aA
Paprašyti stabtelėti ir pasikalbėti apie mokyklos laikus su akordeonistu Martynu Levickiu yra tikras iššūkis – atlikėjas koncertuoja visame pasaulyje, todėl nuolat keliauja. Prisiminęs, nuo ko viskas prasidėjo, jis papasakojo, kad mokykloje jautėsi „truputį nepritapėliu“, bet pačiu laiku atsiradusi parama padėjo pradėti tarptautinę patirtį ir sėkmingą karjerą.
Martynas Levickis
Martynas Levickis
© Ugnė Henriko

Į mokyklą grįžti nenorėtų

Visai neseniai atlikėjas grįžo iš koncertinio mėnesio trukmės turo, kuris buvo nusidriekęs tarp Honkongo, Tel Avivo, Londono ir Rygos. Nors daug keliauja, tam tikra prasme nenutolsta nuo Lietuvos – dalis tų koncertų buvo skirta Lietuvos šimtmečiui paminėti. Pavyzdžiui, Berlyne pristatė jaunos lietuvių kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės kūrinio „Savęsp“ premjerą, kuris buvo specialiai sukurtas Lietuvos jubiliejui. „Pavadinimas „Savęsp“ – toks senas, lietuviškas žodis, atspindintis norą iš tikrųjų suprasti, kas tu esi“ – taip apie kūrinį pasakoja M. Levickis.

Stabtelėjęs tarp visų repeticijų ir koncertų, vienos istorijos apie savo mokyklą M. Levickis negalėtų papasakoti, nes jų buvo ne viena ir ne dvi – per dvylika metų jis mokėsi net penkiose ir kiekvienoje iš jų reikėjo laiko priprasti vis iš naujo.

„Pradėjau mokytis Tauragės Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje. Ten baigiau dvi klases, o mokytis pradėjau šešerių. Tada persikraustėme į Šiaulius, kur tęsiau mokslus Centro pradinėje mokykloje – tai dar du metai. Vėliau mokiausi Juventos vidurinėje mokykloje – dar keturi metai ir galiausiai įstojau į Šiaulių konservatoriją (dabar Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorija – DELFI). 9-12 klases baigiau ten“, - tokį ilgą mokyklų sąrašą iš prisiminimų ištraukė M. Levickis.

Atlikėjas teigia, kad su mokytojais sutarė, buvo „geras vaikas“, tačiau vis dėlto į mokyklą tikrai nenorėtų sugrįžti.

„Nežinau, ko gero, čia sudėtingi dalykai. Kol žmogus yra besivystantis, jaunas, mažas organizmas, kol vystosi jo psichologija, yra be galo svarbu turėti gerą, padrąsinančią, įkvepiančią aplinką. Negaliu sakyti, kad man „nenuskilo“ ją turėti, tikrai buvo puikių mokytojų, kurie labai prisidėjo prie mano sprendimų, iki šiol man yra labai svarbūs, bet nemanau, kad mokykloje jaučiausi labai gerai. Gal todėl, kad nebuvo daug vietos individualumui, norėjosi laisvės“, – sako M. Levickis.

Paklaustas apie tai, koks jausmas būti naujoku vis kitoje mokykloje, jis pripažino, kad galbūt iš dalies dėl to ir nenorėtų sugrįžti į tuos laikus. Nepaisant to, kad kiti vaikai nesišaipė, teigia, jog jautėsi „truputį nepritapėliu“.

„Gal todėl aš ir nenoriu grįžti į mokyklą. Aš tiek jų keičiau, vis buvau tas naujokas, kuris atėjo „iš kažkur“. Pirmas kartas buvo tiesiog atėjimas į mokyklą, ten aš buvau pats jauniausias, pats mažiausias klasėje. Kaip minėjau, pradėjau lankyti mokyklą šešerių. Tai irgi turėjo įtakos. Niekas nesišaipė, bet, apskritai, jautėsi, kad aš nesu lygus“, – prisimena pašnekovas.

Pasak jo, nors buvo aktyvus, nuo pirmųjų metų gabus muzikos pamokose, laisvės trūko ne tik tokiuose mokomuosiuose dalykuose, kaip matematika. Viso pokalbio metu pašnekovas akcentavo tą pačią problemą – nepatiko, kad atsakymai ir veiksmai mokykloje turėjo būti atlikti tik „taip ir ne kitaip“. Dabar jis pats tarp daugybės koncertų kartais randa laiko privačiai mokyti muzikos, su moksleiviais bendravo ir būdamas studentu Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Savo buvusių mokytojų klaidos stengiasi nekartoti – savo mokiniams nesako, kad besimokant yra tik teisingi ir neteisingi atsakymai.

