Vis dažniau ieškoma rimtų autoservisų

Lietuvoje daugėjant naujesnių automobilių palengva traukiasi ir taip vadinamų garažiukų rinka, kai automobilius taiso žmonės be atitinkamo išsilavinimo. Neturėdami reikiamų žinių jie padaro nemažai žalos ir kartais labiau ne sutaiso sugedusį automobilį, bet dar labiau jį sugadina. O defektus tokiu atveju jau tenka taisyti rimtų automobilių servisų specialistams. Tuomet transporto priemonės savininkas patiria nemažai nuostolių, nes turi antrą kartą mokėti už to paties gedimo pašalinimą.

Todėl bėgant laikui vis daugiau vairuotojų nusprendžia pasirinkti profesionalių servisų paslaugas. O šiems servisams reikia rimtų specialistų, kurie žino, ką daro.

Darbuotojus servisams ruošia profesinės mokyklos. Lietuvoje nėra jų jau taip ir mažai. Tačiau surasti gerą specialistą įmonėms vis tiek nėra taip paprasta. Kaip teigia servisų vadovai, jaučiamas specialistų trūkumas.

DELFI kalbina Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoją ugdymui Oną Keršienę, kuri teigia, kad pabaigus mokslus jaunuoliams įsidarbinti tikrai nėra sudėtinga.

Pašnekovės atstovaujama mokykla rengia dvejų sričių automobilių specialistus: automobilių mechanikus ir automobilių elektromechanikus. Jos teigimu, baigusiųjų skaičius pastaruosius trejus metus siekia nuo 200 iki 230.

O. Keršienė neslepia: kadangi stojamųjų egzaminų profesinėse mokyklose nėra, pradeda mokytis įvairūs jaunuoliai - ir labai motyvuoti ir nemotyvuoti. Tačiau neturintys motyvacijos pabaigę dažniausiai nedirba pagal specialybę ir ieško kitų sričių, kur galėtų save realizuoti. O nestokojantys motyvacijos, pasak direktoriaus pavaduotojos, parengiami tikrai gerai.

Kaip aiškino pašnekovė, gabūs mokiniai jau praktikos metu dažniausiai įsidarbina. „Motyvuotiems mokiniams jau praktikos metu darbdaviai pasiūlo darbą ir neblogą atlyginimą. Mokyklos mokiniai dalyvauja tarptautiniuose, nacionaliniuose jaunojo automechaniko konkursuose ir visada laimi prizines vietas. Manau, kad tai yra vienas iš rodiklių apie paruošimo lygį“, - kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.

Be to, ji atskleidė įdomų faktą: dėl profesinės mokyklos mokinių darbdaviai turi rimtai pakovoti ir deda didžiules pastangas, kad pritrauktų mokinius į savo įmones. „Kai mokinius išleidžiame į praktiką, į įmones, su kuriomis senai bendradarbiaujame, sulaukiame nemažai kitų įmonių darbdavių prašymų pasirašyti sutartis praktikai atlikti, bet visi baigiamųjų kursų mokiniai jau būna paskirstyti. Rinka nėra perpildyta“, - aiškino O. Keršienė.

Ir čia pat ji pridūrė, kad profesijos prestižas tik dar labiau augs, nes vis daugiau žmonių atsisako taip vadinamų garažiukų paslaugų. „Tai yra paklausi, perspektyvi specialybė, nes automobilių rinka vis didėja, remontu garažuose klientai nebepasitiki, negauna garantijų. Automobilių sandara sudėtingėja, daug elektronikos, remontuojant reikia įvairių, specifinių, konkrečios markės automobiliui skirtų įrankių, su kuriais reikia mokėti dirbti“, - teigė Vilniaus automechnikos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

Baigę studijas be darbo nelieka

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakultetas ruošia platesnio profilio specialistus ir toli gražu nesiorientuoja vien tik į automobilių servisus. Kaip teigė fakulteto dekanas doc. dr. Olegas Prentkovskis, baigę studijas universitete transporto inžinieriai nesunkiai randa darbą, nes jų profilis labai platus ir jie gali dirbti visame transporto sektoriuje.

„Profesinės mokyklos rengia automechanikus, o universitetai ruošia transporto sistemos inžinierius. Jų poreikis Lietuvos transporto sistemoje tikrai yra. Universitetai priima mažiau studentų, o BVP transporto sritis sudaro maždaug 13-14 proc., tai poreikis specialistų tikrai egzistuoja. Rinka nėra užpildyta. Juo labiau, kad universitetus baigusių specialistų kvalifikacija žymiai platesnė“, - kalbėjo dekanas.

Anot jo, kalbant apie servisus, baigę universitetus dažniausiai dirba ne servisų automechanikais, bet jų vadovais. Tai atsakingas darbas, kuriam reikia daug žinių. „Mes neruošiame automechanikų, kurie servise sukiotų veržlytes ir ratus keistų. Jei kalbant apie servisus, tai būtų vadovų lygmuo. Bet mes ruošiame ne tik servisams galinčius vadovauti specialistus, bet ir žymiai įvairesnio profilio profesionalus – geležinkelių transportas, transportavimas ir pan.“, - aiškino mokslininkas.

Surasti gerą specialistą nėra lengva

Kad automechaniko specialybė paklausi, patvirtino profesinę mokyklą baigęs Mindaugas. Jis aiškina, kad įsidarbino dar besimokydamas. O dabar turi sukaupęs nemažai žinių ir pats nori įsteigti profesionalų autoservisą.

„Mokykloje gavau tikrai daug žinių. Ir ją baigęs jaučiuosi tikru specialistu. Visi, kas nori, tikrai įsidarbina. Čia nėra problema. O dabar noriu steigti savo servisą. Turiu patalpas Vilniuje, kol kas jas išnuomoju. Bet dabar ieškau meistrų ir susiduriu su problema. Patyrusius specialistus labai sunku prisivilioti. Jų nėra daug. O apie garažiukų darbuotojus nenoriu nė pagalvoti, nes žinau, kaip jie dirba. Tikrai nereikia tokių“, - aiškino vyras.

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad pavyks suburti rimtą komandą, kuri bus pajėgi dirbti su naujausia technika, be kurios darbas autoservise neįsivaizduojamas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (117)