aA
Tai, kas visą pasaulį pakeičia į gera, atranda ne tik daugiametę patirtį turintys mokslų daktarai. Už globalių problemų sprendimą Lietuvoje galėtume padėkoti ir jaunajai kartai, kuri visgi nėra tokia nerūpestinga, kaip kartais sakoma. Štai – dar tebebūdama moksleive, jaunoji mokslininkė Gabija Imbrasaitė atrado nekenksmingą būdą daržoves ir vaisius apsaugoti nuo gedimo, o šis tyrimas jau pradeda skambėti ir tarptautiniu mastu.
Maistas
Maistas
© Shutterstock

Idėja kilo pamokoje gaminant bioplastiką

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos dvyliktokės G. Imbrasaitės atradimas skamba tarytum savotiška „supergalia“: juk kol vieni norėtų skraidyti, turbūt kiti slapčia ir visai ne juokais pasvajoja apie tai, kad jų daržovės ir vaisiai galėtų niekada nesugesti. Pripažinkime – būtų puiku, jei tik būtų įmanoma.

Dvyliktokės darbą galima pavadinti nemažu žingsniu šio tikslo link. Jos darbas „Bioplastiko su mėlynuoju pelėsiniu grybu Penicillium roqueforti poveikis kriaušių nokimui ir laikymuisi“ rugsėjo 14-19 dienomis bus pristatytas ES jaunųjų mokslininkų konkurse, Dubline.

Moksleivė tyrimą pradėjo dar 2014 m. – mokykloje per biotechnologijų pamokas visiems teko gaminti bioplastiką. Kaip tik tuomet moksleivei kilo idėja rasti praktinį jo panaudojimo būdą.

Netrukus ji pasiekė išvadą, kad vietoje cheminių medžiagų naudojant valgomąsias plėveles ir įvairius mikroorganizmus, galima prailginti maisto tinkamumo vartojimui trukmę, sumažinti išmetamo maisto kiekius ir prisidėti prie globalios maisto švaistymo problemos sprendimo. Darbo ruošimas užtruko ketverius metus ir moksleivė tikisi, kad jis nesibaigs konkursu Dubline.

„Tikslas – sukurti dangą vaisiams, kuri nebūtų kenksminga žmogui, galėtų būti valgoma bei prailgintų vaisių išsilaikymo laiką. Tikriausiai pilnai savo darbu įtikėjau, kai praėjusiais metais darbas buvo apdovanotas Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos prizu. Jo įteikimas LR prezidentūroje tikrai buvo neįtikėtina patirtis“, – prisimena G. Imbrasaitė.

Svarbius tyrimus atliekančių moksleivių yra ir daugiau

Moksleivė įsitikinusi, kad kiekvienas darbas, kuris randa būdą pagerinti gyvenimo kokybę, yra aktualus – nesvarbu, ar jį būtų atradęs moksleivis, studentas ar mokslininkas.

„Šių dienų pasaulyje žmonės, mano nuomone, tapo per daug vartotojiški – ne visada svarbu, kokia prekė, ar mums jos reikia, bet jeigu ji pigi, žmogus ją perka. Būtent todėl man kartais būna keista girdėti klausimą, ar mano pagaminta plėvelė nebus labai brangi. Atsakymas – ne, bet juk kalbame apie kiekvieno iš mūsų sveikatą. Manau, kartais ji turėtų nusverti pinigus“, – teigia G. Imbrasaitė.

Gabija Imbrasaitė (dešinėje) su mama
Gabija Imbrasaitė (dešinėje) su mama
© Asmeninis albumas

Turint galvoje įvairius tarptautinius konkursus, galima teigti, kad moksleivės tyrimas pamažu skrieja aplink pasaulį. Moksleivė teigia, kad jos idėjos pripažinimas ir pritaikymas globaliu mastu ją labai nudžiugintų.

„Norėčiau manyti, kad daugiau žmonių pradėtų domėtis, kokiomis medžiagomis apdorojami vaisiai, prieinami prekybos centruose. Galbūt daugiau žmonių pradėtų domėtis ir ekologija, nes mane iki dabar stebina, kaip žmonės prekybos centruose ima nemokamus plastikinius maišelius. Paima tiek, kad išeidami dalį nešasi rankose, o vėliau išmeta“, – liūdną realybę stebi pašnekovė.

G. Imbrasaitė stebi, kad globalioms problemoms neabejingų, mokslu besidominčių ir tyrimais užsiimančių moksleivių šalyje daugiau nei dažnas įsivaizduoja.

„Nemažai moksleivių rašo mokslinius darbus ES jaunųjų mokslininkų konkursui. Apie laimėtojų darbus galima nemažai paskaityti lietuviškoje konkurso interneto svetainėje. Daugumos moksleivių idėjos yra genialios. Mano mokyklos mokiniai taip pat dalyvauja šiame konkurse. Mane ypač sužavėjo vienuoliktokų Augusto Skaudicko ir Artur Airapetian darbas „Vaikų pėdų tyrimas naudojant termografinį metodą“. Labai tikiuosi, kad jiems pavyks sukurti prietaisą, kuris smarkiai prisidės prie ligų diagnostikos ateityje“, – kitų moksleivių pasiekimais žavisi pašnekovė.