Martynas Levickis
Martynas Levickis
© Ugnė Henriko

„Mano laikais kažkaip mokykloje būdavo „tik taip ne kitaip“, kalbant ir apie humanitarinius dalykus. Aš net nekalbu apie matematines formules, o, pavyzdžiui, lietuvių kalbos teksto interpretacijas, kurios yra sunkiai apibrėžiamas dalykas. Man visada rašydavo ketvertus ir šešetus. Aš kartą padariau tokį eksperimentą ir nunešiau ne savo rašytą interpretaciją, kuri vienoje geriausių miesto mokyklų buvo įvertinta aštuonetu. Vis tiek gavau tą ketvertą. Tai irgi daug ką man pasakė apie tai, kaip veikia sistema ir visokie „štampai“ mokykloje. Manau, kad užsienyje to tikrai mažiau, bet, vėlgi, sakyti, kad ten daug geriau – nesiimčiau to. Toje pačioje Jungtinėje Karalystėje yra labai daug neišugdytų žmonių, bet ir labai daug išugdytų, kurie baigę tik mokyklą labai gerai moka prancūzų kalbą arba labai gerai išmano istoriją. Tokių sutikau ir labai nustebau, kai jie pasakė, kad istorijos mokėsi tik mokykloje“, – įspūdžiais apie Jungtinės Karalystės švietimą dalijasi M. Levcikis.

Būtent dėl istorijos ir užsienio kalbų pamokų jis šiek tiek gailisi. Kai mokėsi Šiaulių konservatorijoje, neturėjo pakankamai laiko ne tik namų darbams. Kaip ir daugelis tokiose specializuotose mokyklose besimokančių moksleivių, M. Levickis buvo pasirinkęs „laisvą lankomumą“, kai ruošdavosi koncertams praleisdavo daug bendrųjų formaliojo ugdymo pamokų arba, kaip pats sako, pamokose lyg ir būdavo, bet vis tiek neišmoko tam tikrų dalykų.

„Nežinau, ar dėl konservatorijos, ar bendrai, kažkodėl studijuodamas aukštojoje mokykloje supratau, kad aš labai daug ko nežinau, neatsimenu, neįsisavinau to, kas man ypatingai svarbu – kalbos, istorija. Matematikos „užvėręs“ dvyliktą klasę niekada nenaudojau ir iki šiol man nėra aišku, kodėl tiek jos moko. Net nemanau, kad kažkokio loginio mąstymo suteikė. Supratęs, kad kalbų ir istorijos gerai neišmokau, kažkaip liūdna pasidarė, save kaltinau, bet supratau, kad ir pati sistema neruošia praktiniam visų žinių panaudojimui. Be abejo, konservatorija yra specializuota mokykla, kurioje visi bendrieji dalykai mokomi vadinamuoju B lygiu, bet buvo galima pasirinkti kai kuriuos aukštesniuoju, ką aš ir dariau. Bet taip, baigęs mokyklą norėjau turėti geresnius rezultatus“, – sako muzikantas.

„Galiu tik vieną pasakyti: kad nėra tik „teisinga“ ir „neteisinga“ – tokią taisyklę M. Levickis išskirtų apie muzikos mokymą. Jo nuomone, grojimo technikos reikia mokyti formaliai, tačiau vėliau muzikos atlikimas nieko bendro su tuo neturi.

Padėjo parama

Kita problema, su kuria susiduria menų konservatorijose besimokantys ir vėliau tos srities aukštąsias mokyklas pasirinkę mokiniai – lėšų trūkumas. Instrumentai kainuoja daug, dažnai nelieka laiko užsidirbti patiems, o ir kasdieninės išlaidos pačios nepasidengia. Dėl šio dalyko M. Levickiui buvo lengviau Šiauliuose, kai gyveno tame pačiame mieste, kur buvo ir finansiškai padėjo jo mama, tačiau vėliau pasidarė sunkiau.

Martynas Levickis
Martynas Levickis
© DELFI / Domantas Pipas

„Aš labai nemėgstu verkšlenti, bet iš tiesų buvo sunku. Kol aš mokiausi Šiauliuose, mane visiškai išlaikė mama, prie to galėjau prisidurti jau pradėdamas groti. Kai pradėjau studijuoti Londone – tai buvo vienareikšmiškai mano sprendimas. Mama pasakė, kad negalės manęs išlaikyti ir visiškai tokių vilčių neturėjau. Bet man gyvenime pasisekė. Turėjau rėmėjų, kurių tiesiogiai niekada nepažinojau, bet jie pamatė, kad noriu studijuoti Londone, gal koks straipsnis tada išėjo ir jie patys pasiūlė prisidėti. Tai iš tikrųjų yra tie stebuklingi momentai, kai net negali patikėti, kad tai vyksta ir aš esu be galo dėkingas, kad yra tokių žmonių“, – apie savo patirtį ir sėkmę pasakoja M. Levickis.

