aA
Nuo šių metų sausio euro zonos nare tapusios Latvijos gyventojai iki šiol yra pakankamai skeptiški dėl bendros europinės valiutos, tvirtina SEB banko Latvijoje šeimos finansų ekspertas Edmundas Rudzitis.
Latvių patirtis: kas kitąmet labiausiai tuštins lietuvių pinigines
© K. Cemnolonskio nuotr.

„Tai gali būti susiję ir su valiutos keitimo išlaidomis, ir su augančiomis kainomis“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje svarstė jis.

87 proc. latvių  tvirtino pastebėję kainų augimą po euro įvedimo.

Edmunds Rudzitis
Edmunds Rudzitis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Nors bendra infliacija buvo nedidelė, tačiau paslaugų sektoriuje kainos didėjo. (…) Žinoma, iš dalies tai buvo dėl apvalinimų prieš euro įvedimą“, - kalbėjo E. Rudzitis.

Latvijos statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginus su praėjusių metų rugpjūčiui, labiausiai – 7 proc. - per metus išaugo kirpėjų paslaugų kainos.

Antroje vietoje pagal kainų augimą buvo nuomos paslaugos, kurios per metus pabrango 6 proc., turizmo paslaugos – beveik 6 proc., maitinimo paslaugos – kiek daugiau nei 5 proc. Bendra paslaugų infliacija viršijo 3 proc.

Jo teigimu, po euro įvedimo latviai aktyviau pradėjo naudotis banko kortelėmis.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Triina Messimas tvirtino, kad estai pakankamai lengvai apsiprato su euru.

Triin Messimas
Triin Messimas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Galėčiau pasakyti, kad estai pakankamai gerai įprato naudotis euru, todėl net sunkoka prisiminti, su kokiais iššūkiais susidūrėme jį įvedant“, - teigė ji.

Šiuo metu estai yra vieni labiausiai palaikančių eurą tarp visų euro zonos šalių – 80 proc. estų palaiko bendrą Europos Sąjungos valiutą.

Ekonomistė pastebi, kad įvedus eurą pasikeitė kai kurie gyventojų įpročiai, pavyzdžiui, dabar vaikai gauna daugiau kišenpinigių, nes anksčiau jie gaudavo 10 kronų (apie 64 euro centus), o dabar jiems duodama 1-2 eurus. 

SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė atkreipia dėmesį, kad lietuviai kainų didėjimo po euro tikisi labiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. 

Tačiau ji pastebi, kad tam gali būti ir logiškas paaiškinimas, nes Latvijoje paslaugos ėmė brangti nuo praėjusių metų rugsėjo, o Lietuvoje – šį balandį, likus kur kas daugiau laiko iki euro įvedimo.

„Galima konstatuoti faktą, kad mūsų verslininkai išmoko kitų šalių praktiką ir kainas pradėjo apvalinti anksčiau, nes pasirašius Geros verslo praktikos kodeksą kainų keisti nebegalima“, - teigė J. Varanauskienė.

Atsikrato grynųjų

Kaip nurodoma SEB banko parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, vis daugiau gyventojų grynaisiais laikomas santaupas padeda į banko sąskaitas tam, kad jos automatiškai pasikeistų į eurus.

Tiesa, Lietuvoje grynųjų pinigų yra daugiau nei kitose Baltijos šalyse.  Europos centrinio banko duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui statistikai teko 634 eurai grynųjų pinigų. Atitinkamu laikotarpiu iki euro įvedimo Estijoje šis skaičius buvo 297 eurai, Latvijoje – 680 eurų. 

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nors Latvijoje grynųjų pinigų kiekis prieš euro įvedimą buvo istoriškai didžiausias tarp Baltijos šalių, euras situaciją pakeitė iš esmės.

„Jau dabar indėlių augimo tempas Lietuvoje yra didesnis nei ruošiantis įvesti eurą Latvijoje ir Estijoje. Tai rodo, kad nemaža dalis gyventojų ketina rinktis automatinį pinigų keitimo būdą ir grynaisiais laikomas santaupas neša į bankus“, - sako J. Varanauskienė.

Tiesa, kaimyninėse šalyse buvo pastebėta, kad po euro įvedimo, grynųjų pinigų dalis ekonomikose vėl šiek tiek išaugo.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Paguldyto vaiko motiną šokiravo ligoninės sąlygos: negalėjo nenufotografuoti (124)

Į Kauno klinikinės ligoninės antrąjį vaikų skyrių paguldytos dukters mama pasibaisėjo jo...

Nuo problemų bėgančius lietuvius kviečia į ypatingą miestelį: šiose vietose dings visi jūsų rūpesčiai (7)

Jeigu susikaupė per daug problemų, jeigu slegia rūpesčiai darbe ir namuose, jeigu nerandate sau...

Konservatorių rinkiminė strategija: ruošiasi laimėti Kaune, bet dėl koalicijos partnerių ir Šimonytės atsakymų neturi (36)

Populiariausia šiuo metu politinė partija Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (...

Girtos gimdyvės istorijoje – šokiruojanti detalė: ji dirba teisėsaugoje (6)

Policijos departamentas pirmadienį informavo, kad Vilniuje girta moteris pagimdė kūdikį. Tačiau...

Po bjauraus svečio apsilankymo kieme, Aušra patyrė tikrą košmarą: išgelbėti augintinį jau buvo vėlu

Lietuvoje gausiai paplitusios erkės ir jų pernešamos ligos verčia nerimauti ne tik dėl savo,...

Aistė Simėnaitė

Visa tiesa apie anoniminius komentatorius (9)

Apkalbų principas, matyt, senas kaip pasaulis, bet šiuolaikinėje visuomenėje komentarai...

Policija pateikė naujų detalių apie vizitą pas Zuokus: kaltino pakeitus buto spynas (54)

Antradienio pavakare prie buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko ir kol kas dar sutuoktinės Agnės...

Mini kibinai, kuriuos paprastai ir lengvai pasigaminsite namuose

Mažučiai, gardūs kibinai , kuriuos galėsite smagiai gaminti su visa šeima. Jei ne įprastą...

„Veneros duobutės“: kas tai ir kodėl jos ryškiausiai matomos moterų nugarose?

Nugaros apačioje, šiek tiek virš sėdmenų daugelis moterų turi porą duobučių. Kadaise jos buvo...

Nušautos stumbrės istorija nesibaigia: aiškinsis, kur iš oficialių dokumentų dingo stumbriukas (126)

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pirmadienį planuoja kviestis grasioje medžioklėje dalyvavusius...

|Maža didelių žinių kaina