grožėsitės juose stovinčiais rąstiniais nameliais su žole ant stogų, pagalvokite, kad jie galbūt atkeliavo iš šalia Plungės esančios gamyklos. Jau vienuolika metų tradicinius norvegiškus namus siūlantis verslininkas pasidalijo savo patirtimi, kaip namais iš Lietuvos sužavėjo konservatyvius norvegus.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Prieš vienuolika metų „LHM“ įmonių grupės bendrasavininkis, pardavimų vadovas Laurynas Mitkus su savo draugu Nerijumi Eimučiu, kuriam taip pat priklauso verslas, nusprendė nusitaikyti į Norvegijos rinką. Nerijus jau mokėjo ręsti namus, o Laurynas turėjo ilgametės patirties su pardavimais ir rinkodara.

Entuziastingi verslininkai dirbtuvėms išsirinko šalia Plungės esantį, buvusį sovietinį paukštyną.

„Nebuvo langų, elektros. Neturėjome iš pradžių pinigų, nei dėdžių, kurie jų duotų, nei investuotojų. Atėjome į nuomojamas patalpas ir po truputį jas išsipirkome“, - prisiminė verslininkas.

Šiuo metu verslininkai turi įsigiję jau keturis pastatus buvusiame paukštyne. Labiau plėsti patalpas kol kas nežadama, nes investavę į šiuolaikinę įrangą verslininkai tikisi pasiekti pakankamą apyvartą su turimu plotu.

Reikėjo laiko prisipratinti norvegus

Verslo pradžia nebuvo lengva. Kaip pasakojo L. Mitkus, norvegai – konservatyvūs ir lėti žmonės.

„Ten viskas vyksta ilgai. Labai sunku įeiti į rinką, jei negali pasakyti, kad jau kažką joje darei. Jei ten nesi nieko daręs, tai pradžia labai sunki“, - pripažino verslininkas.

Pasak jo, prireikė apie trejų metų pralaužti ledus, o gerai pasijuto lietuviai Norvegijos rinkoje tik po penkerių metų.

„Bet jei jiems siūlai kokybišką produkciją, tai siūlai paskambinti už 100 km esančiam norvegui, kuris turi tokį namą ir pasiklausti nuomonės, išgirsta atsiliepimų ir nusprendžia bendradarbiauti“, - teigė pašnekovas.

L. Mitkui ir jo verslo partneriui pasisekė ir dėl to, jog norvegams pinigai – antraeilis dalykas.

„Namus pardavinėjame per partnerius. Kartais jie būna ir brangesni nei norvegiški. Bet mus renkasi ne dėl kainos“, - teigė verslininkas.

Gyvena savo kūrinyje

Šalia Plungės ruošiami rąstiniai namai kuriami pagal norvegų tradiciją. Pušiniai rąstai suneriami būtent pagal norvegišką kampo sukirtimo būdą. Jis laikomas vienas iš sudėtingiausių, tačiau kartu ir vienas iš labiausiai šilumą išlaikančių.

Pats L. Mitkus gyvena rąstiniame name, išbandė vyras su šeima ir apželdintą stogą, kurie puošia Norvegijos kalnų peizažą.

Išoriniams rąstams naudojama lietuviška pušis. Vidinėms detalėms, apdailai parsivežama medienos iš Švedijos.

L. Mitkus teigė, kad lietuvių klientų turi nedaug: čia – kaina svarbiausias kriterijus, o už kokybišką namą tenka mokėti daugiau.

„Paskambina (lietuviai - DELFI) ir klausia, kiek kainuoja vienas kvadratinis metras. Sakau, kad, kai mašiną perkate, gi neklausiate, kiek kainuoja jos vienas kubinis centimetras variklio tūrio. Viskas priklauso nuo komplektacijos“, - teigė pašnekovas.

Pasak verslininko, norvegai dažniausiai kalnuose statosi 100-150 kv. m ploto namelius. Tačiau atsiranda ir tokių, kurie pasistato 400 kv. m namus. Vidutinė namo kaina 80-150 tūkst. eurų.

Rąstinis namas surentimui paruošiamas per 5-6 savaites. Tuomet su vilkikais jis keliauja į Norvegiją, kur dirba įmonės „LHM“ komandos, surenčiančios namą per porą dienų. Taip pat sustatomi visi karkasiniai baldai, laiptai, durys, langai. Norvegams telieka pasirūpinti santechnika, elektra, kuri taip pat naudojama ir šildymui, bei žaliuojančia veja ant stogo.

