„Laukia intensyvūs metai“, – prasitaria švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Pristatydamas naujų mokslo metų aktualijas jis pripažįsta, kad pokyčiai laukia visos švietimo sistemos narių.
Dainius Pavalkis
© DELFI / Valdas Kopūstas

Ministras kitąmet planuoja įvesti minimalų stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas, žada priešmokyklinį ugdymą padaryti privalomu, skirti dėmesį technologijoms ir inovacijoms bei geresnei mokymo kokybei.

Privalomai ugdys šešiamečius

Šiemet į mokyklas sugužėjo tūkstančiu daugiau pirmokų nei praėjusiais metais, tačiau D. Pavalkis pastebi, kad jų galbūt būtų dar daugiau, jei Lietuvoje būtų įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas.

„Šiuo metu Lietuvoje yra apie du tūkstančius vaikų, kurie neina į mokyklą, nors turėtų Didžioji jų dalis, apie 80 proc. – užsienyje, ir švietimo įstaigas lanko ten, tačiau yra ir iš socialinės rizikos šeimų. Norime įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą, kad dar prieš mokyklą galėtume surasti tokius vaikus ir pasiūlyti jiems kokybišką išsilavinimą, parodyti, kas yra mokykla. Be to, tyrimai rodo, kad priešmokyklines grupes lankę vaikai, mokosi geriau“, – pastebi D. Pavalkis.

Anot jo, bus pasirūpinta ir mokymosi kokybe jau nuo ankstyvų dienų. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija į savas rankas perims vadovėlių rengimą – norima juos susisteminti ir išrinkti 1-2, kurie būtų laikomi pagrindiniais informacijos šaltiniais, mokyklos aprūpinamos modernia įranga.

Skirs lėšų technologinio ir neformalaus švietimo skatinimui

„Per rugsėjį ir spalį beveik 100 mokyklų įrengsime klases su mobiliais kompiuteriais, skyrėme pinigų informacinių technologijų diegimui ir skaitmeninio mokomojo turinio kūrimui. Modernėjimo kryptimi eina visas pasaulis, tad ir mes neplanuojame grįžti į balanos laikus“, – šyptelėjo ministras.

Jis taip pat ketina vaikus jau nuo mažų dienų supažindinti su inžinerinėmis naujovėmis. Norint to pasiekti, mokyklose bus kuriami maži tyrimų centrai, laboratorijos.

„Mokiniams reikia duoti pačiupinėti ir leisti pasimatuoti tyrėjo, informatiko, mokslininko darbą. Gimnazijoje susipažinti su tokia veikla – per vėlu. Pavyzdžiui, estai pradėjo vaikus programuoti mokyti nuo pirmos klasės. Mums gal tai atrodo keista, tačiau jų pasiekimai rodo, kad einama teisinga linkme“, – pastebi D. Pavalkis.

Informacinėms technologijoms mokyklose diegti per trejus metus planuojama skirti per 130 mln. Lt. 50 milijonų litų bus išleista ir neformaliam vaikų švietimui. Pirmą kartą valstybė atkreipė dėmesį į neformalaus ugdymo įstaigas, iki šiol tai buvo palikta savivaldybėms.

Žada įvesti stojamąjį balą

Jau per Seimo rudens sesiją bus svarstomas ir abiturientų bei jų tėvų neaplenkiantis pokytis. Ketinama įvesti minimalų stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas.

„Pagrindinis šio pakeitimo tikslas yra užtikrinti, kad į aukštąsias mokyklas ateitų motyvuoti studentai, o ne tie, kurie turi pinigų. Be to, tai garantuotų stabilumą aukštosioms mokyklos, išvengtumėme situacijos, kai vienais metais mokymosi įstaiga gauna 600, kitais – 300 krepšelių. Vienoms aukštosioms mokykloms toks sprendimas labai nepatinka, kitiems – visiškai nekelia emocijų. Tie universitetai, kurie yra perspektyvūs, gerbia save ir studentus, tokį balą įsives be jokių problemų“, – įsitikinęs ministras.

Anot jo, tokiu būdu kasmet pirmakursių galėtų sumažėti apie 5-6 tūkstančiais - toks yra skaičius studentų, priimamų per trečią stojimo į aukštąsias mokyklas etapą, kurį vykdo patys universitetai. Be to, tai būtų savotiškas universitetų įsipareigojimas valstybei rengti tokius specialistus, kokių reikia valstybei.

