Žiemos švenčių sudarytą galimybę jau suskubta paskelbti Kalėdų stebuklu. Kadangi prie Kūčių stalo sėsime sekmadienį, gruodžio 24-ąją, pirmoji ir antroji Kalėdų dienos bus švenčiamos pirmadienį ir antradienį.
Trečiadienis, ketvirtadienis ir penktadienis – darbo dienos, tačiau jau savaitgalį lydėsime senuosius metus. Paskutinė 2017 m. diena išpuola sekmadienį, tad ne darbo diena – ir pirmadienis, sausio 1-oji.
Taigi, jei nuo gruodžio 27 iki 29 d. nuspręstumėte atostogauti, iš viso ilsėtis galėtumėte net 10 dienų – nuo gruodžio 22 (penktadienis) iki sausio 2 (antradienis).
Džiugins ir 2018-ieji
Džiugina ir 2018-ųjų metų kalendorius. Tuomet turėsime net 10 laisvadienių, 5 ilguosius savaitgalius.
2017-aisiais ilsėjomės kur kas mažiau – buvo vos 3 ilgieji savaitgaliai, darbo dienomis šventes minėjome 8 kartus.
Tiesa, pavyzdžiui 2016-aisiais turėjome net 6 ilguosius savaitgalius, nedirbome 9 dienas.
DELFI primena, kad ilsimės bene daugiausiai ES, nes kitos šalys vidutiniškai švenčia 8-9 dienas. Per vieną nedarbo dieną į valstybės biudžetą neįplaukia maždaug iki 29 mln. eurų.
Kitąmet – net 5 ilgieji savaitgaliai
Kaip minėta, ne darbo diena bus sausio 1-oji, pirmadienis, tad tai – pirmasis ilgasis savaitgalis naujaisiais metais.
Antruoju ilguoju savaitgaliu džiaugsimės dar po mėnesio – Vasario 16-ąją, kuomet švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Ilguoju savaitgaliu, žinoma, galima pavadinti ir Velykas. Kitąmet jos bus švenčiamos balandžio pradžioje – balandžio 1-ąją (sekmadienį) ir balandžio 2-ąją (pirmadienį).
Ketvirtasis ilgasis savaitgalis numatomas liepą – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena yra švenčiama liepos 6-ąją, kuri kitąmet išpuola penktadienį.
Penktasis ilgasis savaitgalis vėl bus žiemos švenčių metu – tuomet ilsėsimės net 5 dienas. Kūčių stalas bus dengiamas pirmadienį, antradienį ir trečiadienį švęsime Kalėdas.
Prarasime vos porą laisvadienių
Laisvadieniu taps ir gegužės 1-oji, Tarptautinė darbo žmonių diena. Kitąmet ji bus minima antradienį.
Savo ruožtu Žolinę minėsime darbo savaitės viduryje – trečiadienį. Primename, kad ji švenčiama rugpjūčio 15-ąją.
Visų šventųjų diena 2018-aisiais bus minima ketvirtadienį.
Laisvadieniai su savaitgaliais kitąmet sutaps Kovo 11-ąją, sekmadienį, tą pačią savaitės dieną bus švenčiamos ir Joninės, minimos birželio 24-ąją.
Turėjo planų laisvadienius kilnoti
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu šventinės dienos sutampa su savaitgaliais, papildomų poilsio dienų nėra – šventinės dienos neperkeliamos.
Tiesa, premjeras Saulius Skvernelis dar prieš metus viešėdamas DELFI konferencijoje sakė, kad, jo asmenine nuomone, turi būti sudaryta galimybė darbo dienomis išpuolančius laisvadienius kilnoti.
Tokia tvarka Lietuvoje jau yra galiojusi anksčiau. Kai poilsio dienos buvo perkeliamos, turėjome daugiau ilgųjų savaitgalių, o tarp nedarbo dienų įsiterpiančias darbo dienas atidirbdavome artimiausiais šeštadieniais.
S. Skvernelis yra minėjęs, kad paprastai tarpinių dienų (tarp šventinės dienos ir savaitgalio) metu nukenčia darbo efektyvumas.
„Aš matau efektyvumą. Kai atsiranda tarpinė diena, sakykime, penktadienis, kalbant apie viešąjį sektorių, yra imituojamas darbas. Iš esmės, produktas nėra kuriamas. Reikia pasakyti atvirai, kad ta diena tampa kaip ir poilsio diena darbe. Daugelis darbuotojų tą dieną pasiima ir atostogas, pasidaro išeiginę, jų nebūna“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Tačiau naujajame Darbo kodekse tokia galimybė neatsirado.
Paaiškino, kuo kilnojimas blogai: galima susitarti individualiai
„Naujasis Darbo kodeksas analogiškų nuostatų dėl dienų perkėlimo nenumato. Tačiau jame nustatyta daug lankstesnės sąlygos individualiems susitarimams, taip pat ir dėl darbo laiko, bei numatyta darbdavio pareiga imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Taip pat šį klausimą būtų galima spręsti – ir Vyriausybė aktyviai ragina tai daryti – per kolektyvines sutartis, susitarus darbdaviui ir profesinei sąjungai“, – dar kiek anksčiau DELFI sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Ji paaiškino, kodėl poilsio dienų kilnojimas buvo ydingas. Pirmiausia, esą atkreiptinas dėmesys, kad perkeliant poilsio dienas, darbo laikas negali pailgėti. Tačiau tokiu atveju, kada šventės diena yra ketvirtadienį, perkeliant poilsio dieną, savaitės darbo laikas viršija 40 val., o tai prieštarauja Darbo kodekso 144 str. 1 d. nuostatai, pagal kurią darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 val. per savaitę.
E. Radišauskienės aiškinimu, poilsio dienų perkėlimai taip pat sukelia problemų tuo laikotarpiu atostogaujantiems ar sergantiems darbuotojams. Tuo atveju, kai darbuotojai dėl minėtų priežasčių negali pasinaudoti perkelta poilsio diena, dirbtas šeštadienis jiems nėra kompensuojamas.
Kartu viceministrė pažymi, kad analogiški poilsio dienų perkėlimai nėra taikomi kitose Europos Sąjungos šalyse. Dažnai darbuotojai susitaria su darbdaviais ir pasiima vienos dienos atostogas (arba kitą laisvą dieną, pvz., „mamadienį“), jeigu tarp savaitgalio ir švenčių įsiterpia viena darbo diena.
DELFI primena, kokios nedarbo dienos yra Baltijos šalyse:
Lietuva | Latvija | Estija |
Sausio 1 d. - Naujieji metai | Sausio 1 d. - Naujieji Metai | Sausio 1 d. - Naujieji Metai |
Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena |
| Vasario 24 d. - Nepriklausomybės diena |
Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena |
|
|
|
|
|
Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena |
| Gegužės 1 d. - Pavasario šventė |
Birželio 24 d. - Rasos (Joninės) |
| Birželio 23 d. - Pergalės diena |
Liepos 6 d. - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. |
| Birželio 24 d. - Joninės arba Vidurvasario šventė. |
Rugpjūčio 15 d. - Žolinė; Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. |
| Rugpjūčio 20 - Nepriklausomybės atkūrimo diena. |
Lapkričio 1 d. - Visų šventųjų diena. |
| Gruodžio 24-26 d. - Kūčios ir Kalėdos |
Gruodžio 24-26 d. - Kūčios ir Kalėdos. | Gruodžio 24-26 d. - Kūčios ir Kalėdos. | |
|