Šalyje mato palankias sąlygas gamtos mokslų tyrimams

Gamtos mokslus G. Imbrasaitė pamilo dar nuo mažumės ir savo ateities be jų neįsivaizduoja. Šiuo metu ji prisipažįsta atsidūrusi kryžkelėje – moksleivė dar nėra apsisprendusi, ar nori stoti į biologiją, mediciną, ar vaidybą.

„Medicina, mane lydi nuo mažumės, akių ligų kabinete su mama Daiva leisdavau vasaros ir atostogų dienas. Ir nenuostabu, nes mano mama yra akių ultragarso specialistė, tačiau ir savo darbo mylėtoja, tad visuomet paaiškindavo, ką tiria, kodėl tai svarbu. Dar ir dabar per atostogas lankausi jos kabinete, padedu užpildyti ligonių žurnalą, o kartais ir padiskutuojame apie tiriamą ligonį, nes kai kuriuos akių pakitimus jau pastebiu ir aš“, – apie tai, kaip užsimezgė ryšys su gamtos mokslais, pasakoja moksleivė.

G. Imbrasaitei biologijos studijos patrauklios dėl to, nes studijuodama galėtų tęsti pradėtus tyrimus, dirbti prie jų praktinio realizavimo. Tiesa, merginą ne mažiau žavi vaidyba – jai gera prisiminti pergalę nacionaliniame prancūziško teatro festivalyje „Premiers Rideaux“ ir ją lydinčias laimės ašaras. Vaidybą moksleivė vadina savo amžina meile.

Moksleivė pabrėžia ir tai, kad, atlikdama mokslinį darbą, ji sulaukė daug pagalbos ir mano, kad šalyje esama palankių sąlygų gamtos mokslų tyrimams vykdyti. G. Imbrasaitė teigia, kad pagalbos sulaukė iš įvairių universitetų ir laboratorijų – atliekant tyrimus jai padėjo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).

Moksleivės tiriamasis darbas buvo pradėtas gimnazijos biotechnologijų laboratorijoje, kurios, anot G. Imbrasaitės, pilnai užtenka tiriamiesiems darbams pradėti. Ji prisimena, kad daug pagalbos sulaukė ir pačioje mokykloje – ypač iš savo geografijos mokytojo Simono Šabanovo, kuris papasakojo apie konkursą ir visapusiškai padėjo ruošiant darbo aprašą. Kadangi tyrimams nuolatos reikėdavo gauti nemažai kriaušių, mokykla šį rūpestį padėjo išspręsti paremdama moksleivę finansiškai.

Ji pastebi, kad Lietuvoje yra daug galimybių mokantis gamtos mokslų, tačiau reikia labai jų norėti ir stengtis rasti tam išteklių.

Mokytis integruojant skirtingų dalykų žinias ir kurti naujus produktus padeda ugdymo įstaigose gerinama mokymosi aplinka: vaikai vis daugiau eksperimentuoja mokyklų laboratorijose, atlieka įvairius bandymus ne tik klasėse. Šiais ir ateinančiais mokslo metais daugiau kaip 700 šalies mokyklų Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis. Joms skirta beveik 7 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų investicijų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
4.0000

Top naujienos

15-os šalių žvalgybos ataskaita: Šiaurės Korėja jau turi visą mažų branduolinių bombų arsenalą (70)

Nuo 2006 m., kai Šiaurės Korėja tapo branduoline valstybe, galima išskirti tris pastovias šios...

Kaip sode dar galima pagerinti derlių ir kokių klaidų nereikia padaryti (1)

Rugpjūtis paskutinis vasaros mėnuo, kai jau praktiškai aišku, koks bus derlius, tačiau dar galima...

Lukašenka sutarė su Putinu: vos paprašius Rusija suteiks „visokeriopą pagalbą“ (128)

Aliaksandras Lukašenka po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šeštadienį pareiškė,...

Netoli Klaipėdos sugautas iškrypėlis: išsigandusi mergina spėjo pasikviesti draugą (97)

Netoli Klaipėdos vyras glumino poilsiautojus paplūdimyje viešai tenkindamas lytinę aistrą....

Išskirtinės pramogos vienoje gražiausių Latvijos vietų: Lietuvoje to nerasite

Minotauro labirintas, požeminiai ežerai, žygiai su šunimis ir daug kitų smagių ir aktyvių...

Vidas Bareikis – apie per koncertą numestus kilogramus, santuokoje nešamą kryžių, rūpestį dėl sūnaus ir santykius be spazmų (15)

Laidoje „Laikykitės ten“ su Andriumi Tapinu apsilankęs atlikėjas, aktorius ir režisierius...

Į Druskininkus atėjo labai sunkus metas: verslininkai labiausiai pasiilgo žydų

Smulkieji Druskininkų verslininkai skaudžiai išgyvena pokarantininės vasaros praradimus. Jeigu...

Minske – vėl tūkstančiai žmonių: Lukašenka paskambino Putinui atmeta užsienio šalių siūlymus dėl tarpininkavimo, papildyta 17:32 (604)

Minske tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko atsiliepdami į Baltarusijos opozicijai...

Koronaviruso taikinyje – jauni ir su el. cigarete dantyse: turi 7 kartus didesnę tikimybę užsikrėsti (42)

Elektroninių cigarečių rūkymas jauniems žmonėms iki septynių kartų padidina riziką...

Prižiūrėtojas tapo Pravieniškių kalinių tarnu: jie man susuko galvą (65)

Skandalų krečiamų Pravieniškių pataisos namų pareigūnas už pinigus sutiko tapti kalinių...

|Maža didelių žinių kaina