„Negalime priimti į aukštąjį mokslą tų mokinių, kurie nesimokė visus 12 metų ir bando laimę su 1 balu iš 10 – tai veda prie visiško aukštojo mokslo diplomo vertės paniekinimo, nes tikėtis, kad tas, kuris nemokėjo nieko, staiga pasidarys kitoks, neverta. Kad jis sužinos, kaip suktis visuomenėje, kaip paruošti kažkokį diplomą, gal pasisamdyti grupę darbuotojų, kad jam parašytų bakalaurinį ar magistrinį darbą – taip, galbūt. Bet kad jis pats, kaip žmogus, įgys kompetencijų, žinių, tų, kurias mes vertiname diplomu, nelabai tikiu", – sako D. Pavalkis.

Griežčiau prižiūrės mokyklų vadovų darbą

Tiesa, radikalių pokyčių šiemet turėtų išvengti direktoriai – ministras yra prieš jų rotaciją, tačiau už sugriežtintas atestacijas.

„Negaliu pasakyti, kad man labai patiktų rotacijų idėja, bet kad atestacija turėtų būti rimta kas penkeri metai – tai faktas“, – sakė ministras.

Anot jo, esminė problema yra nepakankama kai kurių mokyklų vadovų kompetenciją, kurios įvertinimą ir būtina griežtinti.

„Atestacija toliau vyksta popierinė. Jei jis buvo kursuose, jei nepadarė kokių nors „juokų“, jis atestuojamas ir su juo sutartis yra pratęsiama. Jei mes sakome, kad turime daug mokyklų direktorių, tarp jų yra visokių, tai mes turime pakelti atestacijos kartelę, tada gal galime nuleisti konkursinę kartelę. Bet balansas turi būti išlaikytas“, – patikino D.Pavalkis.

Steigs Pedagogikos institutą

Dar šią žiemą ketinama įsteigti ir Pedagogikos institutas, kuris vertintų švietimo kokybę ir teiktų siūlymus dėl ugdymo programų.

„Turime atskirus segmentus – matematikus, fizikus, lituanistus, kurie kiekvienas galvoja, kad reikia akcentuotis būtent į tą discipliną. Tai natūralu, tai turėtų būti visų savo mylinčių mokytojų interesas. Bet tokio centro, kuris pasakytų, kas išeina toje galvoje viską sudėjus, kaip tai koreliuoja su testais ir egzaminais, neturime. Tokia institucija gerinant kokybę yra būtina“, – sakė D.Pavalkis.

Anot jo, naujai steigiama institucija būtų kuriama Ugdymo plėtotės centro pagrindu, ji neturėtų pareikalauti papildomo finansavimo, nes būtų perskirstytas finansavimas tarp kitų institucijų.

Padidės mokinio krepšelis

„Ne kartą man yra tekę atvykti į miestelius, kuriose yra dvi mokyklos. Viena – bendro lavinimo, turinti tik kelis mokinius, kita – profesinė, kuri taip pat negali pasigirti dideliu mokinių skaičiumi. Mažuose miesteliuose turint dvi mokyklas netikslingai švaistomos lėšos, o jų direktoriai elgiasi, kaip kad mįslėje, niekaip nesueina per tiltelį. Būtent todėl norime į tai įsikišti valstybiniu lygmeniu“, – prasitarė ministras. Jis kai kuriose vietovėse nori sujungti bendrojo ugdymo ir profesines mokyklas.

Taip jis tikina bandysiantis sustabdyti ir netikslingą mokinių krepšelio panaudojimą. Beje, nuo sausio 1 jis padidės penkiolika litų. Jis sudarys 3 363 litus arba 974 eurus.

Tobulins pedagogų kvalifikaciją ir atnaujins mokyklas

Didesnis nei iki šiol dėmesys bus skiriamas ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, mokyklos pažangai. Šiemet startuoja Mokyklų pažangos konkursas – pirmas žingsnis skatinant pačių mokyklų tobulėjimą ir padedant joms tai daryti. Mokyklos galės teikti paraiškas Švietimo ir mokslo ministerijai dėl metodinės pagalbos, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo. Įsivertinusios savo silpnąsias vietas, gaus pagalbą. Tai bus tęstinis procesas, remiamas ES fondų lėšomis.