Kaip minėjo M. Levickis, finansiškai prisidėjo rėmėjai. Jis yra vienas iš „Maximos“ nacionalinės moksleivių skatinimo programos „Lietuvos Maximalistai“ alumnų. Po 15 programos gyvavimo metų tokia parama vaikams vis dar reikalinga. Remiantis įmonės atstovų pateiktais duomenimis, 2017 metais stipendiją gauti siekė beveik 500 vaikų iš visos Lietuvos, o stipendijų fondui buvo skirta 50 tūkst. eurų. Tai nuoseklios, jau daugiau nei dešimtmetį bendrovės įgyvendinamos, paramos vaikų švietimui ir ugdymui dalis. Per tuos metus bendrovės vystomose programose sudalyvavo ir įmonės įsteigtas stipendijas, gavo daugiau nei 5,6 tūkstančio šalies moksleivių, sako „Maximos“ atstovai.

Atlikėjas pritaria, kad rėmėjų skiriamos stipendijos ir parama yra svarbus veiksnys, bet, jo nuomone, finansinę paramą bei prioritetus kitaip galėtų skirstyti ir valstybinės institucijos.

„Aišku, reiškia susistatyti gražias sienas ir susidėti gerus langus, ką visos mokyklos jau kaip ir padarė. Dar reikia atnaujinti visą elementorių, knygas ir techniką. Nemanau, kad visos mokyklos tai padarė. Bet, turint visa tai, manau, dar reikėtų pagalvoti apie žmogiškuosius išteklius. Apie tai, kokie mokytojai veda pamokas, kokios jų kompetencijos ir ar jie iš tikrųjų yra įkvepiantys mokytojai, nes tokių yra labai nedaug, bet jų reikia, labai reikia. Manau, kad labai dažnai potencialūs talentai nuteka vien tik todėl, kad nėra išugdyti reikiamu laiku“, – mano atlikėjas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Rusijoje lietuvės sektą užgriuvo ginkluoti pareigūnai: įtaria išviliojus įspūdingas sumas (94)

Gulėjimas kapo duobėje, įvyniojimas į bintą, kitos egzoterinės procedūros ir apsauginis kupolas...

Lietuvos įmonės patiria spaudimą iš užsienio: prašo atidėti mokėjimus ir mažinti kainas (29)

Nors analitikai teigia, kad 2019-aisiais bendri Lietuvos eksporto rodikliai siekė aukštumas,...

Vokietijoje – šaudynės, yra žuvusių  šaulys, nušovęs 11 žmonių, rastas negyvas (55)

Vokietijos Hanau mieste policija rado spėjamo šaulio, naujais duomenimis, nušovusio 11 žmonių,...

Laivai aplenkia Kiniją: prekyboje kyla sumaištis (14)

2020 metų vasaris įsimins kaip istorinių trikdžių viso pasaulio tiekimo grandinėse laikotarpis,...

Tomas Sinickis. Atslūgus įtampai ir emocijoms po „Eurovizijos“, įvertinkime, kas vis dėlto įvyko (25)

Savaitgalį įvyko du finalai. Vienas baigėsi kaip visada – laimėjo „Žalgiris“ . Kitais...

Prie pat Vilniaus atnaujintas pažintinis takas sulaukė tautiečių antplūdžio: tai viena įdomiausių vietų Lietuvoje (1)

Sėdžiu naujos Liudo Dapkaus knygos apie keliones pristatyme ir klausausi jo skeptiškų minčių...

Ūkininkai suskrido į protesto akciją Briuselyje, akcijų žada ir Lietuvoje (7)

Šiandien, vasario 20 d., Lietuvos ūkininkai planuoja pradėti protestą Briuselyje, kuriame...

Philipp Ther

Susivienijimo kaina: Vokietijos šoko terapija po 1989-ųjų

Dažnai sakoma, kad Vokietijos ekonomikos stiprybę lėmė šoko terapija, taikyta praėjusio...

Čempionų lyga: smūgis Mourinho pragmatizmui ir Italijoje suvarpytas „Valencia“ vartų tinklas (3)

UEFA Čempionų lygos aštuntfinalį sėkmingai pradėjo „Leipzig“, Anglijoje 1:0 įveikęs...

Sunku patikėti: jūsų nešiojamojo kompiuterio įkroviklis yra galingesnis už „Apollo 11“ kompiuterį

Praėjus šiek tiek daugiau nei pusei amžiaus nuo istorinio „ Apollo 11 “ nusileidimo Mėnulyje...

|Maža didelių žinių kaina