aA
Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Jungtinė Karalystė kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų šalis taip pat galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe.
Marius Jurgilas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot ekonomisto, Lietuva gali tapti finansinių technologijų centru, kadangi šio statuso pasiekimui turi visas reikiamas sąlygas, rašoma pranešime spaudai.

Pasak M. Jurgilo, dėl naujųjų technologijų panaudojimo finansinių paslaugų srityje daugiausiai naudos gauna.

„Pavyzdžiu galėtų būti finansinių operacijų analizė, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir taip užkardant kelią finansiniams nusikaltimams arba mokėjimo operacijų vykdymas naudojant decentralizuotą blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Tinkamas šių technologijų panaudojimas leidžia atpiginti finansines paslaugas galutiniam vartotojui, padaryti jas skaidresnes, patogesnes ir greitesnes“ , – pasakoja M. Jurgilas.

Anot už mokėjimus, finansų rinkos infrastruktūrą, pinigų valdymą ir mokslinius tyrimus atsakingo Lietuvos banko valdybos nario, finansų sektoriaus transformaciją pastaraisiais metais lėmė keletas priežasčių. Tai ir naujų technologijų atsiradimas, ir pasikeitę vartotojų įpročiai bei smarkiai išaugusi konkurencija finansų rinkoje.

„Nauja karta auga spartaus interneto ir globalaus pasiekiamumo sąlygomis – įprantame reikalus tvarkyti neiškėlę kojos iš namų, tad atitinkamai keičiasi ir mūsų lūkesčiai finansinių paslaugų teikėjų atžvilgiu. Kitaip tariant, finansinių reikalų tvarkymui nenorime gaišti daug laiko“, – tikino M. Jurgilas.

Londoną iškeis į Lietuvą?

Technologijoms smarkiai gerinant finansinių paslaugų kokybę, valstybės vis aršiau konkuruoja dėl vadinamųjų „fintech“ įmonių atėjimo į savo rinkas. M. Jurgilo teigimu, Lietuvos bankas šių įmonių prikvietimą pirmiausiai mato kaip būdą didinti konkurenciją šalies finansų rinkoje.

„To pasekmė yra geresnių ir pigesnių finansinių paslaugų vartotojams pasiūla. „Fintech“ kompanijos taip pat turi ir sisteminės finansų sektoriaus rizikos mažinimo poveikį. Pavyzdžiui, įvairios alternatyvaus finansavimo platformos leidžia mažinti ūkio priklausomybę nuo bankinio sektoriaus malonės, kas ypatingai aktualu tampa kriziniais laikotarpiais“, – aiškino Lietuvos banko atstovas.

Ir nors konkurencija dėl „fintech“ įmonių pritraukimo pasaulyje yra arši, tačiau Lietuva, anot M. Jurgilo, šioje kovoje turi savo privalumų. O dalis „fintech“ įmonių į Lietuvą gali patraukti ir iš „Brexit“ pasirinkusios Jungtinės Karalystės.

„Beveik viskas yra realu, jei tik aiškiai užsibrėži ir kryptingai sieki užsibrėžto tikslo bei turi jo įgyvendinimui tinkamų gebėjimų. Taip ir su mūsų „fintech“ ambicija – Vyriausybė ir Lietuvos bankas iškėlė tikslą sukurti patrauklią finansinėms inovacijoms aplinką bei suvienijo jėgas šiam tikslui pasiekti. Šalyje turime daug talentingų angliškai laisvai šnekančių žmonių, ką, beje, mums pabrėžia ir užsienio investuotojai, kurie gali kurti ir įgyvendinti sudėtingus sumanymus. Taigi turime visas reikiamas sąlygas konkuruoti su kitomis valstybėmis, pretenduojančiomis į „fintech“ centro Europoje statusą, tik svarbu ilgainiui nepamesti šio tikslo“, – įsitikinęs ekonomistas, kuris pabrėžė, kad šaliai ypatingai svarbu turėti savąjį unikalų identitetą.

Remiantis įvairiais skaičiavimais, pasaulyje rizikos kapitalo investicijos į „fintech“ sektorių 2017 metų antrąjį ketvirtį užaugo 38 proc. lyginant su tuo pačiu praeitų metų periodu ir siekė apie 5 mlrd. JAV dolerių. Lietuvoje kol kas stebimi pavieniai sandoriai.

Atsiskaitymai telefonu – jau netrukus

Paklaustas, kokias naujoves finansų sektorius pasiūlys ateityje, M. Jurgilas pirmiausiai išskyrė mobiliuosius mokėjimus. Tiesa, pašnekovas perspėjo, kad ši technologija plis greičiau, nei daugės ją naudojančių klientų.

„Nepaisant to, kad galimybė atsiskaityti įvairiose prekybos vietose bei atlikti tarpusavio atsiskaitymus mobiliuoju telefonu bus netrukus pristatyta visuomenei, manau, turės praeiti nemažai laiko, kol pasikeis vartotojų įpročiai ir atsiskaitymai mobiliaisiais taps norma. Lietuvos bankas siekia didesnio elektroninių mokėjimų paplitimo Lietuvoje, tad tikimės, kad trejų – penkerių metų perspektyvoje grynieji pinigai užleis dalį vietos elektroniniams ir, konkrečiai – mobiliesiems, mokėjimams. Technologijos neišvengiamai skverbsis ir į kitus finansų sektoriaus segmentus, tad matysime reikšmingesnių pokyčių ir investavimo, draudimo ir kitose kryptyse“, – apie būsimus pokyčius kalbėjo M. Jurgilas.

Daugiau apie pokyčius finansų sektoriuje ir naujų žaidimo taisyklių nustatymą jame M. Jurgilas kalbės rugsėjo 19-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame nemokamame modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (19)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (138)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Pažadai nesutilpo į mokytojo piniginę: atlyginimų žirklės stulbina

Geresnių laikų mokytojams dar teks palaukti. Iš prognozuoto iki 17 proc. atlyginimų šuolio...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (134)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (109)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (91)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis (1)

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (106)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (5)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...