2014 metais atnaujinamos 126 švietimo įstaigos. Atnaujinimui šiemet skirta 65 mln. litų. Baigiami įrengti 2 sporto aikštynai. Baigtas statyti Lavoriškių vidurinės mokyklos priestatas ir Jonavos politechnikos mokyklos mokomosios dirbtuvės. Lietuvoje nuo rugsėjo atsiranda nauja mokykla – KTU inžinerijos licėjus, įsteigtas Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos bazėje.

ES lėšomis veikiančių švietimo įstaigų bazėse planuojama įkurti dar bent dešimt tokių mokyklų, kuriose būtų daugiau orientuojamasi į matematikos, gamtos mokslų, informacinių technologijų ir inžinerinio ugdymo kryptis. Nuo rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje duris atvers pirmosios regioninės sporto mokyklos.

Iš viso švietimo ir mokslo sistemos kokybės gerinimui iš 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų bus skiriama apie 3 mlrd. litų.

Mokinių sumažėjo

Šių metų rugsėjį mokyklos slenkstį pirmą kartą peržengs 28 tūkst. pirmokų. Bendrojo ugdymo mokyklose šiemet turėsime 30,5 tūkst. abiturientų. Iš viso naujus mokslo metus pradės maždaug 343 tūkst. mokinių. (Praėjusiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 357,5 tūkst. mokinių; 2012–2013 m. m. – 373,9 tūkst. mokinių).
Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia apie 1,2 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų. Jose dirbs apie 33, 3 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

Maždaug 45 tūkst. mokinių mokysis pirminį profesinį mokymą vykdančiose švietimo įstaigose. 2014–2015 mokslo metais pirminį profesinį mokymą teiks 76 įstaigos. Jose dirbs 3,5 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

Kolegijose studijas pradės 13, 1 tūkst. pirmakursių, iš viso šiose aukštosiose mokyklose studijuos 41, 4 tūkst. studentų. Universitetuose – 19,6 tūkst. pirmakursių, iš viso apie 97 tūkst. studentų visose pakopose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Siurprizas: stojantiems į universitetus – kliūtys, į kolegijas – vilionės nemokamomis studijomis

Valstybė šįmet studentus nudžiugino pranešdama apie papildomą aukštojo mokslo finansavimą....

Slaptos draugijos pėdsakai Vilniaus pakraštyje – vis dar neįminta mįslė (3)

Iki krikščionybės įvedimo Lietuvoje 1387 metais, Verkiai priklausė didžiajam kunigaikščiui,...

Sirijos kare – pavojingas posūkis: skamba tiesmuki įspėjimai (145)

Izraelio kariuomenė paviešino tiesioginį grasinimą Iranui – tai padaryta paskelbus minėtosios...

Indrė Makaraitytė. Karbauskio žinutė prezidentei ir dvi Skvernelio problemos (186)

Naujas karas, šūkčiojama iš visur kur, vos tik Saulius Skvernelis ėmė ir pareiškė, kad...

Padalinta Lietuva: sostinė lenkia likusią Lietuvą visais rodikliais (45)

Statistikos departamentas pradėjo rengti ir skelbti rodiklius pagal naujus statistinius regionus -...

Išlindo yla iš maišo: griauna mitą apie bioskaidžius maišelius

Visuomenei aerobiškai skaidaus plastiko maišeliai jau kurį laiką buvo siūlomi kaip...

Vaiko pinigai: žadėjo daug ir visiems, o daugiau kaip trečdalis negavo nieko (203)

Valdantieji žadėjo plėsti mokesčių lengvatą dirbantiems tėvams ir kartu mokėti po 60 Eur už...

Avarijos kaltininkė atsipirko sumušimais, o kita vairuotoja ir jos brolis išvežti į klinikas

Penktadienį, apie 10.15 val., kelyje Kaunas–Alytus, Prienų r., Pakuonio seniūnijos ribose,...

Užrūstino netikėtai apmokestinta aikštelė: darbuotojams ir gyventojams – jokių lengvatų (98)

Neapdairūs vairuotojai, kaip įprasta palikę automobilį Kaune, Šiaurės prospekte esančios...

Aplinkos ministrą pasiekė nemaloni žinia: teks apsispręsti (45)

DELFI tyrime iškėlus abejonę, ar aplinkos ministro Kęstučio Navicko vadovaujamos ministerijos...