Vieną namą nugabenti į Norvegiją vidutiniškai reikia trijų vilkikų, tačiau didesniems namams gali prireikti ir septynių.

Nemėgstantys puikuotis savo turtais norvegai šią tradiciją išlaiko ir kalnų nameliuose. Kaip pasakojo L. Mitkus, jei skandinavai nusprendžia turėti kažką didingesnio, tiesiog paprašo didesnio balkio interjere ar masyvesnių detalių namo viduje.

Tradiciškai skandinavai žiemos nameliuose dominuojančiomis renkasi juodą, tamsiai žalią, raudoną spalvas, tačiau pastaruoju metu pradėjo mėgti ir pastelines spalvas.

„Jei ir statome didelį namą, tai jokio marmuro ar aukso ten tikrai nebus. Prabanga pasireiškia per dizaino elementus, renkamasi masyvumą. Pasirenkamas koks didesnis balkis, bet viskas turi būti paprasta“, - šnekėjo verslininkas.

Iš verslo gimė verslas

Šiuo metu „LHM“ įmonių grupėje dirba apie 100 žmonių. L. Mitkus teigia, kad darbuotojų kaita itin maža – pernai savo noru iš darbo išėjo vos vienas darbuotojas. Verslininkas teigia, kad mažą darbuotojų kaitą pavyksta išlaikyti teisingu požiūriu į darbuotojus bei neskurdinančiais atlyginimais. Pašnekovo teigimu, vidutinis atlyginimas įmonių grupėje siekia 3 tūkst. Lt.

„Pasigirsta Darbo partijos kalbų dėl 1509 Lt minimalaus atlyginimo, pas mus tokių atlyginimų nei buvo, nei yra. Mūsų mažiausi atlyginimai yra didesni nei ši suma“, - teigė pašnekovas.

Smarkiai didinti namų gamybos verslininkas su bendrasavininku nežada, tačiau plėsti gamybą nusprendė pradėję vystyti naują verslą.

„Jei nori pradėti verslą, turi suprasti, kokių yra problemų. Mūsų problema buvo baldai, laiptai, dailylentės, lentos grindims. Su visais šiais dalykais turėjome problemų. Patys būdami dideli klientai susidurdavome su kokybės, terminų nesilaikymo problemomis“, - pasakojo L. Mitkus.

Nusprendę, kad šias problemas pašalinti galima patiems pradėjus gaminti medienos dirbinius, verslininkai investavo į techniką ir pradėjo patys gaminti virtuvės baldus, duris, baldus, laiptus.

„Investicijos į mašinas, robotus leido pasiūlyti klientams tokį dalyką kaip laiptai per vieną dieną“, - sakė pašnekovas.

Būtent už investicijas į savo verslą įmonė „LHM“ pernai metais gavo apdovanojimą „Drąsios investicijos“ Ūkio ministerijos organizuotoje „Verslo dienoje“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Reformos pasekmės: mokytojai masiškai išeina iš darbo, dalis nežino, ar gaus atlyginimą (232)

Iki rugsėjo pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau vis dar yra tokių mokyklų, kuriose mokytojai...

Oficiali statistika: kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo (139)

Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas...

Lietuvos bankas, policija ir kitos institucijos toliau merkia pinigus į rusiškas IT sistemas (20)

Be Lietuvos banko, dar bent septynios svarbiausios valstybės institucijos – Policijos...

Praėjus 700 m. nuo Gedimino laiškų Skvernelis bando tą patį. Ar jam pavyks? (222)

Pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre yra kainų klausimas. Vyriausybė rugsėjo 26 d....

Į EP nusitaikęs prof. Mažylis: ten – ne politikos dramblių kapinės (47)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše į Europos Parlamentą –...

Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje (135)

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to,...

Medikai įvardijo šąlančių galūnių kaltininkus – galite atpažinti rimtą ligą (2)

Storos vilnonės kojinės ir karštas puodelis arbatos – tokiomis priemonėmis šąlančių...

Ką būtina žinoti paauglių tėvams: psichologė patarė, kaip bendrauti, kad neįsižiebtų konfliktas

Visą rugsėjo mėnesį vyksta Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) ir irklavimo klubo „Academia...

Mokslininkai ištyrė, kaip paukščiai gali matyti magnetinius laukus

Paslaptis, kaip paukščiai sugeba orientuotis, galiausiai gali būti išspręsta – mokslininkai...

Kaimyninės šalies privalumus atradęs lietuvis: ne latviai, o lenkai yra mums artimiausia tauta (435)

Žinau, kad apie Krokuvą visur yra rašyta, perrašyta, po to vėl rašyta, ir dar kartą perrašyta....